bohemieciai
Vilniaus senamiestyje pirmadienį buvo galima pamatyti neįprastą vaizdą: jaunuolis, prisirišęs didžiulę metalinę širdį, ją sunkiai tampė gatvėmis sau iš paskos. Taip buvo filmuojamas bohemiečių ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ruošiamą Piotro Čaikovskio operos premjerą „Oneginas“ pristatantis video klipas.
Bohemiečiai šiandien švilpiant kulkoms „Ekskomisarų biuro“ šaudykloje pristatė antros sezono pusės naujienas. Didžiausia iš jų – Piotro Čaikovskio operos „Oneginas“ premjera, kuri įvyks kovo 6 d. Vilniaus kongresų rūmuose kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
LVSO ir bohemiečiai teigia, kad kultūros viceministro Deivido Staponkaus požiūris, neva LVSO neturėtų užsiimti operų statymu, yra nepagrįstas, todėl jų kūrybinė veikla toliau tęsiąsi. Juos palaiko Lietuvos menininkai, savo paramą orkestro ir bohemiečių veiklai išreiškę atvirame laiške šalies valdžios institucijoms.
Žiemai įsibėgėjus prie Vilniaus kongresų rūmų bohemiečiai susisuko didžiulį lizdą, kurį atidengė su siurprizais ir dainomis. Menininkai sako, kad tai tarsi namai, į kuriuos visada galės sugrįžti Lietuvos operos lakštingalos – po užsienio operos teatrus išsibarstę bohemiečių solistai. Juos čia sutiks Lietuvoje dainuojantys draugai.
Europoje sėkmingai karjeros siekiantys jaunieji lietuvių operos talentai prieš Kalėdas „suskris“ į vieną sceną. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru gruodžio 17 ir 19 d. bohemiečiai atliks retas operų arijas koncerte „Lakštingalos sugrįžta“.
Atidengę įspūdingo dydžio lakštingalų lizdą apie koncerte laukiančia staigmenas papasakojo bohemiečių kūrybinė grupė – režisierė Dalia Ibelhauptaitė, solistai Rafailas Karpis, Jurgita Adamonytė, Jeronimas Milius, elektroninės muzikos kompozitoriai Few Nolder ir Leon Somov. Rafailas Karpis sudainavo vieną iš koncerto numerių – Fausto ariją iš Arrigo Boito operos „Mefistofelis“.
„Džiaugiamės, kad turime Lietuvoje namus Kongresų rūmuose, kur galime sugrįžti, pasidalinti pačiomis netikėčiausiomis svajonėmis, padaryti drąsiausius eksperimentus ir kartu muzikuoti“, – sako koncerto „Lakštingalos sugrįžta“ režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Ji ypač džiaugėsi naujausiu savo atradimu – Jurgita Adamonyte, kuri pirmą kartą prisijungs prie bohemiečių koncerte. Ji atlieka pagrindinius vaidmenis Londono „Covent Garden“ teatre, tačiau Lietuvoje solistės negirdėti jau šešerius metus.
„Jausmas sugrįžti – puikus. Labai ilgai laukiau, kol mane kas nors pakvies pasirodyti Lietuvoje ir pagaliau susipažinom su Dalia. Tikiuosi, kad šiuo koncertu mūsų bendradarbiavimas tikrai nepasibaigs“, – sakė solistė Jurgita Adamonytė.
Jeronimas Milius sakė, kad su bohemiečiais gali per vieną koncertą sudainuoti operą, miuziklą ir sunkųjį roką.
„Norisi būti čia, nes daugiau Lietuvoje nėra tokio dirigento ir tokios režisierės, kurie visada norėtų eksperimentuoti, rizikuoti, bandyti naujus dalykus. Ir jiems visada pavyksta!“, – kalbėjo J. Milius.
Elektroninės muzikos kūrėjai Leon Somov ir Few Nolder prisipažino, kad visada svajojo savo kūrinius atlikti kartu su simfoniniu orkestru. Vilniaus kongresų rūmuose kitaip skambės Mario Basanov ir Vidžio „Who Shot The Silence“, Leon Somov ir Jazzu „Butterflies“ bei Few Nolder ir Monikos Liu „Cocoon“.
Koncertui „Lakštingalos sugrįžta“ bohemiečiai atrinko kūrinius, kurių daugelis Lietuvos klausytojų dar negirdėję. Skambės ištraukos iš Lietuvoje beveik nestatomų V. A. Mocarto, G. F. Hendelio operų, retai atliekami kompozitorių Dž. Pučini, G. Doniceti kūriniai. Taip pat dainininkai su orkestru atliks ištraukas iš miuziklų ir net žinomas pop dainas.
