„Flobero papūga“
2011 Metų verstinės knygos titulas atiteko Juliano Barneso knygai „Flobero papūga”. Ją iš anglų kalbos išvertė Nijolė Chijenienė.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga trečiąsyk kvietė rinkti Metų verstinę knygą ir balsuoti už vertingiausią 2011 m. šiuolaikinę verstinę knygą iš ekspertų išrinkto šešetuko. Knyga nugalėtoja Pasaulinės knygos ir autorių teisių dienos proga antradienį paskelbta Vilniaus apskrities viešojoje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje.
Kai rašai savo draugo biografiją, turi rašyti taip, lyg norėtum už jį atkeršyti (Floberas, iš laiško Ernestui Feido, 1872). Giustavas įsivaizdavo save kaip laukinį žvėrį – jam patikdavo lyginti save su baltuoju lokiu, nepasiekiamu ir vienišu. Aš jam antrinau ir netgi vadindavau jį Amerikos prerijų buivolu, bet iš tikrųjų jis, ko gero, buvo tik papūga (Luiza Kolė).
Kuri iš dviejų papūgų įkvėpė Floberą parašyti vieną geriausių savo kūrinių? Kodėl garsiausiame rašytojo romane nuolat kinta pagrindinės herojės Emos Bovari akių spalva? Kas siejo Floberą ir jo dukterėčios guvernantę Džuljetą Herbert? Kokie žvėrys tūnojo Flobero bestiariume? Ir kodėl šios smulkmenos taip rūpi mįslingajam knygos pasakotojui, į pensiją išėjusiam gydytojui Džefriui Breitveitui, kurio gyvenimas ir paslaptys pamažu skleidžiasi verčiant knygos puslapius…
Knygos autorius Julianas Barnesas kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, idėjų romano Renesanso architektu, o jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce’o ir Milano Kunderos kūriniais. Garsiojoje savo knygoje Flobero papūga jis į vieną audinį suaudžia faktus ir fikciją. Laviruodamas tarp romano, biografijos ir literatūros kritikos žanrų, sukuria įtraukiantį ir itin originalų detektyvinių elementų kupiną pasakojimą apie rašytojais ir jų kūriniais apsėstus skaitytojus, apie meną ir tai, kaip jis veikia gyvenimą, apie meilę, aistras bei išdavystes – ir literatūrines, ir labai tikroviškas…