gripas
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 27 šalys praneša apie regioninį, 15 šalių apie visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. 18-oje šalių registruojamas didėjantis besikreipiančių asmenų skaičius. Danija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė praneša apie sumažėjusias hospitalizacijos apimtis. Dauguma sunkių gripo atvejų ir mirčių registruojama 15-64 m. amžiaus grupėje, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
• Kada skelbiama gripo epidemija?
Gripo epidemija skelbiama tada, kai gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
• Kaip užsikrečiama gripu?
Gripo virusas perduodamas nuo žmogaus kitam žmogui oro lašeliniu būdu, galimas perdavimas ir kontaktiniu būdu (tiesioginis ir netiesioginis).
Oro lašeliniu būdu kitas žmogus gali užsikrėsti kai sergančiajam čiaudint, kosėjant, kalbant, lašelių pavidalu išsiskiria burnos gleivinės ir kvėpavimo takų sekretas.
Tiesioginio kontakto metu užsikrečiama dažniausiai liečiantis rankomis, tuomet virusas nuo rankų patenka į akių, burnos ar nosies gleivinę. Didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra sergančiojo šeimos nariams, taip pat sveikatos priežiūros specialistams, kurie dirba su sergančiais asmenimis.
Netiesioginio kontakto metu užsikrečiama nuo daiktų, kuriuos anksčiau lietė sergantysis. Ant daiktų lygiu paviršiumi gripo virusas gali išlikti gyvybingas apie 24 – 48 val., ant audeklo, popieriaus 8 – 12 val.
• Kas labiausiai rizikuoja susirgti gripu?
Yra išskiriami asmenys, kuriems komplikacijų pasireiškimo tikimybė yra didesnė:
1. vaikai jaunesni nei 5 metai, ypatingai vaikai jaunesni nei 2 metai, tokio amžiaus vaikams tikimybė užsikrėsti gripo virusu, labai didelė;
2. asmenys vyresni nei 65 metai;
3. nėščiosios moterys;
4. sergantys tam tikromis ligomis, pavyzdžiui: astma, lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis, endokrininėmis, kraujo ligomis, turintys kepenų ar inkstų sutrikimų, paminėta ir svorio įtaka. Turintiems viršsvorį asmenims yra neišvengiamos širdies ir kraujagyslių taip pat kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą gali sukelti gripo virusas.
• Kaip išvengti gripo?
Nesilankyti žmonių susibūrimo vietose;
Gerai vėdinti kambarius;
Stengtis artimai nekontaktuoti su gripu sergančiais asmenimis;
Plauti rankas, ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš lauko, ar po važiavimo viešuoju transportu;
Jokiu būdu neliesti rankomis akių, nosies, nes virusas per gleivinę gali patekti į organizmą;
Labai svarbu neperšalti;
Pajutus gripo simptomus jokiu būdu neiti į darbovietę, o susirgusio vaiko nevesti į ugdymo įstaigą;
Jei įmanoma, į sveikatos priežiūros įstaigas ateiti iš anksto užsiregistravus.
• Jei namuose yra sergantysis gripu, jam reikia:
Dėvėti medicininę kaukę;
Čiaudint, kosint būtinai užsidengti burną nosinaite;
Naudoti vienkartines nosinaites, kad panaudojus, iš karto būtų galima išmesti (negalima laikyti panaudotų servetėlių ant stalo, kišenėse ir t.t.);
Pastoviai plauti rankas su muilu ir vandeniu, taip pat galima naudoti ir spiritines rankų dezinfekavimo priemones.
Sausio 31 d. Panevėžyje paskelbus gripo epidemiją, gali keistis švietimo įstaigų darbas.
Ikimokyklinės įstaigos neuždaromos, bet Panevėžio miesto savivaldybė rekomenduoja vykdyti gripo plitimą ribojančias priemones vaikų ugdymo įstaigoje: į kolektyvus nepriimti sergančiųjų (rekomenduoti jiems pasilikti namie ir kreiptis į gydytojus), po ligos vaikus priimti tik turint gydytojo pažymą; sudaryti sąlygas įstaigose dažnai plauti rankas, atsisakyti masinių renginių (iki epidemijos pabaigos).
