national geographic
Lietuva, kovo 4 d. Pasaulio dėmesį prikaustė su 239-iais keleiviais bei įgulos nariais dingęs orlaivis. Be perspėjimo, be nelaimės signalo ar rastų lėktuvo nuolaužų. Praėjus metams po šios mįslingos katastrofos, specialiai sukurtame dokumentiniame filme „Kas nutiko „Malaysian“ 370-ajam?“ ekspertai dar kartą nuodugniai išanalizuos turimus įrodymus, oficialius dokumentus bei lėktuvo likimą aiškinančias prielaidas.
Trakų pilis tapo kone vieninteliu šiame leidinyje minimu ir viso pasaulio žurnalo skaitytojams aplankyti siūlomu objektu Šiaurės Europoje. Be Trakų čia išskirtas tik Suomijoje esantis Kolovesio nacionalinis parkas.
Nauji radiniai, naujos teorijos ir genetiniai atradimai radikaliai keičia supratimą apie pirmuosius amerikiečius. Ką slepia iki šiol neatskleista žmonių apsigyvenimo Amerikoje paslaptis ir tai, kaip atrodė ir kokie buvo pirmieji amerikiečiai, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
Lygiai prieš dešimtmetį, 2004 metų gruodžio 26 dieną, galingas viską griaunantis cunamis nuniokojo 14 Pietryčių Azijos šalių pakrantes, nusinešdamas ketvirtį milijono žmonių gyvybių. Pasaulio istorijoje tai įrašyta kaip daugiausiai gyvybių nusinešusi katastrofa. Tuo metu ekspertai nė neįtarė, kad regione tokios katastrofos tikimybė jau kuris laikas buvo itin aukšta. Kalėdų antrąją dieną cunamis užklupo visiškai nepasiruošusius gyventojus.
Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu.
Šiandien trečdalis suaugusiųjų visame pasaulyje skundžias aukštu kraujospūdžiu, kai 1900 m. šią problemą turėjo vos 5 proc. gyventojų. 1980 m. cukriniu diabetu sirgo 153 mln. žmonių, o dabar šis skaičius išaugo iki 347 mln. Vis daugiau planetos gyventojų yra nutukę. Manoma, kad vienas iš kaltininkų, o gal ir pats svarbiausias, yra cukrus.
Pastaraisiais metais kopiančiųjų į pasaulio viršukalnę Everestą tiek daug, kad ant kalno susidaro alpinistų spūstys, keliančios didžiulį pavojų tiek patyrusiems alpinistams, tiek ir naujokams.
„National Geographic“ pasinaudodami sonaru atkūrė ant dugno gulinčio „Titaniko“ vaizdą. Keistas sutapimas: kiekvienam vaizdui panaudota 1500 sonaro nuotraukų, laivui sudužus 1500 žmonių nuskendo.
Mokslininkai nustatė, kad evoliucijos metu, žmonės juokėsi gerokai prieš tai, iki kol išmoko kalbėti. Tačiau, pasirodo, juokiasi ne tik žmonės, kaip buvo iki tol manyta. Gyvūnai juokėsi ir žaidė gerokai anksčiau už žmones.
„Žmogaus juoko šaknys slypi gyvūnų evoliucijoje“, – sakė Jaakas Pankseppas, Ohajo universiteto psichobiologijos profesorius. J. Pankseppas nustatė, kad žaisdamos žiurkės „čiulba“, kas yra labai primityvi juoko forma. Netrukus pasirodysiančiame žurnale „Science“, J. Pankseppas teigia, kad žmonės ėmė juoktis „išmokę“ iš gyvūnų.
Tyrinėdama juoką mokslininkų grupė labiausiai koncentravosi ties humoru, asmenybe, sveikata ir socialinėmis teorijomis. Buvo nustatyta, kad juoko „apytaka“ egzistuoja senuose žmogaus smegenų zonose. Mokslininkų teigimu, žmonių juokas labiausiai pakito tada, kai atsirado kalba – laikui bėgant poreikis juoktis buvo susietas su kitais dalykais.
Daugybė gyvūnų žaisdami leidžia specifinius garsus. Kutenami jie ima sparčiau kvėpuoti. Tokia reakcija yra tarsi žmonių juoko protėvis. Ir, žinoma, dauguma gyvūnų, kaip ir žmonės, turi daug skirtingų emocijų. Toks gyvūnų (ypatingai, žinduolių) bendras panašumas yra labai svarbus mokslui ir ateityje gali pasitarnauti žmonių juoko studijose.
„Juokas, tikrąja to žodžio prasme, yra žaidimo garsas. <...> Juokas nėra sąmoningai kontroliuojamas – mes negalime pasirinkti nuoširdaus juoko kalbos, kaip pasirenkame žodžius bendraudami. Nauji tyrimai gali padėti ieškant geno, kuris kontroliuoja džiaugsmą“, – teigia Baltimorės universiteto psichologijos profesorius Robertas Provine
Jeigu mokslininkams pavyks nustatyti džiaugsmo geną, ateityje bus įmanoma kovoti su tokiomis ligomis kaip depresija ir panašiais sutrikimais.
Laikas.lt
Parengta pagal Nationalgeographic.com