bohemieciai
Dar nespėjus nutilti „Jono ir Gretos“ aidams Vilnius City Opera (VCO) kartu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru žiūrovus kviečia į metų premjerą, – G. Verdi „Trubadūrą“. Kongresų rūmuose gruodžio 2, 3, 5, 6, dienomis skambės įspūdingosios itališkos operos garsai, valdomi maestro Gintaro Rinkevičiaus, o sceniniam veiksmui vadovaus VCO meno vadovė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Netikėtų scenografijos sprendimų ėmėsi Marijus Jacovskis, XV a. – viduramžius – interpretuodamas XXI a. priemonėmis, o išradingus kostiumus kuria Jon Morrell (Didžioji Britanija), pernai apdovanotas britų teatro aukščiausiu Olivier apdovanojimu, geriausio metų kostiumų dizainerio kategorijoje. Viską vainikuos Eugenijaus Sabaliausko šviesų dizainas.
Pirmadienio popietę prie Vilniaus kongresų rūmų kasų susirinkusius spaudos atstovus pasitiko įsikūręs palapinių miestelis. Visur skrajojo bilietų imitacijos skrajutės, šalia Kongresų rūmų įrengtoje stovyklavietėje sklindantis ant laužo kepamų šašlykų kvapas priminė, kad kokybiško meno verta laukti iš anksto, prie bilietų pardavimo vietų įrengtose palapinių miesteliuose. Šiuo metu statomos W. A. Mozarto operos „Visos jos tokios“ režisierė Dalia Ibehauptaitė šmaikštaudama sakė, kad tai ne tik stovyklavietė laukiantiems į teatrą, tuo pačiu, tai ženklas, rodantis, kad kūrybinės komandos laukia sunki darbo savaitė prieš premjerą ir, kad, jei prireiks, jie galės apsistoti palapinėse šalia Kongresų rūmų.
„Ateina toks laikas, kai tu arba turi kažką daryti ir keistis, arba esi miręs“, – antradienį Užupyje susirinkusiems spaudos atstovams sakė viena geriausių Lietuvos operos bei teatro režisierių Dalia Ibelhauptaitė.
Vilniaus Kongresų rūmai sklidini melodingos Giacomo Puccini muzikos. Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir „bohemiečių“ trupė pradėjo repetuoti Lietuvoje dar nerodytą šio kompozitoriaus operą „Manon Lesko“. Premjeriniai spektakliai vyks balandžio 3–7 d.
Jei kas dar nematė operos XYZ, gali suskubti pirkti bilietus į atnaujintus pasirodymus, kuriuose pamatysite, kaip dizaineris Juozas Statkevicius atgaivino prieš 10 metų kurtus “Kaukių baliaus” kostiumus.
Elektroninė operos fantazija „XYZ“, papildyta dvylika ką tik sukurtų arijų ir duetų, nauju scenovaizdžiu ir Juozo Statkevičiaus naujai interpretuotais kostiumais nuskambės iš naujo net trijuose Lietuvos miestuose. Režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir elektroninės muzikos kūrėjai Leon Somov, Mario Basanov ir Few Nolder pasistengs nustebinti tuos, kurie mano, kad Bohemiečiai jau išsisėmė.
Pirmąjį rudens savaitgalį Vilniuje švenčiamos “Sostinės dienos” vilniečiams ir gausybei miesto svečių parengė daug įvairiausių renginių, vienas įspūdingiausių numatytas šventės pabaigai – rugsėjo 4 dieną Katedros aikštėje rengiamas teatralizuotas koncertas “Bohemiečių svajonės”.
Pristatydama šį koncertą, režisierė Dalia Ibelhauptaitė prisimena pačią “bohemiečių” pradžią: „bohemiečių” idėja gimė iš noro supažindinti Lietuvos publiką su naująja jauna solistų karta, sukurti jauniems talentams namus, kur jie galėtų tobulinti savo aktorinius ir vokalinius talentus aukščiausiame profesionaliame lygyje. Praėjo 5 metai ir iš mažos svajonės išaugo didelis unikalus reiškinys – dešimt „bohemiečių“ turi įspūdingas tarptautines karjeras ir jau garsina Lietuvos operos tradicijas svetur, kiti seka jų pėdomis ir drąsiai užima svarbiausias pozicijas Lietuvos klasikinės muzikos pasaulyje. „Bohemiečių“ kuriami spektakliai tapo išskirtiniu Lietuvos kultūros reiškiniu, o Vilniaus Kongresų rūmai – namais, į kuriuos jie grįžta po savo kūrybinių klajonių.