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės įsakymu nuo sausio 31 dienos mieste skelbiama gripo epidemija. Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sausio 24-30 d. sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pasiekė 146,13 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Gripas nustatytas 24 proc. sergančiųjų. Bendroje sergamumo struktūroje sergančių vaikų – 58,4 proc.
Gripas yra virusinė infekcija, kuri dažniausiai plinta nuo žmogaus žmogui jam kosint, čiaudint ir tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu nuo sergančio žmogaus per rankas ar odą.
Sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio (gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekia 100 susirgimų atvejų 10 000-čių gyventojų).
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas. Bus sudarytos visos sąlygos gripo požymius pajutusiems pacientams nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.
Lietuvoje, kaip ir Europoje daugėja sergančiųjų gripu. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), gripo epidemija jau paskelbta Prienų, Varėnos, Klaipėdos, Kėdainių rajonuose, Kaune, Šiauliuose ir Marijampolėje.
Pasak sveikatos apsaugos viceministro A. Klišonio, Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau imasi visų priemonių gripo situacijai valdyti ir gyventojų sveikatai apsaugoti. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu. Įsakyme taip pat numatytas privalomas vaikų iki 10 metų vizitavimas namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laipsnio.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse. Tai bus atliekama vykdant bendrą 2009 m. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastarosiomis praėjusių metų savaitėmis dauguma šalių pranešė apie regioninį ir visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. Registruojamas gan aukštas besikreipiančių asmenų skaičius. Nuo 40 sav. užregistruota 1711 sunkių ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, iš jų 73 mirties atvejai. Jungtinėje Karalystėje registruotas mažesnis sunkių gripo atvejų skaičius, kuriems reikalinga hospitalizacija, tačiau kitose šalyse šių atvejų daugėja.
Š. m. sausio 17 – 23 d. laikotarpiu Lietuvoje hospitalizuoti 348 asmenys (sausio 10 – 16 d. laikotarpiu buvo hospitalizuoti 199 asmenys), iš jų 194 vaikai iki 17 m., 5 nėščios moterys. 20 asmenų paguldyti į intensyvios terapijos skyrius. Nuo šių metų sausio 1 d. iki sausio 25 d. laboratoriškai patvirtinti 9 mirties atvejai nuo A(H1N1) gripo viruso.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, apibendrinęs iš Vilniaus miesto ugdymo įstaigų gautą informaciją apie 2011 metų sausio 24 dienos ugdymo įstaigų nelankomumą, informuoja, kad iš 63 lopšelių – darželių 35-iuose buvo bent viena grupė, kurioje neatvykusių į ugdymo įstaigą vaikų buvo 50 proc. ir daugiau ir 5 lopšeliai – darželiai, kuriuose susumavus visų grupių lankomumą, bendrai neatvyko daugiau negu 50 proc. vaikų. Iš 8 darželių – mokyklų 2-uose darželiuose – mokyklose bent vienoje grupėje/klasėje neatvykusių vaikų dalis siekė 50 proc. arba daugiau. Iš 92 bendrojo lavinimo mokyklų 7-iose jų buvo bent po vieną klasę, kurioje tą dieną neatvykusių mokinių dalis buvo 50 proc. ir didesnė. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai mano, kad šiuo metu prielaidų kalbėti apie aukštą sergamumo lygį Vilniaus miesto ugdymo įstaigose kolkas nėra pagrindo, bet būtina aktyviai sekti sergamumą darželiuose ir mokyklose ir laiku taikyti sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas.
Šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kas savaitę renka informaciją apie ugdymo įstaigų lankomumą iš Vilniaus miesto ugdymo įstaigų ir apie esamą situaciją praneša Vilniaus savivaldybės institucijoms ir visuomenei.