Šeštadienį legendinis „Lietuvos” kino teatras trumpam vėl atvėrė savo duris. Progą tam sukūrė bohemiečiai, čia pristatę naujausią savo darbą – tik prieš porą mėnesių debiutavusią elektroninę operą XYZ. Norinčių pamaloninti tiek ausis, tiek akis netrūko, todėl „Lietuva” buvo sausakimša.
Bohemiečiai, elektroninės operos fantazijoje „XYZ“ susijungę su „Silence“ kūrybine šeima, pirmą kartą atsidurs dar vienoje neatrastoje erdvėje. Moderniai perdirbti klasikiniai kūriniai skambės radijo eteryje ir internete.
„Tai logiškas žingsnis: uždėję naują rūbą klasikinėms arijoms turime galvoti ir apie tai, kokiu formatu šiuos kūrinius nori girdėti mūsų žiūrovai“, – sakė režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„XYZ“ kūriniai skambės „Opus 3“ ir LRT radijų eteryje, muzikos ir kultūros portaluose djscene.lt ir pravda.lt, LTV laidoje „Triumfo Arka“. Radiją ir internetą pasieks „Papagenų duetas“ iš V. A. Mocarto operos „Užburtoji fleita“ (Mario Basanov, Vidis, Joana Gedmintaitė ir Rafailas Karpis), „Habanera“ iš G. Bizet operos „Karmen“ (Few Nolder, Asmik Grigorian), Džildos arija iš Dž. Verdi operos „Rigoletas“ (Leon Somov, Lauryna Bendžiūnaitė) ir „Gėlių duetas“ iš L. Delibes operos „Lakmė“ (Leon Somov, Asmik Grigorian ir Lauryna Bendžiūnaitė).
Gyvuose „XYZ“ pasirodymuose lapkričio 6 d. buvusiame „Lietuvos“ kino teatre Vilniuje ir 7 d. „Pergalės angare“ Kaune skambės net 24 elektro-arijos ir duetai. Anot solistės Joanos Gedmintaitės, elektroninės arijų versijos labai skiriasi nuo originaliųjų – kai kuriuose perdirbtuose kūriniuose muzikinis audinys išlaiko sąsajų su opera, bet dažniausiai sulaužoma tradicinė struktūra ir likę nedaug užuominų į kompozitoriaus sukurtą originalą.
„Pirmąkart išgirdus „Papagenų duetą“ nustebau. Bet Mario Basanov puikiai išmano savo darbą, įdeda labai daug jėgų ir energijos. Man patinka jo idėjos, atradom tam tikrus taškus ir pasidarė visai ramu – dabar vien tik jo sukurti motyvai išliko galvoje ir skamba nuolat”, – sako solistė.
Anot jos, klasika „XYZ“ kūriniuose neprapuola. „Aš traktuoju tai kaip naujesnį jos etapą. Manau, Mocartas tikrai laimingas, kad jo muziką šiuolaikinis jaunimas atranda iš naujo“.
Klasikinė muzika nesvetima ir Mario Basanov, kuris yra baigęs J. Naujalio muzikos gimnaziją. „Santykis su klasika buvo nutrukęs, bet labai malonu vėl grįžti prie jos. Ypač dabar, kai tenka dirbti su geriausių klasikos solistų balsais“, – sako jis.
Jo teigimu, dirbant su opera įkvepia skirtingi dalykai. „Pirmąkart Nemorino ariją „Una Furtiva Lagrima“ išgirdau viename mėgstamiausių filmų – Woody Allen‘o „Match Point“. Paklausę, kaip ją atlieka Edgaras Montvidas, nutarėm su Vidžiu nieko nekeisti ir daryti ją vientisą – Edgaro balsas tam kūriniui tiesiog genialus, – pasakojo Mario. – O kaip sulaužyti struktūrą Mocarto „Nakties Karalienės arijai“ įkvėpė viena scena iš David‘o Lynch‘o filmo „Malholando kelias“.
Leon Somov, kurio net dvi perkurtos dainos pasieks radijo eterį ir interneto portalus, teigia, kad pagrindinis iššūkis lipdant elektroninę muziką su klasika – kurti ne nuo nulio, o dirbti su jau parašyta partitūra, harmonija, melodija.
„Reikia ieškoti naujo skambesio – perteikti muziką neįprastais garsais, elektroniniais instrumentais, kitokia ritmika, apdoroti efektais išlaikant kūrinio esmę ir nuotaiką“, – sako jis.