G. Puccini opera „Bohema” – apie jaunus menininkus, linksmai gyvenančius Paryžiaus mansardose, svajojančius apie meilę ir šlovę, idealiai tiko startui. „Bohemos” sėkmė pranoko visus jos sumanytojų – režisierės Dalios Ibelhauptaitės, dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir kostiumų dailininko Juozo Statkevičius lūkesčius. Spektaklis buvo parodytas rekordinius 40 kartų ir davė pradžią galingam „bohemiečių” operos sąjūdžiui, apjungiančiam daug jaunų žmonių, kurie nori išsivaduoti iš senų nusistovėjusių tradicijų ir asocijuotis su moderniu mąstymu.
Per penkis metus įgyvendinta tikrai labai daug svajonių – „bohemiečių” repertuare šiandien net septynios operos. Visose griežia G. Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Rugsėjo 4 dieną visi kviečiami susirinkti į nemokamą koncertą Katedros aikštėje, kur bus galima išgirsti ištraukas iš jau legenda tapusio “Bohemos” pastatymo, W.A. Mocarto “Užburtosios fleitos”, Lietuvą sukrėtusio “Svynio Todo” ir, aišku, naujausios „bohemiečių“ premjeros – “Onegino”.
„Bohemiečiai” dainuoja širdimi“, – sakė trupės senbuvė Asmik Grigorian, „mes suaugome vienas su kitu”. O žymiose Europos scenose dainuojančiam jos bendražygiui Edgarui Montvidui kiekvienas „bohemiečių“ spektaklis – tarsi susitikimas su mylimais klasės draugais. „Kai statėme „Bohemą“, net neįsivaizdavome, kad dalyvaujame istoriniame įvykyje. Mes sukūrėme unikalų reiškinį Lietuvoje – teatrą, kuris daugeliui mūsų tapo namais“, – sakė solistas.
Prieš premjeras šios trupės dainininkai repetuoja nuo ryto iki nakties tarsi apimti transo, o „bohemiečių“ siela D. Ibelhauptaitė dar ir prodiusuoja visą didžiulį operos gamybos mechanizmą, šliūkšteldama geros energijos dozę. „Dovana turėti tokią lanksčių, nebijančių rizikuoti drąsių menininkų komandą”, – didžiavosi D. Ibelhauptaitė, nuo pirmųjų „bohemiečių“ žingsnių ugdanti šias savybes.
Praėjusiais metais „Bohemiečiai” įtraukė į savo arsenalą netgi elektroninių spalvų – ryžosi improvizuoti su elektroninės muzikos kūrėjų komanda. Trupė su naujaisiais bičiuliais sukūrė elektroninės operos fantaziją XYZ ir atsigręžė į šiam neįprastam kūriniui labiausiai tinkamas, dar neišbandytas buvusių gamyklų ir loftų erdves. Ta proga „bohemiečiai“ sukvietę į talką vilniečius, iškuopė ir sostinės „Lietuvos“ kino teatrą. Premjeros vakarą jis atgijo po ilgų merdėjimo metų, buvo apgultas publikos. Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. „Bohemiečiai“ nežinojo ir padarė.
Katedros aikštėje skambės ir keletas žymiausių operų arijų iš elektronines operos fantazijos XYZ.
“Bohemieciu svajonių” koncerte pasirodys Asmik Grigorian, Laimonas Pautienius, Lauryna Bendžiūnaitė, Joana Gedmintaitė, Dainius Stumbras, Jeronimas Milius, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Dauskurdis, elektronines muzikos kūrejas Few Nolder. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus.
Didžiulio žiūrovų ir meno kritikų pripažinimo sulaukusią bohemiečių operą „Oneginas“ galės pamatyti dar daugiau muzikos mylėtojų. Rugsėjo 14–18 d. šis Piotro Čaikovskio kūrinys sugrįš į Vilniaus kongresų rūmus ir atidarys naują bohemiečių bei Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo LVSO sezoną.
„Bohemiečiai“ padarė tai, ko neišdrįso net kelios teatralų kartos“, „solistų ansamblis puikus“, „neįprastas požiūris praturtino operą „Oneginas“, „įdomūs, stiprūs aktorių darbai – išskirtinis šio pastatymo bruožas“. Tai tik keletas Lietuvos žurnalistų, meno apžvalgininkų įspūdžių, išsakytų po „Onegino“ premjeros.
„Mus įkvėpė žiūrovų pasitikėjimas – labai džiaugiuosi, kad lietuvių publika įvertino modernią, neįprastą klasikos interpretaciją. Todėl su dideliu entuziazmu grąžiname „Oneginą“ į Kongresų rūmų sceną ir norime kuo platesnei auditorijai parodyti šį nuostabų rusų klasiko P. Čaikovskio kūrinį“, – sako spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Per spektaklio premjerą labiausiai žiūrovų dėmesį patraukė solistų meistriškumas ir kinematografiškai sukurti įtaigūs vaidmenys, į kitą laikmetį – 1970-ųjų sovietinę „komunalkę“ ir 1980-ųjų Niujorko mados pasaulį – perkeltas operos veiksmas, iki smulkmenų išdirbtos scenografijos detalės ir autentiški, nostalgija alsuojantys Juozo Statkevičiaus kostiumai.
