edukaciniai projektai
Vokiečių šiuolaikinio šokio trupės „Silke Z./ resistdance“ gastrolės Menų spaustuvėje užduoda netikėtą klausimą – kas jis toks, šiuolaikinis vyras? Juolab – laimingai išgyvenęs po amžiaus vidurio krizės, atšventęs 50-ąjį jubiliejų ir vis dar nesiruošiantis nusėsti ant parko suoliuko su anūkėliais? O kas, jeigu tas vyras – šokėjas, choreografas ar aktorius, tai yra jo profesinis pasaulis atvirai išpažįsta jaunystės kultą (ir turi tam fiziškai apčiuopiamų priežasčių?) Dar baisiau – jokių anūkėlių taip ir „nenutiko“?
Kovo 23 ir 24 dienomis MS rodomas šokio ir teatro spektaklis „Tik tarp mūsų: Jessas sutinka Angų“ siūlo susimąstyti apie tai, kodėl yra taip, kad pusamžis vyras scenoje atrodo egzotika? Juolab, jei ten jis atsiduria būtent tam, kad papasakotų apie save – vyrą, žmogų, kartos atstovą, o ne perteiktų atsietą istoriją.
Pasak rašytojo, sociologo, kultūros kritiko Artūro Tereškino, vyrai šiais laikais yra silpnoji lytis, šiai temai jis skyrė ir naujausią savo knygą „Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“. Ar spektaklis „Tik tarp mūsų: Jessas sutinka Angų“ patvirtins mokslininko įžvalgas, sužinosime kovo 23-iąją, nes A. Tereškinas žada dalyvauti po spektaklio rengiamoje diskusijoje.
Ne pirmą kartą Lietuvoje viešinčios vokiečių šiuolaikinio šokio trupės „Silke Z./ resistdance“ spektaklis – antrasis skirtingoms kartoms skirto projekto „Tik tarp mūsų!“ epizodas. Šokio spektaklių serija nagrinėja įvairių amžiaus tarpsnių, kartų problematiką.
Pirmoji projekto dalis nėrė į trisdešimtmečių pasaulį, šiuo metu ruošiamasi darbui apie keturiasdešimtmetes dirbančias motinas ir paauglius. Serijos sumanytoja, choreografė ir režisierė Silke Z. teigia, kad ją labiausiai domina tai, kaip viena ar kita žmonių karta išreiškia save, sau aktualias temas ir kokiais būdais visa tai galima perteikti publikai. Kiekviena amžiaus grupė sukuria savo unikalią kalbą, kurią sudaro žodžiai, judesiai ir tiesiog nepakartojamas buvimas scenoje.
Spektaklis „Jessas sutinka Angų“ – garsaus amerikiečio choreografo Jesso Curtiso ir škotų režisieriaus Anguso Balbernie – susitikimas. Jie susitinka pašokti, pasišnekėti, pabambėti apie neišnaudotus talentus, nerealizuotus troškimus, nemenkus poreikius ir svajones.
Gyvenimo patirtis yra įrašyta ant kūno tarsi knygoje: kadaise nekantrios mamos išnarintas petys, darant akrobatinius šuolius su slidėmis lūžę kaulai, pasekmės po nevykusio kabėjimo ant lyno šiuolaikinio cirko spektaklyje… Atskleisdami šiuos kūno „įrašus“, į šeštą dešimtį įkopę vyrai truputį primena mažus berniukus, kurie giriasi randais.
Pasak „Kölner Kultur“ apžvalgininko Thomaso Lindeno, rašiusio apie spektaklio premjerą 2010 metų lapkritį, „Jessas sutinka Angų“ yra tikras įvykis: „Ne tik todėl, kad šiuolaikinio šokio scenoje retai pamatysi tokio amžiaus atlikėjus. Dar ir dėl to, kad abu spektaklio dalyviai yra ypatingos asmenybės“.
Angusas Balbernie: „Man 56-eri. Apie 30 metų užsiimu šokiu ir teatru. Norėjau būti skulptorius, bet viskas, ką bandžiau sukurti, subyrėdavo. Norėjau tapti garsus futbolininkas kaip George‘as Bestas, bet 14-os susilaužiau koją. Dar svajojau apie muzikanto karjerą, bet ji taip pat nepavyko. Taigi liko tik šokis. Norėjau vaikų, bet taip ir netapau tėvu. Norėjau meilės, bet ją aptemdė mano vaikystė. Nieko nežinau apie Dievą. Dabar senstu ir laukiu, kad dangus duotų ženklą. Sutarti su publika man – lengva. Su gyvenimu – sunkiau.“
Kaip ir kasmet nuo 2003 metų, Menų spaustuvė pradeda jaunųjų talentų „šaukimą“: iki vasario 28 dienos jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“ laukia drąsių, kūrybingų, novatoriškų idėjų scenai. Atrinktoms meninėms idėjoms įgyvendinti bus pasiūlytos ne tik Menų spaustuvės erdvės, finansiniai, techniniai ištekliai, galimybė „išeiti į viešumą“, bet ir patyrusių scenos menininkų pagalba.
