fotografija
Ar laikotės 10-ies Dievo įsakymų? Amerikietė fotografė Anna Friemoth įdomioje nuotraukų serijoje, pavadinimu „10 Cammandment“, sulaužė juos visus. Mergina, besirėmusi Biblijoje surašytais Dievo įsakymais (o ne mums geriau žinomais, interpretuotais Romos katalikų bažnyčios), į juos pažvelgė kūrybingai ir sukūrė savas konceptualias jų versijas.
83 metų Kenas Heymanas visai neseniai sulaukė iš savo agento skambučio, raginančio kuo greičiau atvykti į savo darbų saugyklą. Pasirodo, tvarkant ją buvo rasta dėžė su užrašu „Mothers“, kurioje galybė nuotraukų, darytų prieš daugiau nei 50 metų.
Jautrioje nuotraukų serijoje „My Girls“ fotografė Laurence Philomène fiksavo momentus iš savo mylimosios Lunos e Los Santos gyvenimo ir jų švelnių tarpusavio santykių.
Andi Schreiber – keturiasdešimtmetį perkopusi moteris, mama, savo gyvenimą paaukojusi vaikų auginimui užmiestyje. Ja verta dydžiuotis ne tik dėl to, o ir dėl savojo aš suvokimo, senstančio kūno nenuvertinimo, kas būdinga jos amžiaus moterims, o atvirkščiai – jo iškėlimo kaip konkurento moteriškus iškilimus dengiančiai jaunai lygiai odai.
Londone kurianti švedė Arvida Byström save vadina feministe nuo gimimo. Jos nuotraukose šios pažiūros itin ryškios. Vaikystėje svajojusi būti princese, suaugusiųjų pasaulyje ji tapo fotografe. Tai, pasak Arvidos, jai leidžia išreikšti savo moteriškumą.
Atrodyti stilingai, kai kamuoja nuovargis nuo pačio gyvenimo, o ir kaulus gelia lyg skaudantį dantį, – ne taip ir lengva. Tačiau Niujorko gatvėse nestinga puikiai atrodančių vyresnio amžiaus vyrų.
Kad ir kaip būtų keista, bet fotoaparatas vis labiau tampa ne tik akimirkas fiksuojančia priemone, bet ir stiliaus aksesuaru. Žinoma, tame nieko blogo. Abiem atvejais jis teikia malonumą jį turinčiajam ir lygiai taip pat dovanoja gražias nuotraukas. O kad jos būtų dar gražesnės, reikia ne tik įkvėpimo, bet ir originalaus fotoaparato dirželio, kad netyčia, kur pasidėję savo mylimąjį fotoaparatą, ten jo ir nepaliktumėte.
Jei kada teko bandyti sukurti gražią panoraminę nuotrauką, turbūt pastebėjote, jog tam reikia susikaupimo ir gana statiško vaizdo. Visgi bandant įamžinti judančius objektus irgi šis tas įdomaus išeina. Ypač, jei jums patinka kadruose užfiksuoti dvigalves, pabaisas, keistus gyvūnus ar, sakykime, savarankišką gyvenimą pradėjusias kojas. Taigi, jūsų dėmesiui – linksmos panoraminių nuotraukų nesėkmės! Taip pat kviečiame peržvelgti ir pirmąją dalį.
Vasarai lipant ant kulnų vis labiau garsėja kalbos apie keliones. Tačiau kartais svajonėms gaila pinigų, laiko, kurį po darbų maratono norisi praleisti drybsant saulėje su knyga, kurios vis nėra kada atsiversti, ir pan. Priežasčių, prieš kurias blėsta ryžtas leistis į tolimas keliones, galima sugalvoti ir daugiau.
Meksika – šalis, garsėjanti savo nusikalstamumu. Pasirodo, narkotikų gabenimu, žmonių grobimu ir kitais „nešvariais reikalais“ čia vis dažniau užsiimti pradėjo ir dailiosios lyties atstovės.
Namų šeimininkė, valganti lygintuvą, plastikos chirurgų pacientė, pjaustanti lėlę Barbę (idealios moters simbolį), vežiu sergantis vaikinas, mirkantis cigaretes kečiupe, kunigas, pasiryžęs praryti kryžių – tokius vaizdus galime pamatyti prancūzų fotografo Marwane Pallas nuotraukų serijoje „What I Eat“. Tapybiškai pateiktais, viliojančiais, bet kartu žiauriais scenarijais menininkas nagrinėja individo identitetą, visuomenės stereotipizaciją. Kviečiame susipažinti su šio projekto rezultatais!
Ar kada pagalvojote, kaip atrodytumėte, jei gyventumėte skirtingomis pastorojo šimtmečio dekadomis? Amerikietė Annalisa Hartlaub ne tik pagalvojo, bet ir pabandė tai įgyvendinti savo nuotraukų serijoje „Counter//Culture“.
Ar kada susimastėte, ką norėtumete matyti savo paskutinę gyvenimo akimirką? Kraštovaizdžio fotografė Donna J. Wan įsitikinusi, jog daugelis žmonių, nusprendę pakelti prieš save ranką, pasirenka tam tikra energija pasižyminčias vietas: vienišas, nostalgiškas, mistiškas, baugias.
Paryžiuje gyvenantis fotomenininkas Thierry Cohenas yra laikomas vienu iš skaitmeninės fotografijos pradininkų. Nuo 2010 m. visą savo laiką paaukojo stulbinančiam projektui – „Villes Enteintes“ (Užtemdyti miestai), kuriame vaizduojama, kaip atrodytų didieji pasaulio miestai naktį, nesuteršti miesto šviesų. Žinoma, užtemdyti viso miesto Cohenui nepavyko, tačiau jis atrado originalų ir tikslų metodą, kaip būtų galima išgauti pakankamai realistišką rezultatą.