Pagrindinius vaidmenis rugsėjo mėnesio „Onegino“ spektakliuose ir vėl atliks rimčiausios bohemiečių solistų pajėgos. Oneginą dainuos Diuseldorfo operos vedantysis baritonas Laimonas Pautienius, kuris, kaip rašė kultūros apžvalgininkė Asta Andrikonytė, „premjeros vakarą galbūt sudaužė širdį ne vienai žiūrovei – šio artisto įtaigos ir charizmos galėtų pavydėti daugelis Onegino vaidmens kūrėjų“.
Asmik Grigorian grįš dainuoti Tatjanos po stulbinančios sėkmės sulaukusių spektaklių Kiolno operoje, kur solistė atliko pagrindinį Marie vaidmenį Albano Bergo operoje „Vocekas“.
Į jauną kolektyvą sėkmingai įsiliejo ir jo neatskiriama dalimi tapo operos primadonos Irena Milkevičiūtė ir Sigutė Stonytė. Prieš pat „Onegino“ premjerą Sigutė Stonytė džiaugėsi, kad su bohemiečių šeima iš karto pasijuto kaip namie, o jos įkūnijama Larina spektaklyje buvo visai kitokia, nei anksčiau kurti vaidmenys.
Bohemiečiai pasistengė, kad „Oneginas“ nesidubliuotų su rugsėjo viduryje vyksiančiomis Europos krepšinio čempionato finalinėmis rungtynėmis, todėl operos laiką specialiai pritaikė visiems krepšinio aistruoliams. Rugsėjo 17 ir 18 d. spektakliai vyks 14 val.
Bilietus į operos „Oneginas“ spektaklius platina Bilietai.lt.
Netrukus penktąjį sezoną uždarysiantys bohemiečiai ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras intensyviai rengiasi paskutinei šių metų naujienai – pirmą kartą Lietuvoje statomos čekų kompozitoriaus Leošo Janačeko operos „Katia Kabanova“ premjerai.
Prieš prasidedant baigiamosioms repeticijoms kūrybinė komanda trumpam pasinėrė į vandens ir tamsos stichiją – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseine buvo filmuojamas operos vaizdo klipas.
Pagrindinis vaidmuo šiuolaikinę operą pristatančiame vaizdo klipe teko daugkartinei Lietuvos moksleivių šuolių į vandenį čempionei Ligitai Malinauskaitei – mergina šokinėjo nuo aukščiausio, net 5 metrus siekiančio tramplino. Septyniolikmetei pirmą kartą tai teko daryti tamsoje – didelį baseiną apšvietė tik vienas prožektorius. Taip pat pirmąkart į vandenį ji nėrė apsirengusi – lyg pagrindinė operos herojė Ligita vilkėjo lengvo šilko suknele.
„Šokti į vandenį tamsoje buvo labai keista ir neįprasta – bent kažkurią akimirką jaučiausi kaip tikroji Katia Kabanova, šokanti į upę…“ – po tris valandas trukusio filmavimo prisipažino jaunoji šuolininkė.
Kauno St. Lozoraičio mokyklos vienuoliktokė šuolių į vandenį treniruotes lanko nuo pirmos klasės, tačiau pirmą kartą į vandenį šoko prieš kameras.
„Man tai buvo labai atsakingas momentas, norėjau viską padaryti kuo geriausiai – nepriekaištingai išpildyti šuolį. Adrenalino kiekis kraujyje tikrai smarkiai padidėjo, bet tuo pačiu jaučiau ir didesnį malonumą, nes žinojau, kad kažkas, žiūrėdamas į mano šuolį, juo mėgausis“, – pasakojo Ligita.
Operos „Katia Kabanova“ premjera įvyks jau kitą savaitę, gegužės 21 ir 22 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose. Tai bohemiečių kūrybinės linijos „Opera gurmanams“ šių metų dovana ištikimiems gerbėjams. Pagrindinį Katios Kabanovos vaidmenį atliks solistė Aušrinė Stundytė, pirmąkart prisijungianti prie bohemiečių. Kostiumus kuria dizaineris Juozas Statkevičius.
Kaip teigia LVSO vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius, šiuolaikinio čekų kompozitoriaus L. Janačeko muzika – kietas riešutėlis net ir patyrusiems atlikėjams bei klausytojams. Jo muzikinės kalbos turtingumas ir intensyvumas, supintas su intensyvia siužeto jėga, nustebins ne vieną muzikos mylėtoją.
