paroda
Vakar galerijoje “Meno niša“ atidaryta Nomedos Marčėnaitės ir Mariaus Jonučio parodą. Tai jau 53 bendra menininkų paroda. Nomeda pristatė keramikos kūrinius, Marius – tapybą.
Kitą savaitgalį švęsime Velykas, todėl nuo balandžio 15 dienos prekybos centre „Panorama“ artėjančios smagiausios pavasario šventės nuotaiką kuria net 50 gyvų triušiukų. Susidomėjusiais žvilgsniais pūkuotukus stebi ne tik mažieji prekybos centro lankytojai, bet ir ne vienas suaugęs. Maitinimo valandomis specialiame aptvare įsikūrusius Velykų simbolius specialiai jiems skirtu maistu galės šerti ir kiekvienas norintis.
Makoto Aida‘os personalinėje parodoje „Diena ir naktis“ centrinę vietą užima milžiniškas tapybos darbas “Paminklas niekui III” (15 x 5,6 m), sukurtas japoniškų komiksų stiliumi (rodomas trumpiau, iki gegužės 12 d.). Šiai parodai sukurtas ir specialus projektas: tiksli menininkui priklausančio baro, įsikūrusio Tokijo Shinjuku rajone, rekonstrukcija ŠMC didžiojoje salėje. Tokijo barą ir jo avatarą Vilniuje jungia interneto kameros, leidžiančios Lietuvoje ir Japonijoje esantiems lankytojams bendrauti tarpusavyje. Parodoje pristatomas ir naujausias menininko videofilmas, sukurtas Vilniuje. Viena iš šio filmo veikėjų yra lėlė iš eksperimentinio lėlių teatro „Gekidan Shiki“ („Paskutinė valanda“), kurio veiklą menininkas plėtoja kartu su savo žmona Hiroko Okada bei kitais bendraminčiais.
Balandžio 8 – gegužės 7 d. Kijevo galerijoje „Cex“ bus atidaryta šiuolaikinės Lietuvos tekstilės paroda „Lietuva geriausia – 2“, tęsianti šiuolaikinės Lietuvos dailės pristatymų ciklą Ukrainoje.
Su viena prestižiškiausių Kijevo šiuolaikinio meno galerijų – galerija „Cex“ Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje bendradarbiauja nebe pirmą kartą, prieš keletą metų šioje meno erdvėje buvo pristatyta šiuolaikinės lietuvių dailės paroda „Lietuva geriausia – 1“, vėliau joje buvo pristatytos Kimo Arbas video instaliacijos plačiai Kijeve nuskambėjęs Ray Bartkaus projektas.
„Lietuva geriausia – 2“ – tai projektas projekte, kurio tikslas Ukrainos meno mylėtojams pirmą kartą pristatyti Lietuvos šiuolaikinę tekstilę, jos tradicijas, tendencijas, sąveiką su įvairiomis technikomis. Parodoje, kurios branduolį sudaro Bonoje, Dortmunde, Briuselyje ir Kaune eksponuoti „Aistringosios Lietuvos tekstilės“ kolekcijos kūriniai, bus pristatomi beveik 20-ties gerai žinomų Lietuvos dailininkų darbai. Šalia jų skambės Lietuvos himnas – vienas parodos darbų – sinestezinė Juliaus Žėko, Žydrės Ridulytės bei Algirdo Sakalausko instaliacija „Tautinė giesmė“.
Kaip teigia parodos kuratorė Žydrė Ridulytė: „Parodos kolekcijos darbai išsiskiria idėjos konceptualumu ir kūrybišku tekstilės technikų ir technologijų vystymu.“ Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainoje dr. Gabrielė Žaidytė sako mananti, jog šiuolaikinė Lietuvos tekstilė, kuri Ukrainoje žinoma ir vertinama, kaip ta, kuri gilias tradicijas ir menininkų profesionalumą puikiai sieja su konceptualumu ir nestandartiškomis, originaliomis idėjomis, turėtų sulaukti ukrainiečių auditorijos dėmesio. Viena parodos kuratorių sako tikinti, jog po šio – pirmojo išsamaus Lietuvos tekstilės pristatymo Kijeve, seks kiti nemažiau įdomūs šiuolaikinės lietuvių tekstilės ir dailės projektai.
Parodos atidaryme Kijeve dalyvaus menininkai iš Lietuvos, kurie balandžio 8 d., 12 val., galerijoje „Cex“ praves tekstilės meistriškumo klases, kuriose bus ir diskutuojama apie šiuolaikinę Lietuvos tekstilę.
Kūrybinis susivienijimas „LT identity“ nuo kovo 11-osios kviečia susipažinti su nauja estetine linija „Baltai“. Vilniaus turizmo ir informacijos centre atidaroma paroda bus pirmasis netikėtos idėjos žingsnis.
Vasario 24 d. Kaune, Laisvės alėjoje, duris atveria fotografijų paroda apie Meksiką. Savaitę vyksiančioje netradicinėje vietoje įsikūrusioje nemokamoje parodoje „Meksikos skonis“ kauniečių lauks ne tik įspūdinga fotografijų ekspozicija, bet ir geros muzikos vakarai su žinomais atlikėjais. Parodos autoriai – ne kartą po Meksiką keliavę fotografai Teodoras Biliūnas ir Martynas Vilčinskas.
Antradienį, vasario 8 d. 18 val. sostinės senamiestyje įsikūrusioje galerijoje „Actus magnus“ bus atidaryta grafikės Editos Suchockytės monotipijų paroda “Mademoiselle chante le blues”.
Edita Suchockytė galerijoje “Actus magnus” lygiai prieš metus eksponavo itin didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusią parodą “Laiškai”, o šįkart lankytojams dailininkė paruošė dar vieną staigmeną – atidarymo metu ji ne tik pristatys savo naujausius kūrinius, bet ir surengs mažą koncertą. Dainavimas – antroji Editos Suchockytės specialybė, pastaruoju metu užimantis vis daugiau laiko. Pasakodama, kodėl ji – dainuojanti dailininkė, menininkė sako: “Dainuoti – visai kitaip, nei piešti. Tada esu kitas žmogus. Tas ryšys su klausytojais, kuriems dainuoji – beprotiškai malonus jausmas, tarsi vestum juos už rankos kažkur tolyn. Dainuoju, nes tai vienas iš dalykų gyvenime, kurių nedarydama jaučiuosi labai blogai. Kai aš nedainuoju, gyventi tampa ne taip lengva.”.
Parodos pavadinimą „Mademoiselle chante le blues” Edita Suchockytė pasirinko neatsitiktinai – tai jos itin mėgstamos dainininkės Patricijos Kaas dainos pavadinimas „Mergina dainuoja bliuzą“. Paveikslų pavadinimai – dainų tekstų eilutės, tad žiūrovaų laukia ypač dainuojanti paroda.
Paveiksluose matysime moteris, gyvenančias savo svajonių pasaulyje, o nuolatiniai jų palydovai – laumžirgiai. Kalbėdama apie parodos paveikslus dailininkė sako: “Mano darbuose daug tamsaus fono. Tai lyg pabėgimas į tamsią naktį. Paveiksluose visi tyli, galvoja, šnekasi mintimis. Gyvenime su kai kuriais žmonėmis man taip irgi būna – tik ne su visais… Dalis paveikslų, kuriuos sukūriau anksčiau, kurį laiką kabojo mano namuose. Būna, kad vieni darbai erzina, kiti džiugina, kai žiūrėdavau į šios parodos darbus, jie svaigindavo”.
Menininkė yra baigusi Vilniaus dailės akademijoje bakalauro ir magistro studijas (dėstytojai – Raimondas Miknevičius, Mikalojus Vilutis, Leonas Lagauskas). Dailininkės tėvas – žymus lietuvių dailininkas ir karikatūristas Vitalijus Suchockis, daugelis iki šiol pamena jo kurtus paršiuko Čiuko nuotykių komiksus vaikams. Edita Suchockytė kuria iliustracijas vaikų, švietimo, pažintinės literatūros knygoms. Tarp žymiausių jos darbų – vaikų poeto Martyno Vainilaičio rinktinės „Vario varteliai“ apipavidalinimas. Ši knyga tapo vaikų „Metų knygos 2006“ konkurso laureate.
Carsteno Nicolai paroda „Pionier“ pavadinta pagal vieną iš joje rodomų kūrinių – pirmą kartą žiūrovams pristatomą dinaminę instaliaciją su milžinišku parašiutu, pagamintu Rytų Vokietijoje. Iš vokiečių kalbos sąmoningai neišverstas pavadinimas nurodo į specifinį istorinį kontekstą, su kuriuo susijęs ir pats menininkas, gimęs Karl-Marx-Stadt mieste. Sąvoka „pionierius“ žymi ir eksperimentinį Nicolai darbų charakterį – jo parodos primena laboratorijas, kuriose atliekami įvairūs skaičiavimai, moksliniai tyrimai bei bandymai ir demonstruojami ne visada nuspėjami jų rezultatai.
Paroda „Focus“ – tai siūlymas pažvelgti į kūrinius kitu kampu. Koncetruojamasi į žvilgsnio galią ir santykį tarp žiūrovo akies, fantazijos ir vaizduojamo objekto. Kiekvienas žiūrovas yra pakviečiamas truputį pabūti vojeristu ir pro mažą skylutę žvilgtelėti į kūrinius kaip į slaptus fetišus. Ši paroda tuo pačiu metu legitimuoja žiūrėjimą, fetišizmą, bet taip pat ugdo ir koreguoja žmogaus žiūrėjimo tradiciją.
20 moterų, ir beveik visos jos nuogos… Tuščiais žvilgsniais į niekur žvelgiančios moterys – tai dalis parodos, kurią Frankfurto prie Maino Modernaus meno muziejuje pristato Vanessa Beecroft.
Šie modeliai valandų valandas turi išstovėti nejudėdami, lyg suakmenėjusios statulos, kartais – net iki visiško išsekimo.
Pirmą kartą Vokietijoje rengiamas menininkės nuogalių performensas pavadintas „Be stiliaus. Mada ir fotografija 10-ajame dešimtmetyje“ („Not in Fashion. Mode und Fotografie der 90er-Jahre“).
Šiomis dienomis A.Hitlerio vardas tariamas vis garsiau. Priežastis – Vokietijos Istorijos muziejuje (Deutsches Historisches Museum) pirmąkart atidaryta diktatoriui skirta paroda „Hitleris ir vokiečiai. Nacija ir nusikaltimas“ (Hitler und die Deutschen. Volksgemeinschaft und Verbrechen).
Nuo pat ankstyvo ryto į parodą nusidriekia eilės norinčiųjų sužinoti apie šią istorinę asmenybę. Pasak muziejaus atstovo spaudai dr. Rudolfo B. Traboldo, per pirmąjį mėnesį ekspoziciją aplankė daugiau nei 85 000 smalsuolių.
Brangiausi ir rečiausi meno kūriniai eksponuojami ne tik žymiausiose galerijose bei muziejuose. Į Vilniuje Gedimino pr. 22 esantį “Ženevos“ saloną mėnesiui atvyksta kone rekordinė išskirtinių laikrodžių paroda, vertinama beveik pusantro milijonų litų. Kolekciją sudaro per šimtas kompanijos “Omega“ modelių, kuriais ypač didžiuojasi garsusis Šveicarijos laikrodžių gamintojas. Jau šį penktadienį atidaryta paroda veiks beveik iki pat šv. Kalėdų.
Lapkričio 4 d. (ketvirtadienį) galerijoje „Meno niša“ atidaroma Eglės Kuckaitės grafikos darbų paroda „Sutrikę pažiūros“. E.Kuckaitė – viena įdomiausių Lietuvos dailininkių. 1995 m. ji baigė Vilniaus dailės akademiją grafikos katedrą, įgijo menų bakalauro laipsnį.
Trakų istorijos muziejus, bendradarbiaudamas su Olštyno Varmijos ir Mozūrų muziejumi Lenkijoje, š. m. spalio 4 d. atidarys parodą „Žalgirio mūšio laikmečio monetos“, kurioje – per 1500 eksponatų, datuojamų XIII–XV a. Paroda, vykstanti jubiliejiniais Žalgirio mūšio metais, pristatoma kaip metinis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos renginys.
„Pirmą kartą visuomenei pristatysime tokią didelę ir vertingą monetų kolekciją, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Lankytojai pamatys Lietuvoje dar neeksponuotą unikalų XIII–XIV a. lietuviškų sidabrinių lydinių Ešerinės lobį.“
Anot V. Poviliūno, ekspozicijoje bus rodomos Lenkijos valdovų monetos, tarp jų ir vienos seniausių – Kazimiero Didžiojo pusgrašis bei karalienės Jadvygos denarai. Lankytojai galės susipažinti su LDK sidabro monetėlėmis, prūsų, Lietuvos, Rusios, Naugarduko, Kijevo sidabriniais lydiniais, grivinomis ir totoriškais somais, apžiūrėti Vytauto Didžiojo 17 denarų lobį, 1956 m. rastą Trakų salos pilyje.
Didelę parodos dalį sudaro Kryžiuočių ordino monetos, kaldintos Torūnės, Elblongo, Gdansko, Malborko kalyklose, ir keturių XIV–XV a. lobių – Sušo, Domkovo, Dorotovo bei Penenžno –šilingai. Parodos lankytojai išvys ir daugelio kitų Europos valstybių monetas, tarp jų vertingiausias – aukso florinų lobis, rastas Lenkijoje, Zaleve. Atskirai eksponuojamos monetos, kurias Žalgirio mūšio laukuose paliko ten lankęsi piligrimai.
Be monetų, parodoje bus eksponuojami medaliai, medalionai bei skirtingoms Žalgirio mūšio metinėms sukurtos plaketės.
Šių metų birželį paroda buvo pristatyta Olštyno muziejuje. Eksponatus parodai paskolino Varšuvos nacionalinis, Torūnės apskrities, Bydgoščiaus apskrities Leono Vyčolkovskio, Chožuvo muziejai, Malborko pilis-muziejus ir kolekcininkas Stasys Žukauskas.
Projektas-paroda „Žalgirio mūšio laikmečio monetos“ vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą, skirtą skatinti tvarų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).
„Trakų ir Olštyno muziejų projektas – vienas sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių kultūros srityje, – sako Ieva Junevičienė, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos atstovė ryšiams su visuomene. – Minint Žalgirio mūšio jubiliejų, pagrindinė projekto idėja aktuali abiem šalims.“
I. Junevičienės teigimu, kultūros projektai kol kas sudaro labai nedidelę dalį visų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projektų. Smulkiesiems bendradarbiavimo projektams gali būti skiriama ES parama nuo 5 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
Nuo 2008 m. 31 d. atvirojo kvietimo projektui skirta apie 52 mln. eurų ERPF paramos siekiant spręsti Lietuvos ir Lenkijos teritorijų problemas bei prisidėti prie viso regiono plėtros.
Trakų istorijos muziejus jau 13 metų bendradarbiauja su Varmijos ir Mozūrų muziejumi Olštyne. Tarp kitų muziejaus bendradarbių Lenkijoje – Bialystoko Palenkės istorijos muziejus, Brodnicos muziejus ir Malborko pilis-muziejus.
Oficialus parodos atidarymas – š. m. spalio 4 d. 16 val.