Kaip ir praėjusiais metais, šalies savivaldybių teritorijose, kuriose paskelbta gripo epidemija, tik gripo epidemijos laikotarpiu, taikoma supaprastinta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Pagal Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu patvirtintą Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo gripo epidemijos laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašą, apdraustajam asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems gripo pažymius ir dėl to negalinčiam atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, asmens prašymu atvykimas pas gydantį gydytoją ir nedarbingumo pažymėjimo išdavimas gali būti nukeliamas vėlesniam laikui.
Tokiu atveju, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jos vadovo nustatyta gydytojų paslaugų teikimo telefonu tvarka:
užregistruoja asmens kreipimosi į įstaigą faktą, datą ir laiką;
gydytojui įvertinus pateiktą informaciją apie asmens sveikatos būklę bei nesant būtinumo jį siųsti gydyti stacionariai, bus paskirta atvykimo pas gydytoją data, bet ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų, įskaitant ir pirminio kreipimosi telefonu į ambulatorines paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dieną. Jei įstaiga nedirba (šventės ar poilsio dienos) – ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną;
paskirtą dieną asmeniui atvykus pas gydytoją, nedarbingumo pažymėjimas išrašomas nuo tos dienos, kurią buvo užregistruotas kreipimasis telefonu.
Jei asmuo lieka ir toliau laikinai nedarbingas, gydytojas nedarbingumo pažymėjimą jam tęsia bendra tvarka.
Ši tvarka parengta norint sudaryti palankias sąlygas susirgusiems gripu gydytis, o sveikuosius kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo galimo užkrėtimo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje smarkiai išaugo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis pasiekė 96,5 atv./10 tūkst. gyv. Antrąją metų savaitę (sausio 10-16 d.) šis rodiklis siekė 79,2/ 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų praėjusią savaitę užregistruota Klaipėdos – 123,9/ 10 tūkst. gyventojų, mažiausiai – Tauragės apskrityje – 67,0/ 10 tūkst. gyventojų.
Epidemijos jau paskelbtos Prienų raj., Kauno m. ir Varėnos raj. Pateikti siūlymai skelbti gripo epidemiją Marijampolės sav., Klaipėdos m., Klaipėdos raj. ir Kėdainių raj.
Š.m. sausio 17-23 d. hospitalizuoti 348 asmenys, iš jų – 194 vaikai iki 17 m., 5 nėščios moterys. 20 asmenų paguldyti į intensyvios terapijos skyrius. O sausio 10-16 d. buvo hospitalizuoti 199 asmenys.
Nuo š.m. sausio 1 d. iki sausio 24 d. laboratoriškai patvirtinti 7 mirties atvejai nuo A (H1N1) gripo viruso. Mirę asmenys nebuvo skiepyti gripo vakcina.
Sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis Lietuvoje artėja prie epideminio lygio. Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad siaučiant gripo epidemijai, susirgus, nedarbingumo pažymėjimą galima bus rezervuoti telefonu. Keisis ir gydymo įstaigų darbo laikas. Bus sudarytos visos sąlygos gripo požymius pajutusiems pacientams nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.
„Ir šalyje, ir Europoje daugėja sergančiųjų gripu. Gripo epidemija jau yra paskelbta Prienuose ir Kaune, yra siūlymų skelbti ir kitose miestuose, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau imasi visų priemonių gripo situacijai valdyti ir gyventojų sveikatai apsaugoti“.
Pasak A. Klišonio, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos per gripo epidemiją paslaugas teikti ir poilsio bei švenčių dienomis, darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų būtų lankoma namuose. Tai numatyta 2009 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo gripo epidemijos laikotarpiu. Įsakyme taip pat numatytas privalomas vaikų iki 10 metų vizitavimas namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38.5 laipsnio.
Anot viceministro, šalyje siaučiant gripo epidemijai, susirgus bus paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą. Žmonėms, pajutusiems ligos simptomus, užteks paskambinti telefonu į gydymo įstaigos registratūrą ir pranešti apie negalavimus. Biuletenis bus rezervuojamas tą pačią dieną, o sergančiajam nebereikės stovėti ilgose eilėse. Tai bus atliekama vykdant bendrą 2009 m. sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastarosiomis praėjusių metų savaitėmis dauguma šalių praneša apie regioninį ir visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. Registruojamas gan aukštas besikreipiančių asmenų skaičius. Ne tik Jungtinė Karalystė, tačiau ir kitos šalys praneša apie sunkius ligos atvejus tarp jaunų asmenų, bei mirtis, daugiausia susijusias su A (H1N1) gripo virusu.
Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja
Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius:
– Likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą.
– Nedelsiant kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
– Laikytis ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.
Plintant gripui gyventojai raginami:
– Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
– Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).
– Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
– Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
– Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėti apsauginę kaukę.
– Susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms rekomenduojama:
– Paskelbti informaciją, kad tėvai neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigą;
– Susirgus mokykloje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus.
– Supažindinti vaikus ir mokytojus apie rekomenduojamas gripo apsaugos priemones.
– Dažniau vėdinti ir valyti patalpas.
– Riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.
Mokslininkai nustatė, kad užsikrėtę kiaulių gripu H1N1 žmonės įgyja ypatingą organizmo imuninį atsaką gaminti antikūnus, kurie apsaugo nuo gripo mutacijų ateityje. Šis atradimas suteiks galimybę gaminti universalią vakciną, skelbia „The Independent“.
Dalis antikūnų žmogaus organizme pasigamina tam, kad apsaugotų pagrindines kūno dalis nuo viruso ir neleistų jam veikti, ir jie išlieka tokie patys nepriklausomai nuo gripo viruso kaitos.
Paskutiniąją metų savaitę Lietuvoje palyginti su 51-ąją savaite vėl registruotas didesnis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Šventiniu laikotarpiu susirgo 47,9 iš 10 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 43,3 gripo ir ŪVKTI atvejai.
Sergamumas gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis labiausiai prie epideminio lygio priartėjo Vilniaus
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 13–19 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo.
Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę – 55,3 atv./10 000 gyv. Vyrauja ŪVKTI, užregistruoti tik pavieniai gripo atvejai. 2009–2010 m. gripo sezono atitinkamos savaitės bendras Lietuvos rodiklis buvo 66,4 atv./10 000 gyv.
Didžiausias sergamumas praėjusią savaitę užregistruotas Vilniaus regione (74,5 atv./10 tūkst. gyv.). Arčiausiai pagal sergamumo lygį – Kauno regionas (64,1 atv./10 tūkst. gyv.). Mažiausiai sergančiųjų Tauragės (30,4 atv./10 tūkst. gyv.) ir Alytaus (32,8 atv./10 tūkst. gyv.) regionuose. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros prie SAM duomenimis, sergamumas gripu ir (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvos savivaldybėse labiausiai prie epideminio lygio priartėjo Visagino (85,6 atv./10 000 gyv.), Marijampolės (81,5 atv./10 000 gyv.), Vilniaus (88,1 atv./10 000 gyv.) ir Trakų (86,1 atv./10 000 gyv.).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 24-ios informaciją pateikusios Europos šalys registruoja žemą sergamumo gripu ir ŪVKTI lygį, tik Jungtinėje Karalystėje registruojamas vidutinis sergamumo lygis. Jungtinė Karalystė taip pat praneša apie sunkius infekcijos atvejus ir keletą mirties atvejų. 14-a Europos valstybių praneša apie didėjančią sergamumo tendenciją. Iš visų išskirtų virusų 60 proc. sudaro A tipo gripo virusas (net 92,3 proc. pagal subtipavimą sudaro pandeminis A (H1N1); 7,7 proc. – A (H3) gripo virusas) ir 40 proc. B tipo. Gauti 86 pranešimai (Belgija ir Rumunija) apie sunkios ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (SARI) atvejus, nesusijusius su gripu. 73 proc. SARI atvejų užregistruota tarp jaunų lėtinėmis ligomis nesirgusių vaikų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 47-ąją šių metų savaitę (lapkričio 22–28 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo.
Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę – 47,5 atv./10 000 gyv. Praėjusių 2009–2010 metų gripo sezono atitinkamo laikotarpio rodiklis buvo 196,8 atv./10 000 gyv. – gripo epidemijos laikotarpis.
