national geographic

Atskleista laimės formulė
Atskleista laimės formulė

Kas sieja Daniją, Kosta Riką ir Singapūrą? Šių valstybių gyventojai jaučiasi saugūs, jaučia prasmę ir gyvena taip, kad patirtų kuo mažiau įtampos ir daugiau džiaugsmo. Žurnalas „National Geographic Lietuva“ lapkričio numeryje žvelgia į laimingiausiomis vadinamas šalis ir jų gyventojus bei išveda laimės formulę.

Antonio Banderas filmografijoje – Pablo Picasso vaidmuo
Antonio Banderas filmografijoje – Pablo Picasso vaidmuo

Emmy ir Auksiniam gaubliui nominuotas aktorius Antonio Banderas ėmėsi kurta ekscentriškojo Pablo Picasso vaidmenį dokumentiniame seriale „Genijus“.

Atskleista kiek
Atskleista kiek, kada ir kodėl meluojame

Netikrų naujienų (angl. fake news) amžiuje klausimas, kodėl žmonės meluoja ir kodėl mes taip noriai patikime melu, tampa vis svarbesnis. Mokslinių tyrimų duomenimis, dažniausiai meluojama paauglystėje, tačiau bent kartą per dieną sumeluoja pusė visų 9–60 metų amžiaus žmonių. Apie melo priežastis ir pasekmes pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje.

Mokslas atskleidė
Mokslas atskleidė, ko reikia norint sukurti genialų protą

Kai kurie protai tokie neeiliniai, kad pakeičia pasaulį. Nežinia, kas lemia šių ypatingų žmonių pranašumą prieš kitus, bet mokslas leidžia daryti tam tikras prielaidas. Kur slypi genialumo priežastys, iš kokių dalelių susideda genijai ir kaip sukurti genialų protą – tai klausimai, į kuriuos bent iš dalies žurnale „National Geographic Lietuva“ atsako viso pasaulio mokslininkai.

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų
Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographic Lietuva“ teigiama, kad atotrūkį panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.

„National Geographic Lietuva“: alkoholis skatino ir bėdas
„National Geographic Lietuva“: alkoholis skatino ir bėdas, ir žmonijos pokyčius

Alkoholis žmonijos istorijoje, kaip teigia mokslininkai, suvaidino neįtikėtinai svarbų vaidmenį ir paskatino ne vieną pokytį. Prieš milijonus metų, kai maisto būdavo sunkiau gauti, etanolio patrauklumas ir smegenyse prasidėję cheminiai procesai, kuriais atlyginta už fermentuotų vaisių atradimą, tikriausiai buvo svarbus privalumas, padėjęs protėviams primatams išlikti. Gali būti, kad šiandien šios genetinės ir neurocheminės savybės lemia daugybės žmonių priklausomybę nuo alkoholio. Skaudus, 9000 metų trunkantis žmogaus ir etanolio „meilės romanas“ tyrinėjamas žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario numeryje.

Naujas lyties suvokimas keičia pasaulį
Naujas lyties suvokimas keičia pasaulį

Visi nešiojame mums prilipdytas etiketes. Malonias – „dosnus“, „linksmas“, „sumanus“ – nešiojame išdidžiai. Skaudžiosios gali tapti našta visam gyvenimui. Etiketę, kuri prilimpa labiausiai ir, be abejonės, daro didžiausią įtaką, daugelis gauna vos gimę: „Berniukas!“ arba „Mergaitė!“ Šiandien įsitikinimai apie lytį keičiasi iš esmės, vien ko vertas faktas, kad feisbukas leidžia pasirinkti iš daugiau kaip 50 terminų lyčiai vartotojo profilyje nurodyti. Kaip tik dėl to žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio numeryje kalbama apie lytį: moksle, socialinėse sistemose ir civilizacijose įvairiais laikotarpiais.

Filmas apie klimato kaitą su Leonardo DiCaprio skatina visuomenę keistis
Filmas apie klimato kaitą su Leonardo DiCaprio skatina visuomenę keistis

JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje „National Geographic“ pristato filmą apie klimato kaitos grėsmes „Before the Flood“. Leonardo DiCaprio, Fisher Stevens, kartu su prodiuseriu Martin Scorsese leidžiasi į kelionę po pasaulį.

Atskleista dar viena majų imperijos paslaptis
Atskleista dar viena majų imperijos paslaptis

Gyvačių karaliai valdė didžiausią ir galingiausią majų karalystę, bet iki 2000 metų, kai sunkiai įžengiamose Gvatemalos džiunglėse archeologai atkreipė dėmesį į besikartojantį išsišiepusios gyvatės motyvą, apie juos iš esmės nieko nebuvo žinoma. Gyvačių karalystė nebūtų atrasta, jei ne archeologų – senuose, džiunglių augalija apžėlusiuose akmenyse įžvelgusių vos matomus ženklus – pastabumas, leidęs pamatyti tai, kad buvo nematoma. Apie tai, ką iš atskirų detalių sudėliojus majų imperijos istoriją atskleidė šis atradimas, pasakojama žurnale „National Geographic Lietuva“.

DNR revoliucija mokslininkams atveria naujas galimybes apsaugoti žmoniją
DNR revoliucija mokslininkams atveria naujas galimybes apsaugoti žmoniją

Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR.

Kriminalistų darbo užkulisiai: patikimais laikyti teismo ekspertizės metodai pasirodė nesantys visagaliai
Kriminalistų darbo užkulisiai: patikimais laikyti teismo ekspertizės metodai pasirodė nesantys visagaliai

Tokie populiarūs serialai kaip „CSI kriminalistai“, „CSI Majamis“ ar „CSI Niujorkas“ visame pasaulyje suformavo kriminalistikos ekspertų įvaizdį. TV ekrane pasirodantiems ekspertams, atrodo, nėra nieko neįmanomo, o prie nusikaltėlio durų gali atvesti net menkiausias plaukelis, tačiau tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje rašoma, kad net tokie įprasti įkalčiai kaip pirštų atspaudai, grafologinės ekspertizės išvados ar kulkų žymės dažniausiai nėra šimtu procentų patikimi įrodymai, tačiau atsiranda naujų, mokslu pagrįstų metodų.

Turtus po ledu slepianti Arktis lengvo pelno neatneša
Turtus po ledu slepianti Arktis lengvo pelno neatneša

Nors Arktyje gausu energijos ir mineralinių išteklių, jų gavybai reikia daug pastangų. Prieš dešimtmetį tirpstant jūros ledui ir esant aukštoms svarbiausių žaliavų kainoms, ten kilo investicijų banga. Dabar kainos krito. Ledas vis dar tirpsta, bet Arkties klimatas išlieka atšiaurus, o infrastruktūros trūksta. Nepaisant to, 40 000 km ilgio Arkties pakrantę ir seną istoriją šiame regione turinčios Rusijos įsipareigojimai ir siekiai yra didžiausi.

Mokslininkai įsitikinę: mirusiuosius galima prikelti
Mokslininkai įsitikinę: mirusiuosius galima prikelti

Mirtis yra „ne akimirka, o procesas“, įsitikinęs intensyviosios slaugos specialistas Semas Parnija. Pasak jo, tai viso organizmo insultas, kuriam ištikus širdis nustoja plakti, bet organai miršta ne iš karto. Kadangi jie gali išlikti nepažeisti gana ilgai, todėl „tam tikrą laiką mirtį galima visiškai atšaukti“. S.Parnija ir kiti mokslininkai tiria mirtį tam, kad būtų išgelbėtos gyvybės. Apie tai, ar tikrai, mirus smegenims, mirštame ir mes, ką jaučia žmonės, atsidūrę prie mirties slenksčio ir kokie tyrimai atliekami, kad būtų išgelbėtos gyvybės, pasakojama žurnale „National Geographic Lietuva“.

Paprasti būdai
Paprasti būdai, kaip kiekvienam sumažinti iššvaistomo maisto kiekį

Išgirdus, kiek valgyti tinkamo maisto išmetama, gali atvipti žandikaulis. Išmetama maždaug trečdalis visos planetos maisto, nors šio kiekio pakaktų pamaitinti 2 mlrd. žmonių. Dalis maisto išmetama tik todėl, kad jis nėra dailus kaip paveiksliukas. Apie šią problemą ir šokiruojančius skaičius pradėta kalbėti jau seniai, tačiau tik dabar apie poreikį nešvaistyti maisto imta diskutuoti tarptautiniu mastu.