mokslo sriuba
Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?
Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų įskaitant ir Vilniaus universitetą. Apie tai ir dar daugiau sužinosite naujoje „Mokslo sriubos“ laidoje.
Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų laureatę Mariją Kiuri. Nieko nuostabaus – neįtikėtinai atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje.
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
Anime filmas „Ghost in the Shell“ („Dvasia šarvuose“ – liet.), pasirodęs 1995 metais, paliko įspūdį ne vienam. Tarp jų ir programuotojui Pauliui Liekiui, kuris sukūrė robotą, gebantį judėti lanksčiai lyg gyvas padaras.
Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.
2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui.
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.
Ar girdėjote apie 7 Senovės pasaulio stebuklus? Ką bendro turi Gizos piramidė ir… Vilniaus Vakarinis aplinkkelis? Ar gali traktorius būti išmanusis? Kas bendro tarp bičių avilio ir statybų aikštelės? Ar žinote, kad robotai ir dirbtinis intelektas atkeliauja į statybas? Ką bendro turi stygų teorija ir… statybų planas? Paranormalūs reiškiniai, telepatija, kolektyvinis protas – visą tai galime rasti išmaniųjų statybų aikštelėje. Taip žiūrovą suintriguoja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, vieni pirmieji pasivažinėję statomu Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu.