paroda
Lapkričio 6 d. 18 valandą įvyks rugsėjo mėnesį (AV17) galerijos surengto konkurso „Jungtys” parodos atidarymas.
Puikiai Amerikos kultūrą atspindėję ir didelio populiarumo sulaukę ikoniškojo iliustratoriaus bei dailininko Normano Rockwello darbai, pasirodo, yra kaip mozaika sudėti iš keleto fotografijų ar jų detalių – tai pirmąjį kartą vizualizuota jo muziejuje Mičigane (JAV).
Gražiomis moterimis garsėjančioje Ukrainoje šiuo metu vyksta pasakos apie miegančiąją gražuolę įkvėptas eksperimentas. Penkios projekto dalyvės teisiškai įsipareigojo ištekėti už to riterio baltais šarvais, kurio bučinys privers jas pakirsti iš miego.
Pirmadienio vakarą muzikantas Jurgis Didžiulis pietietiškame „Sofa de Pancho“ restoranėlyje pristatė pirmąją savo fotografijų parodą, kurioje 15 paties muzikanto, žmonos Ericos Jennings ir judviejų draugų pagalba atrinktos geriausios J. Didžiulio Kolumbijoje padarytos fotografijos.
Daugiau nei du mėnesius trukusi socialinė akcija „Ieškomi Ryžaplaukiai“, artėja į pabaigą. Jos metu įvyko didžiausia Lietuvoje raudonplaukių fotosesija, kurioje dalyvavo ir žinomi Lietuvos raudonplaukiai. Į paiešką atsiliepė aktorius Andrius Paulavičius, žurnalistas Juras Jankevičius, rašytoja Sigutė Ach ir muzikantas Laurynas Lapė, kurie kartu sutiko pasidalinti savo mintimis apie išskirtinį savo įvaizdį bei kitoniškos išvaizdos subtilumus.
„Aušros Vartų meno galerija“ džiaugsmingai laukia artėjančių Šv. Velykų ir pasitinka jas pristatydama žinomos tautodailininkės Agatos Granickos šventinių verbų parodą SPALVINGOSIOS PAVASARIO VERBOS. Kovo 31 d. 13 valandą „Aušros Vartų meno galerijoje“ įvyks parodos atidarymas.
Kiekvienas norintis turės progą pasijusti Hariu Poteriu vaikštinėdamas po parodą, skirtą filmams apie berniuką burtininką.
Garsiausių praėjusio amžiaus Paryžiaus mados namų kūrinių parodą Vilniuje ketvirtadienį pristato mados istorikas, kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas.
Įspūdingoje parodoje „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada” Taikomosios dailės muziejuje – per septyniasdešimt praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio suknelių, kostiumėlių, daugiau kaip 200 aksesuarų, parodos fone – per 60 išdidintų mados fotografijų.
„Visa paroda skiriama permainingai septinto dešimtmečio madai ir pristato retus garsiausių kūrėjų aukštosios mados drabužius. Parodoje galima pamatyti itin prabangių modelių, sukurtų 1960 metais, taip pat 1963-1968 metų futuristinės mados, formomis ir spalvomis orientuotos į kosmosą, pavyzdžių, sukurtų iš metalizuotų audinių, puoštų metalo detalėmis.
Prasidėjęs karas Vietname pakeitė mados kryptį – į madą atėjo hipių pamėgti Indijos, Nepalo, Maroko folkloro kostiumus primenantys drabužiai ir Rytų tautų gyvensena besižavintis stilius, psichodeliniai suknelių raštai. Po 1968 metų pavasarį Paryžiuje įvykusios studentų revoliucijos garsiausieji mados namai prarado dalį nuolatinių klientų, paplito pigūs drabužiai, vyrų ir moterų stilius suvienodino vadinamoji „unisex” mada.
A. Vasiljevo kolekcijos parodoje po senojo Arsenalo skliautais galima pamatyti originalius garsiųjų Paryžiaus mados salonų rūbus – kostiumėlius, sukneles, apsiaustus, paltus, taip pat to meto mados galvos apdangalus, avalynę, papuošalus, aksesuarus.
Tarp išskirtinių eksponatų – legendinės Majos Pliseckajos kostiumėlis, kurį primabalerinai padovanojo pati Koko Šanel (Coco Chanel), taip pat Holivudo kino aktorių, tarp jų – Loren Bakal (Lauren Bacall) dėvėtos suknelės, buvusios JAV pirmosios damos Žaklin Kenedi (Jacqueline Kennedy) asmeninio dizainerio sukurta suknelė ir kt.
Parodų lankytojai jau turėjo progos Vilniuje pamatyti ne vieną įspūdingą A. Vasiljevo parodą: „Karalienės Viktorijos laikų mada”, „Art deco stilius (1918-1939)”. Taikomosios dailės muziejuje vis dar veikia paroda „Du mados šimtmečiai”, kurioje žymusis menininkas rodo itin retus 1820-1940 m. moterų kostiumus ir daugybę moterims bei vyrams skirtų aksesuarų, parodą papildo fotografijos, grafikos ir tapybos darbai.
Paroda Vilniuje perkelta iš Rygos dekoratyvinio meno ir dizaino muziejaus ir veiks visus metus, o vėliau keliaus pas Venecijos (Italija) žiūrovus.
Parodoje „80 autosporto metų nuotraukose“ skirtingų autorių įamžintos Lietuvos automobilių sporto istorijos akimirkos, lenktynių adrenalinas, emocijos, greitis ir azartas, iki metų pabaigos apkeliaus didžiuosius šalies miestus.
Algimantas Kunčius žinomas kaip vienas ryškiausių vyresniosios kartos lietuvių fotografų ir ilgametis žurnalo „Kultūros barai“ fotoreporteris bei fotografijos skyriaus redaktorius, sukūręs portretų serijas „Susitikimai“ (1964–1984) ir „Sekmadieniai“ (1968–1985), įamžinęs miestus fotografijų cikluose „Miunchenas balandyje“ (1990) ir „Vilniaus gatvėse“ (nuo 1975). Už peizažinių fotografijų seriją „Tolių vaizdai“, 2001 metais išleistą knygos formatu, Kunčiui suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
1979–1984 m. Kunčiaus kūryboje buvo neilgas laikotarpis, kai jis aktyviai filmavo 16 mm kamera. Šioje parodoje pristatomi filmai iš tuo metu sukaupto neformalaus kino archyvo yra savita fotografine filmavimo maniera sukurti vietos ir žmonių portretai. Laisva kamera fiksuodamas savo asmeninę ir kultūrinę aplinką, menininkas įamžino scenografą Liudą Truikį, tapytojus Antaną Gudaitį ir Augustiną Savicką, teatro režisierių Juozą Miltinį, muzikologą Vytautą Landsbergį, filosofą Romualdą Ozolą, dailėtyrininkę Haliną Kairiūkštytę-Jacinienę, fotografą Antaną Sutkų, dainininkę Giedrę Kaukaitę ir daugybę kitų menininkų ir kultūros veikėjų.
Dauguma Kunčiaus filmų skaitmenizuoti specialiai šiai parodai ir viešai bus pristatomi pirmą kartą.
Kuratorė: Asta Vaičiulytė
Parodos rėmėjas: Kultūros rėmimo fondas
Iliustracija: Kadras iš Algimanto Kunčiaus 16 mm filmo Vilniaus menininkai tapytojo Viktoro Vizgirdos jubiliejinėje 80-mečio parodoje. Valstybinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas. 1984
Kruopščiai parengtą parodą „Du mados šimtmečiai” penktadienį Vilniuje pristatęs mados istorikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas sako, kad surinkti dešimtis tūkstančių senovinių suknelių, kostiumų ir aksesuarų kainuoja ne tik didelius pinigus, bet ir daug valios pastangų, tačiau rezultatas atperka visus sunkumus.
Idėją Vilniuje įkurti pirmą ir didžiausią Rytų Europoje mados muziejų puoselėjantis A. Vasiljevas trečioje savo kolekcijos parodoje Lietuvoje pristato per šešiasdešimt 1820-1940 metų istorinių kostiumų, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių. Naujosios parodos akcentai – 1900-1945 metais sukurtų nuotakų suknelių paradas ir istorinė Lietuvos mados fotografija.
Visus metus veiksianti paroda, pasak A. Vasiljevo, nebus statiška ir iki šių metų pabaigos gerokai išsiplės – čia bus eksponuojama mada nuo baroko laikotarpio iki pat XX a. pabaigos. Spalio mėnesį į Vilnių iš Rygos turėtų atkeliauti dar viena šios kolekcijos paroda „Nuo mini iki maksi”.
Iki šiol Vilniuje A. Vasiljevas surengė karalienės Viktorijos laikų ir „art deco” stiliaus mados parodas, kurios, pasak kolekcininko, buvo gausiai lankomos ir liudija, kad ir dvidešimt pirmajame amžiuje visuomenė, ypač moteriškoji jos dalis, labai domisi mados istorija.
Naujausioje parodoje daugiau kaip pusė eksponatų – dar nematyti ankstesnėse parodose, o pačios vertingiausios suknelės ir aksesuarai šįkart apsaugoti stiklu, mat, pasak kolekcininko, lankytojai neatsispiria pagundai pačiupinėti trapius istorinius mados liudininkus.
Parodą iliustruoja padidintos antikvarinės nuotraukos iš privačių A. Vasiljevo rinkinių, akvarele ir aliejiniais dažais nutapyti paveikslai, įvairių laikotarpių portretai, puikiai atspindintys įvairių metų mados tendencijas.
Plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, lektorius A. Vasiljevas sako, kad pirmąją istorinę devynioliktojo amžiaus suknelę iš pirklių šeimos palikuonių nusipirko būdamas šešiolikos metų Rusijoje, kurioje gyveno iki persikeldamas į Paryžių.
„Rusijoje iki šiol vyrauja pagoniškas paprotys išmesti mirusiųjų artimųjų drabužius, todėl labai mažai istorinių kostiumų išsaugota. Socializmas – pagrindinis istorinio kostiumo priešas, nes žmonės gyveno ankštuose butuose, neturėjo kuo apsirengti, todėl persisiūdavo senus apdarus. Daugiausia istorinės mados reliktų galima rasti Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur rengiami didžiuliai istorinių drabužių išpardavimai, ypač bankrutavus muziejams”, – pasakoja kolekcininkas.
Jis pripažįsta, kad tokiai didelei kolekcijai sukaupti būtina turėti didelį kapitalą, mat ypač daug kainuoja sukneles išsaugoti, jas restauruoti, pervežant sumokėti muito mokesčius ir kita.
„Aistra kolekcionuoti gali būti tik turint finansinių galimybių. Surinkti tai, ką matote, reikalauja didelių valios pastangų, bet rezultatas labai malonus”, – pripažįsta A. Vasiljevas.
„Nors šioje parodoje pristatomi drabužiai iš Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Rusijos, JAV ir kitų šalių, tačiau Lietuvos didmiesčių turtingi miestiečiai tikrai vilkėjo panašius rūbus, taigi ši paroda – ir Lietuvos kultūros istorijos dalis”, – teigia A. Vasiljevas, kviečiantis pasižiūrėti, kaip rengėsi senieji Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio gyventojai.
Paroda „Du mados šimtmečiai” Taikomosios dailės muziejuje lankytojų lauks iki 2012 m. rugsėjo 9 dienos.
Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė, kuriai per tris mėnesius pavyko organizuoti renginį, 8000 kv. m. plote talpinsiantį 65 galerijas iš 17 valstybių, šiemet tikisi sulaukti 30 tūkst. ARTVILNIUS`11 lankytojų.
Šiuolaikiniame meno centre ketvirtadienį, 18 val., atidaroma nauja paroda „Tarp.Šiuolaikinė Autrija”. Menininkai: Martin Arnold, Hannes Böck, Eva Chytilek, Thomas Draschan, Barbara Eichhorn, Christian Eisenberger, Gisela Erlacher, Werner Feiersinger, Andreas Fogarasi, Rainer Gamsjäger, Aldo Giannotti, Dorotheé Golz, Andreas Heller, Christoph Hinterhuber, Anna Jermolaewa, Yang Jun, Karl Karner, Stephan Lugbauer, Mahony, Doris Margreiter, Pia Mayer, Bernd Oppl, Klaus Scherübel, Andrea Witzmann, Clemens Wolf, Klaus Dieter Zimmer
Šį sekmadienį, paskutinę parodų veikimo dieną, kviečiame nemokamai apžiūrėti šias parodas: Diane Arbus: retrospektyva spaudoje, 1960–1971 Makoto Aida. Diena ir naktis
Jason Dodge. Personalinė paroda
Šią savaitę dar galima apžiūrėti legendinės amerikiečių fotografės Diane’os Arbus darbus, išspausdintus Amerikos žurnalų puslapiuose tarp 1960 ir 1971 metų. Netradiciniais portretais garsėjusi menininkė per visą savo karjerą surengė tik dvi parodas, tačiau bendradarbiavo su daugybės žurnalų redakcijomis. Ši paroda, kurią sumanė Prancūzijos menininkas Pierre Leguillon, pirmą kartą buvo rodyta Kadist meno fonde Paryžiuje ir jau susilaukė išskirtinio žiūrovų ir kritikos dėmesio. Į Šiuolaikinio meno centrą paroda atvyko iš Olandijos, kur didžiausio menui skirto žurnalo „Metropolis M“ redaktorius jau spėjo tituluoti ją geriausia šių metų paroda. Retrospektyvą lydi nemokamas lietuvių kalba išleistas bukletas, kuris supažindina lankytojus su fotografės publikacijomis ir jos įtaka fotografijos menui.
Kitoje ŠMC vykstančioje parodoje didžiausio lankytojų dėmesio sulaukia Tokijo baro kopija, stebinanti savo mažumu. Parodos lankytojai kviečiami internetu bendrauti su menininkais ir meno pasaulio žmonėmis, apsilankiusiais tikrajame, lygiai tokio pat dydžio bare Japonijoje. Abu barus įrengė Japonijos menininkas Makoto Aida, kuris protestuoja prieš anglų kalbos dominavimą ir skatina bendrauti pasitelkiant jo sudarytą žodynėlį ir vaizdines priemones. Nors milžiniškas sieninės tapybos darbas, kurį Makoto Aida sukūrė japoniškų komiksų stiliumi, jau iškeliavo į parodą Vokietijoje, žiūrovai dar gali susipažinti su daugybe kitų šio autoriaus kūrinių, sukurtų Fluxus meno-pokšto dvasioje.
Berlyne gyvenančio konceptualisto Jasono Dodge’o paroda įnešė į Šiuolaikinio meno centrą gryno oro net ir tiesiogine šių žodžių prasme: menininko prašymu visiškai atnaujinta Šiaurinės parodų salės architektūra ir atverti stoglangiai. Tarp nedaugelio matomų parodos eksponatų – pagalvės, ant kurių yra miegoję tik mokslininkai, kurių tyrimai susiję su įvairiomis laiko sampratomis, ir jautrios svarstyklės, nukreiptos į įsivaizduojamą „pasaulio viršų“ – Šiaurę. Parodos žemėlapį pasiėmę žiūrovai sužinos ir apie kitus, nematomus parodos kūrinius, kurie saugomi to paties pastato sienose ar banko saugykloje Kaune.
Visos trys parodos šią savaitę dar veiks kasdien nuo 12 iki 20 valandos. Bilieto kaina 8 litai, studentams ir moksleiviams – 4 litai, paskutinę parodos dieną – šį sekmadienį – lankymas nemokamas.
Plačiau apie šias parodas: http://www.cac.lt/lt/exhibitions
Iliustracija: Pierre Leguillon parodos “Diane Arbus: retrospektyva spaudoje, 1960-1971” ekspozicijos fragmentas. Fotografas: Kęstutis Stoškus
Diane’os Arbus retrospektyva organizuota bendradarbiaujant su Amerikos centru ir Prancūzų kultūros centru Vilniuje.