fotografija
Dabar įprasta, kad fotoaparatai būtų dviejų formų. Viena jų – kompaktinė, dar vadinama „muiline“ – tai nedidelė dėžutė, mažesnė už išmanųjį telefoną, tik storesnė. Jos šone arba viduryje – nedidelis objektyvas, ant viršaus fotografavimo mygtukas, kitoje pusėje – nedidelis ekranėlis nuotraukoms peržiūrėti ir dar kokie 5-7 mygtukai valdymui ir nustatymams. Viskas, labai paprasta forma. Antroji – įprastinė veidrodiniams skaitmeniniams fotoaparatams – išlenktas šonas tvirtesniam paėmimui rankoje, per vidurį didelis objektyvas, išvažiuojantis 5-15 centimetrų į priekį, ant viršaus iššokanti blykstė arba vieta normaliai blykstei prijungti. Kitoje pusėje – ekranas ir keletas mygtukų. Tai standartinė šiuolaikinių fotoaparatų forma. Atrodo, kad šioje vietoje turėtume dėti tašką, nes nebėra ką ir aptarinėti, bet… Rinkoje yra dar ne vienas fotoaparatas, kurio forma neatitinka nusakytųjų. Kokie tai fotoaparatai ir kam jie naudojami?
Noras išreikšti save lydėjo žmoniją visą jos gyvavimo raidą. Nuo piešinių urvuose iki šių dienų mums svarbu fiksuoti savo gyvenimo akimirkas, kasdienybę bei išskirtinius įvykius. Šiandien, išplitus išmaniosioms technologijoms, bene dažniausiai naudojama saviraiškos forma tapo fotografija. Ar nuotraukos tampa nauju bendravimo standartu?
Žurnalas „National Geographic“, leidžiamas ir lietuvių kalba, paskelbė kasmetinio fotografijų konkurso nugalėtojus. Tarp laureatų, pagerbtų garbės raštais, pateko japonė fotografė Hideki Mizuta, kuriai pergalę konkurse atnešė nuotrauka, kurioje užfiksuotas Šiaulių rajone esantis Kryžių kalnas.
Kokią žinią užsegta ant damos kaklo siunčia vyriška peteliškė? Ką jaučia vyras, matydamas šalia jo įvaizdį atkartojančią moterį?
Įsimintiniausią gyvenimo dieną kelias ar net keliolika valandų praleisti vestuvinėje fotosesijoje – įprasta jaunavedžių dienotvarkė. Vis dėlto, pasak fotografės Redos Ruželės, vis dažniau pageidaujamos ir papildomos fotosesijos, organizuojamos gerokai prieš didžiąją dieną. Iš užsienio nusižiūrėtos „generalinės“ vestuvių fotosesijos repeticijos dažnai organizuojamos būtent nuotakos pageidavimu.
Asmenukių ekspertė Monika Šalčiūtė atidarė pirmąją Lietuvoje asmenukių parodą ir mokė, kaip pasidaryti tobulą nuotrauką.
„Vilniaus fotografijos ratas“ – tarptautinis fotožurnalistikos festivalis – spalio pabaigoje jau aštuntąjį kartą į sostinę sukvies spaudos fotografus iš viso pasaulio. Keletą savaičių miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę grožėtis festivalio konkursinių programų fotografijomis, eksponuojamomis Vilniaus senamiesčio languose, o festivalio laureatai bus paskelbti spalio 25 d.
Fotografas iš Dalaso Marine Joel Parés užsibrėžė labai kilnų tikslą – savo nuotraukomis bent šiek tiek pakeisti žmonių požiūrį į kitos rasės, seksualinės orientacijos, socialinio sluoksnio žmones. Nevertink knygos pagal viršelį – tai pagrindinis jo devizas.
Spalio 1 d. prasidėjęs Shibatos (Nigatos prefektūra, Japonija) fotografijos festivalis šiais metais ypatingą dėmesį skirs Lietuvos fotografijai. Seniausios Japonijoje fotostudijos savininkas bei festivalio vadovas Yukihiro Yoshihara kartu su nepriklausoma kuratore Mikiko Kikuta į festivalį, kurio tema „Atmintis“, pakvietė fotografą Arturą Valiaugą. Festivalyje bus pristatyti du šio žymaus viduriniosios kartos lietuvių fotografo projektai – 2009 m. Niigatos prefektūroje sukurta tiriamosios fotografijos serija „Japonijos dienos meniu“ bei fotografijos meno trienalės „Ars Baltica“ kvietimu 2007-2008 m. kurtas projektas – „Tarp krantų“.
Iki spalio 8 dienos Vilniuje filmus rodantis Tarptautinis Kauno kino festivalis ir šiemet pažėrė saują perlų. Vienas jų nepaprastai intriguoja.
Nieko keisto, kad nėščia moteris nori įsiamžinti savo kūno pokyčius, kuriais vėliau galės pasidalinti su savo vaiku, artimaisiais… Tačiau kartais ne viskas pavyksta taip, kaip norėtųsi. Gal tokiais atvejais kalti hormonai?
Gruzinų fotografo Foresto McMullino nuotraukų serija „Day & Night“ atskleidžia žmogaus dualumą ir verčia susimąstyti. Visi mus supantys žmonės vienaip atrodo viešumoje, o visai kitaip – už užrakintų durų, kuomet lieka vieni. Vieni su savo „nenormalumais“, kurie jiems leidžia pasijausti savimi, tačiau visuomenėje yra tabu.
Prancūzų dizainerė Sascha Nordmeyer sukūrė protezus, kurie iškreipia žmogaus veidą į linksmą grimasą. Jį įsidėjęs žmogus, tikrąją žodžio prasme, demonstruoja savo dantis ir netgi dantenas, taip priversdamas greta esančiuosius nusišypsoti.
Fotografai Thomas Roussetas ir Raphaëlis Verona keliavo po Pietų Amerikos žemyne esančią Boliviją tam, kad įamžintų jos gydytojus. Ir tai tikrai ne baltais chalatais vilkintys žmonės…