Šiuo metu mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Tauragės regione (33,2 atv./10 000 gyv.), didžiausias – Kauno regione (54,5 atv./10 000 gyv.). Vilniuje serga 54,4 gyv. iš 10 000. Iš savivaldybių, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM duomenimis, didžiausias sergamumas yra Marijampolės, Šiaulių, Visagino miestuose ir Jurbarko, Šalčininkų rajonuose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, beveik visose šalyse registruojamas žemas sergamumas gripu ir ŪVKTI. Tik Bulgarija praneša apie vidutinį sergamumo aktyvumą. Prieš kelias savaites gauti 9 pranešimai iš Rumunijos apie sunkios ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (SARI) atvejus. Daugelio Europos šalių patirtis rodo, kad į gripą panašias ligas ir ūmines kvėpavimo takų infekcijas šiuo metu sukelia ir kiti kvėpavimo takų patogenai, o ne tik gripo virusas. Nuo 40-os šių metų savaitės 70 proc. visų išskirtų gripo virusų sudaro A tipo gripo virusas (net 77 proc. pagal subtipavimą sudaro pandeminis A (H1N1) gripo virusas).
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kaip apsaugoti save ir kitus nuo gripo:
• Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne)
• Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėję ar nusičiaudėję.
• Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą; kosulį; gerklės, galvos, sąnarių skausmus; drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) laikykitės ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.
• Susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
• Panaudotas nosinaites nedelsdami išmeskite tam skirtose vietose.
• Pajutę į gripą panašius simptomus nedelsdami kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
• Pajutę į gripą panašius simptomus, likite namuose (iki 7 dienų), nevykite į darbą, mokyklą. Venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėkite apsauginę kaukę.
• Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 43-ąją šių metų savaitę (spalio 25–31 d.) sergamumo gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis atvejų užregistruota gerokai mažiau nei ankstesnę savaitę. Sergamumo rodiklis nuo 42,9 užregistruoto atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, nukrito iki 34,2 / 10 tūkst. gyv. Dauguma atvejų yra ŪVKTI, gripo atvejai tik pavieniai. Suaugusiųjų serga šiek tiek daugiau nei vaikų iki 17 metų. Specialistai primena, kad geriausia apsauga nuo gripo – skiepai
Ir toliau gan dideliu sergamumu iš kitų išsiskiria Kauno apskritis. Čia sergamumo rodiklis – 46 / 10 tūkst. gyv. Jį labiausiai nulemia Kauno miestas, kuriame užregistruotas 60,4 / 10 tūkst. gyv. sergamumo rodiklis. Mažiausias sergamumas – Tauragės apskrityje – 18,56 / 10 tūkst. gyv.
Skiepai pripažinti efektyviausia priemone, apsaugančia nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant epideminiam gripo laikotarpiui, lapkritis – labiausiai tinkamas mėnuo. Kadangi kasmet keičiasi gripo virusas ir kasmet kuriama nauja vakcina nuo gripo, skiepytis turėtų ir tie žmonės, kurie skiepijosi pernai. Gripo profilaktika – kur kas pigesnė ir efektyvesnė priemonė nei susirgusiųjų gydymas.
Įpusėjus rudeniui ir atšalus orams, dažnai pradedame sloguoti, kosėti, skųstis įvairiomis peršalimo ligomis. Praėjusiais metais siautėjusi gripo banga sukėlė nerimą, tačiau specialistai tikina, kad šiemet sergančiųjų bus mažiau.
Apie šių metų gripo tendencijas ir apsaugos priemones laikas.lt kalbėjosi su Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičiene. „Šiuo metu paskelbtas postpandeminis laikotarpis. Dalis žmonių persirgo gripu per didžiąją pandemijos bangą, kuri buvo praeitų metų rudens – žiemos laikotarpiu, todėl nesitikima tokios didelės sergančiųjų bangos. Viruso plitimas nebegali būti toks intensyvus kaip praėjusiais metais, kai atsiradus naujam virusui, visi žmonės yra jam imlūs,“ – ramino N. Kuprevičienė