„Atviros erdvės“ programoje gali dalyvauti individualūs menininkai ir neformalios kūrybinės grupės, bet ne profesionalios kūrybinės organizacijos. Idėją teikiančios kūrybinės grupės branduolį sudaryti turėtų jauni menininkai – bestudijuojantys profesionalius menininkus ruošiančiose švietimo įstaigose arba neseniai jas baigę. Tačiau „Atviros erdvės“ dalyvių amžius ar išsilavinimas nėra ribojamas – visos teikiamos paraiškos bus įdėmiai perskaitytos ir įvertintos pirmiausiai atsižvelgiant į meninį turinį.
Paraiškas gali teikti teatro, šokio, naujojo cirko spektaklių, performansų, multimedijų kūrėjai.
Jauniesiems menininkams skirta programa – tai erdvė, kurioje galima žengti pirmuosius žingsnius profesionaliojoje scenoje, nebijant eksperimentuoti ir klysti, suburiant bendraminčius nebūtinai tradicinio žanro sceniniams projektams.
„Atviros erdvės“ kuratorė Ingrida Ragelskienė teigia, kad šiemet bus siekiama sustiprinti edukacinį programos aspektą: „Norėtume, kad tai būtų ne vien pareiškimas apie save, bet ir praktinė mokykla. Todėl pasiūlysime projekto dalyviams keletą kuratorių – profesionalių, jau turinčių patirties scenos menininkų, kurie norintiems galės patarti praktiniais režisūros, choreografijos, scenografijos ar kitais klausimais“.
Programa „Atvira erdvė“ kasmet paremia 2-7 projektus, o nuo 2003 m. publikai pristatyti iš viso 29 jaunųjų menininkų darbai: šokio, teatro spektakliai ir tarpdisciplininiai projektai.
Be šokio ir teatro spektaklių, „Atviroje erdvėje“ pasitaiko ir žanrų ribas trinančių tarpdisciplininių darbų – 2006 m. čia įvyko pirmasis Lietuvoje audiovizualinės poezijos spektaklis „Tarp…“ (rengėja poetė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė), o metais vėliau nustebino analogų neturintis kaunietės grafikės Auksės Petrulienės silikoninių lėlių teatras („Psilikono teatras“). 2008 m. žanrų įvairovę papildė ir spektaklis-opera „Izadora“, kurį inicijavo neformali kūrybinė grupė „Operomanija“.
2007 m. šioje programoje spektakliu „Kelionė į kambario vidų“ debiutavęs LMTA studentas Artūras Areima per pastaruosius metus tapo vienu ryškiausių jaunosios kartos režisierių, o Dalios Jokubauskaitės 2005 m. sukurtas spektaklis „Bestuburiada“ atstovavo Lietuvai prestižiniame Torūnės teatro festivalyje (Lenkija). Šokėjos Loretos Juodkaitės ir režisieriaus Valentino Masalskio kūrybinio dueto darbas „Salamandros sapnas. Paveikslas“ (2006 m.) ne tik pelnė du „Auksinius scenos kryžius“ Lietuvoje, bet ir yra nuolatinis įvairių užsienio festivalių svečias, o tai tik įrodo, kad jaunatviško entuziazmo ir brandžios patirties derinys gali būti puikus pamatas kūrybai. 2009 metais programoje spektaklius kūrė Vidas Bareikis, Tautvilas Gurevičius, Mindaugas Valiukas ir Rugilė Barzdžiukaitė.
2010-aisiais po „Atviros erdvės“ vėliava išėjo keturios premjeros: spektaklis visai šeimai „Neklausinėk, Julyte!” (režisierė Agnė Dilytė), spektaklis „Mono sapiens“ (režisierius Vaidas Kublinskas), šokio teatro spektaklis „Šventė“ (choreografė ir atlikėja Rūta Butkus), šokio ir muzikos duetas „Mono Tyla“, kurį kartu kūrė šokėja bei choreografė Giedrė Ubartaitė bei kompozitorė Eglė Sirvydytė.
Šiemet dalyvių paraiškų Menų spaustuvė laukia iki vasario 28 dienos, o atrankos rezultatai bus paskelbti iki kovo 21 d.