Anot Leon Somov, rezultatas dažniausiai priklauso nuo idėjos. „Jei žinai, ką nori padaryti ir žmonės, su kuriais dirbi, yra geri, viskas įsivažiuoja ir įgauna didelį pagreitį. „XYZ“ merginos yra fantastiškos, lyg iš ateities fantazijos. Bet jeigu kas nors galvoja, kad man geriausiai sekasi dirbti su merginomis, turėtų paklausyti „Don Žuano“ arijos su Dainiumi Stumbru. Mūsų bendras kūrinys – visiškai netikėtas posūkis, tai vienas iš mano favoritų“, – kalbėjo jis.
Lapkričio mėnesį bohemiečių ir „Silence“ elektroninė operos fantazija „XYZ“ naujam gyvenimui prikels pamirštas Vilniaus ir Kauno erdves. Elektronikos kompozitoriai ir operos solistai kartu improvizuos buvusiame „Lietuvos“ kino teatre Vilniuje ir „Pergalės angare“, neveikiančiame metalo gamyklos ceche Kaune.
Elektro-operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė sako, kad po sėkmingo starto menininkai toliau ieškojo naujų erdvių, kur galėtų tęsti savo eksperimentą.
„Menui nebūtinai reikia blizgančių salių ir raudonų kilimų. Tai tik visuomenės sukurtas stereotipas, kad opera be to neįmanoma. Juk dar įdomiau kažką kurti apgriuvusiame kino teatre ar apleistoje gamykloje, iš naujo atrasti vietas, kurios kažkada turėjo visai kitą paskirtį, energiją, o dabar yra nenaudojamos. Tokiose vietose turime tikrą kūrybinę laisvę“, – kalba režisierė.
Jos teigimu, laikinų erdvių, kurios gali būti panaudotos menui, Lietuvoje yra ne viena, tačiau reikia daug drąsos, kad pasiryžtum rengti pasirodymus nepatogiose, netvarkingose vietose.
„Mūsų pasirodymas paremtas muzikinės formos keitimu ir vokaline improvizacija. Visi elementai – garsas, vaizdas, erdvė – nuolat keičiasi ir atsinaujina. Tai yra sunkesnis kelias, bet mums patinka iššūkiai“, – sako „XYZ“ režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Prie atlikėjų, kurie rugsėjį pristatė „XYZ“ Vilniaus menų fabrike „Loftas“ ir Klaipėdos „Švyturio menų doke“, šįkart prisijungs ir kiti bohemiečiai. Viena iš jų – Jovita Vaškevičiūtė, ką tik sėkmingai debiutavusi Reino nacionalinėje operoje Strasbūre.
Mario Basanov, Leon Somov, Vidis ir Few Nolder jau maišo su elektronika septynis naujus operos kūrinius, kurie bus pirmą kartą pristatyti lapkričio renginiuose.
„Silence vaikinai taip sugebėjo pakeisti mūsų pačių požiūrį į daug kartų dainuotus ir žinomus kūrinius, kad dabar net sunku prisiminti, kaip gi skamba originalas“, – juokauja D. Ibelhauptaitė.
Jos teigimu, bohemiečių ir „Silence“ muzikantai su kiekvienu koncertu ruošiasi plėsti repertuarą ir sukaupti didelį muzikinį bagažą. „Taip būsime dinamiški – vienas žmogus galės keisti kitą ir vis naujai, savitai interpretuoti kūrinius“, – sako ji.
„XYZ“ pasirodymas Vilniuje, buvusiame „Lietuvos“ kino teatre, įvyks lapkričio 6 d., o Kauno „Pergalės angare“ – lapkričio 7 d. Bilietus galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose.
„XYZ“ projektas remiamas privačiomis lėšomis. Mecenatas – Evli; generaliniai rėmėjai – Lietuvos Rytas, Danske Bankas, MIX Alita, Lietuvos ryto televizija, Raidla Lejins & Norcous, Bilietai.lt, lrytas.lt; partneriai – Kauno diena, Moteris, moteris.lt, F.Telier, RGB, Bosanova, TBWA/Vilnius, Amstudio, Sapnų Sala, 370 Vilniaus diena, L’Officiel.
Apie bohemiečius
Bohemiečiai – veržlus ir laisvas kūrybinis reiškinys. Savo šeimos nariais bohemiečiai vadina šimtus žmonių. Ne tik tuos, kurie vaidina scenoje, groja orkestre ar dainuoja chore, bet ir visus, kurie savo darbais ir idėjomis dirba tam, kad spektakliai vyktų ir šis sambūris gyvuotų. Kolektyvas per keturis metus pritraukė daugiau nei 100 tūkst. žiūrovų.