mokslo sriuba
„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti“, – sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Galime tik įsivaizduoti, jei sujungsime kelis šimtus kubitų, gausime daugiau skaičių, negu yra atomų mūsų matomoje Visatoje. Jei sukursime tokius kompiuterius, jų galimybės kardinaliai pakeis mūsų pasaulį.
Kas bendro tarp asfalto ir Senovės Egipto mumijų? Kodėl Mirusią jūrą graikų istorikai vadino asfalto ežeru? Kas yra bitumas ir ką bendro jis turi su seniausia pasaulio nuotrauka? Koks eksperimentas truko net 69 metus? Ar žinote, kad bitumo klodų Kanadoje bendras plotas didesnis už Anglijos plotą? Šiais klausimais savo reportažą iš VGTU Kelių tyrimo instituto laboratorijos pradeda „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, skubantys supažindinti žiūrovus su asfaltu.
Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.
Kaip žmogus savo balsu gali sudaužyti stiklus, taures, lėkštes ir langus? Ką bendro turi garsas su griūnančiais tiltais? Ar garsai gali išvaryti žmogų iš proto? Kas per demoniška galia priverčia laivų įgulas palikti laivus? Nuo šių klausimų savo tyrimą pradeda antrosios „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, atskleisdami šio nematomo kaltininko vardą – Rezonansas.
1935 m. fizikas Ervinas Šriodingeris sugalvojo mintinį eksperimentą. Įsivaizduokite tokią situaciją. Uždarote katę sandarioje dėžėje, prie kurios prijungtas nuodingų dujų balionėlis. Balionėlis yra užsuktas, o jo atsukimą automatiškai nulemia radioaktyvaus mėginio pavyzdžiui, radioaktyvios anglies, bet tinka ir bet koks kitas, skilimas. Palaukiame tiek laiko, kiek vidutiniškai reikia vienam mėginio atomui skilti, ir atidarome dėžę. Ar gyva bus katė, ar mirusi? Kada anksčiausiai galime tai pasakyti tik atidarę dėžę ar kažkiek anksčiau? Jei nežinome, ar katė gyva, iki pat tada, kai dėžę atidarome, tai kokia ji buvo prieš tai?
Juntinių Tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 metais, tai yra už 34 metų, Žemėje gyvens apie 30 procentų daugiau žmonių nei dabar. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7.4 milijardo žmonių. O prognozuojama bus beveik 10 milijardų. Galime vaizdžiai įsivaizduoti, mūsų planetoje tarsi atsiras dar viena Kinija ir Indija. Kokiu būdu išmaitinsim tiek daug žmonių? Taip pat, visiems žmonėms reikės namų, automobilių, kompiuterių, gražių rūbų. Tai tikras iššūkis! Ką turime daryti, kad 2050 metais Žemė būtų laimingų žmonių planeta ir visi būtų sotūs?
„Mes žinome kelias žemės ūkio revoliucijas. Nuo primityvaus žemės dirbimo rankomis iki arklio ar jaučio įkinkymo. Nuo gyvulio darbo iki pažangiausios žemės ūkio technikos. Selekcija ir naujų veislių kūrimas – tai dar vienas didelis pasiekimas. Kaskart įvykus tokiam proveržiui, derliaus kiekis iš to paties žemės ploto padidėja kelis kartus. Tačiau kiek ilgai tai gali tęstis? Ar yra naujų idėjų leisiančių ateityje dar labiau padidinti derliaus kiekį? Ar mūsų išsigelbėjimas yra genų inžinerija? O gal mėsos auginimas laboratorijoje?“ – „Mokslo sriubą“ kviečia žiūrėti jaunieji mokslo populiarintojai.
https://www.youtube.com/watch?v=pddE73-MXkI
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
1911 m. balandžio mėnesį olandų mokslininkas Heikė Kamerlingas Onesas (Heike Kamerlingh Onnes) tyrinėjo medžiagas labai žemoje temperatūroje. Jis paėmė gyvsidabrio ir jį atšaldė iki maždaug -269 laipsnių temperatūros. Ir išsižiojo. Jis negalėjo patikėti, tai ką stebėjo. Superlaidumas – tai tikriausiai vienas paslaptingiausių reiškinių, atrastų mokslininkų. O levitacijos galimybė buvo atrasta ne iš karto.
Prieš 160 metų ryšys tarp Europos ir Amerikos buvo palaikomas tik laivais. Visos naujienos, žinios keliaudavo laiškais. O kartais dėl atšiauraus oro ir didelių audrų net laivai negalėdavo plaukti. XIX amžiaus viduryje tarp miestų ir valstybių jau buvo tiesiamos telegrafo linijos. Samuelis Morzė, Morzės abėcėlės išradėjas, prognozavo, kad tik laiko klausimas, kada povandeninis kabelis sujungs Europą su Amerika. Tai įvyko prieš daugiau nei 150 metų.
Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas – logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų.
Lekiame 80 kilometrų per valandą greičiu su traukiniu. Mašinistas sėdi prie šilumvežio valdymo pulto ir nejučiomis jį suima miegas… Vilniuje yra viena salė iš kurios valdomi visi Lietuvos geležinkelių traukiniai. Specialistai ją vadina NASA centru. Į valdymo centrą ateina informacija iš geležinkelių jutiklių, vaizdo kamerų, matomas kiekvienas kelias, kiekvienas važiuojantis traukinys. Kaip būtų stabdomas nevaldomas traukinys?
Senovės graikų filosofas Platonas sakė, kad grožis yra Dievo įsikūnijimas. „Tam tikra genialumo forma. Spindulys iš dangaus, temdantis mums protą. Grožis – trumpalaikė tironija.“ – sakė kiti susijaudinę išminčiai. Žvelgiame į veidrodį ir klausiame savęs, ar esame gražūs? Ar vidutiniškai gražūs, ar truputį gražesni? Kodėl mums patinka būti šalia gražių žmonių?
„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – tai vienas didžiausių kada nors vykdytų mokslinių eksperimentų mūsų Žemėje“, – paskutinę pirmojo sezono laidą pradeda“, – „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.
Sėkmingai startavusi savaitinė interneto TV laida „Mokslo sriuba“ šeštadienį žiūrovus vėl pakvietė į kerintį mokslo ir technologijų pasaulį.
„Iš tikrųjų esame priblokšti žmonių susidomėjimo, pirmąją laidą peržiūrėjo beveik 8 tūkstančiai smalsuolių. Maža to, sulaukėme gausybės laiškų bei dar daugiau komentarų su naudingais patarimais ir net pasiūlymais. Tai reiškia, kad laida apie mokslą gali būti ir įdomi ir spalvinga ir įkvepianti“, – teigė laidos kūrėjai.
Šeštadienio rytą interneto eteryje startavusi pirmoji „Mokslo sriubos“ laida prie kompiuterių ekranų prikaustė įdomiam mokslui neabejingus smalsuolius.