Operos libretas pasakoja dramatišką meilės istoriją, kur meilė moteriai susipina su meile motinai ir anytos vaidmuo tampa lemtingas jaunos poros gyvenime. Operos kūrėjai kalba apie moralės normų ribas, kaltės jausmą ir tragiškas pasekmes mėginant iš jo išsivaduoti.
Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt.
„Opera gurmanams“ – taip režisierė Dalia Ibelhauptaitė pavadino būsimų bohemiečių kūrinių seriją. Ją pradės ir tuo pačių bohemiečių bei LVSO sezoną užbaigs čekų kompozitoriaus Leošo Janačeko opera „Katia Kabanova“.
Apie artėjančią premjerą su žurnalistais plaukiant laivu Nerimi šiandien kalbėjosi kostiumų dizaineris Juozas Statkevičius, LVSO vadovas Gintaras Rinkevičius, solistas Edmundas Seilius ir, žinoma, režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„Katios Kabanovos“ pristatymui Neries upę bohemiečiai pasirinko neatsitiktinai. Kūrybinė grupė sako, kad pagrindinį vaidmenį operoje atlieka Volgos upė, kuri yra visų įvykių ir veikėjų emocinių patirčių liudininkė. Todėl plaukiant Nerimi norėta perteikti kūrinio nuotaiką.
Vieno įdomiausių XX a. kompozitorių L. Janačeko kūrinys pirmą kartą išvys Lietuvos sceną. Operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė sako, kad tai bus minimalus pastatymas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama muzikai ir vaidybai.
„Norime pristatyti XX a. operas, kurios nėra atliekamos Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje labai gerai žinomos. Dažnai mes turim iškreiptą supratimą apie šiuolaikinę operą – kad ji neturi melodijos, siužeto ar realių personažų. Janačeko muzikinės kalbos turtingumas ir intensyvumas operoje „Katia Kabanova“ taip supintas su siužeto dramatine jėga, kad, manau, nustebins ne vieną muzikos mylėtoją“, – sako D. Ibelhauptaitė.
Jos teigimu, šįkart operos pastatyme bus mažiau vizualinių detalių. „Todėl geniali Janačeko muzika skleisis per solistų atlikimą, dramą, personažų emocijas ir Juozo Statkevičiaus kuriamus kostiumus“, – sako režisierė.
Labai sudėtingą Katios Kabanovos vaidmenį atliks solistė Aušrinė Stundytė, pirmąkart prisijungianti prie bohemiečių. Solistė dainuoja pagrindinius vaidmenis Vokietijos, Portugalijos ir kitų Europos šalių teatruose. Boriso, Katios mylimojo partiją atliks gruzinų kilmės tenoras George Oniani, dainuojantis Bonos operoje. Kitus vaidmenis atliks bohemiečių solistai: Jovita Vaškevičiūtė, neseniai dainavusi Kiolno operoje, Edmundas Seilius ir Liora Grodnikaitė, Varvaros vaidmenį atlikusi Čikagos operoje.
Anot LVSO vadovo Gintaro Rinkevičiaus, L. Janačeko operos muzika – kietas riešutėlis net ir patyrusiems atlikėjams bei klausytojams.
„Čekų kompozitoriaus muzika prikausto klausytojo dėmesį originaliomis kompozicijomis, emocingais proveržiais, nuolatiniais perėjimais į kulminaciją, kurie tobulai susijungia į vientisą kūrinio konstrukciją. Paruošti ir atlikti Janačeko muziką bus malonus iššūkis orkestrui“, – teigia G. Rinkevičius.
Operos „Katia Kabanova“ siužetas, paremtas Aleksandro Ostrovskio pjese „Audra“ ir įkvėptas paties kompozitoriaus meilės istorijos, kalba apie amžinai aktualias temas – aistros ir pareigos konfliktą, moralės normų ribas, kaltės jausmą ir tragiškas pasekmes mėginant iš jo išsivaduoti.
Opera „Katia Kabanova“ šiemet užbaigs intensyvų bohemiečių ir LVSO kūrybinį sezoną. Jo metu kūrybinė grupė pastatė P. Čaikovskio operos „Oneginas“ premjerą, įspūdingą kalėdinį koncertą „Lakštingalos sugrįžta“. Į sceną buvo grąžinti didžiausio žiūrovų dėmesio susilaukę kūriniai – Dž. Pučinio opera „Bohema“, S. Sondheimo miuziklas „Svynis Todas – demonas kirpėjas“ ir V. A. Mocarto opera „Užburtoji fleita“. Taip pat kartu su elektroninės muzikos kūrėjais rugsėjį buvo pristatyta elektroninės operos fantazija „XYZ“.
Operos „Katia Kabanova“ premjera įvyks gegužės 21 ir 22 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt.