Serge Gainsbourg
Nėra lengvas uždavinys atpasakoti žmogaus gyvenimą. Tačiau kaip reiktų atpasakoti ekscentriško, talentingo, garsaus, mylimo Sergo Gainsbourgo gyvenimą? Tikriausiai ne kaip kitaip nei tai padarė filmo „Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas“ režisierius Joann Sfar.
Menininką provokatorių Sergą režisierius bei scenarijaus autorius atskleidė iš bene objektyviausios perspektyvos. Kaip ir dera biografinei istorijai pradėti – pirmosios filmo scenos atskleidžia savitą Sergo vaikystės aurą: prancūzo ir rusės šeimoje augančio vaiko griežtą auklėjimą, pirmoje vietoje statant meninių talentų – muzikos, piešimo vystymo pamokas.
Antrojo Pasaulinio karo metu nacių okupuotas Paryžius berniuko netrikdo. Priešingai – įkvėpia drąsai, kuri praverčia visam gyvenimui, statant savo gyvenimą it žaidimą.
Tiesa, būtų klaidinga teigti, kad Sergo antisemitizmas nepalietė. Palietė dar ir kaip. Tai atsispindi jo kūryboje. Užklijuota ant krūtinės geltona žvaigždė, paveldėta nosis, kuri kartojasi kaip žydiškas atributas karikatūrose iškabintose ant visų miesto sienų… Viena tų karikatūrų netikėtai virto makabrišku paties menininko autoportretu, kuris menininką lydėjo išvien brendime, meilėje, kūryboje ir paklydimuose.
Nepatrauklus ir negeidžiamas – tai būsenos, kurias filme demaskuoja režisierius, pastatydamas priešais Sergo meilės nuotykių su įtakingomis gražuolėmis faktą. Jo geidė daugybė moterų: dvi gana ankstyvos santuokos, trumpas, tačiau aistringas romanas su prancūzų grožio dievaite Brigitte Bardot ir po to žaibiškai užsimezgusi, tačiau ilgiausiai trukusi draugystė su gerokai jaunesne britų dainininke Jane Birkin. Meilės vaisius – talentingoji aktorė ir dainininkė Charlottė Gainsbourg. Ir galiausiai seksualių trofėjų sąrašo gale – liūdnų paskutinių filmo akordų priešakyje – jaunutė Bombou.
Kodėl šią kino juostą galime laikyti objektyvia? Todėl, kad joje yra palikta vietos fantazijai. O būtent ja prancūzų menininkas ir pasižymėjo. Tiesa, pirmoje vietoje atsidurtų erotinės fantazijos etiudai, kurie, galima sakyti, ir subrandino bei pakėlė iki aukštumų Serge‘ą kaip menininką, meilužį, artistą.
Filme režisierius nesiekia tikslių faktų atkartojimo, tačiau ir nėr prasilenkiama su fantazija. Iki galo neatskleistas, vos dalele pažintas menininko portretas kino juostoje puikiai siejasi su genialumo sąvoka. Nepamatuotas talentas, nemotyvuoti veiksmai (skaudinant labiausiai mylimus), persekiojantis autosarkazmas, fizinis savęs eikvojimas ir giluminis jautrumas – visa tai lydėjo Serge‘ą Gaisbourg‘ą ir visa tai (su fantazijos prieskoniu) galime pamatyti filme „Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas“.
Filmas kino centre „Skalvija“ nuo sausio 7 dienos.
Besibaigiant pirmajai Naujųjų metų savaitei „Skalvijos“ kino centras sausio 7 d., penktadienį, kviečia žiūrovus į pirmąjį šiais metais vakarėlį, skirtą susipažinti su legendiniu prancūzų menininku Serge‘u Gainsbourg‘u. Pristatyti garsiausią prancūziško chansono kūrėją, daugeliui žinomą iš singlo „Je t’aime… moi non plus“, „Skalvijai“ padės Lietuvos frankofonų klubas (CLeF.lt). Jo nariai ne tik plačiau papasakos apie šią kontroversišką asmenybę, visada traukusią dėmesį tiek talentingais kūriniais, tiek provokuojančiais pasisakymais, bet ir pakvies kartu atlikti jo dainą „Je Suis Venu Te Dire Que Je M’en Vais“.
„Nesu didelis muzikos žinovas, bet su Serge‘o Gainsbourg‘o kūriniais teko ne kartą susidurti. Prancūzijos kultūros istorijoje jis užima svarbią vietą – retai sutiksi prancūzą, nieko negirdėjusį apie jo skandalingas dainas ar dar skandalingesnį asmeninį gyvenimą. Savo laiku jis ne kartą padėjo Prancūzijai iškovoti prizines vietas ir „Eurovizijos“ dainų konkurse, priversdamas visus kartu dainuoti savo puikias dainas“, – sakė CLeF prezidentas Rolandas Kazlauskas.
Vakarėlio metu „Skalvijoje“ skambės žymiausi ir gražiausi S. Gainsbourg‘o kūriniai, bus parodyti jo kurti vaizdo klipai, kurių viename jis nusifilmavo su savo dukterimi Sharlotte Gaisnbourg („Lemon incest“), žinomą iš vaidmens daug diskusijų sukėlusiame dano Larso von Triero filmo „Antikristas“.
Penktadienio vakarą „Skalvijos“ žiūrovai taip pat bus kviečiami pasižiūrėti pirmąjį prancūzų apie garsųjį menininką sukurtą biografinį filmą „Gainsbourgas. Didvyriškas gyvenimas“, kurį pastatė kine debiutuojantis komiksų autorius Joanno Sfaras. Ši juosta „Skalvijos“ ekranuose suksis visą sausio mėnesį.
Filmas atskleidžia svarbiausius S. Gainsbourg‘o gyvenimo momentus – nuo vaikystės nacių apgultame Paryžiuje, susidomėjimo daile iki panirimo į muziką ir jo kūryboje ryškų pėdsaką palikusių pažinčių su aktorėmis bei dainininkėmis Brigitte Bardot ir Jane Birkin.
Po filmo peržiūros „Skalvijos“ lankytojus CLeF nariai pakvies kartu pagal prancūziškas tradicijas paminėti Trijų Karalių šventę. Žiūrovai bus vaišinami gardžiu Karalių pyragu („Galette des Rois“), pagamintu pagal visas prancūziškos konditerijos tradicijas. Jame bus paslėptas siurprizas, kurį atradęs laimingasis bus išrinktas 2011-ųjų metų Karaliumi. Jis taps garbės svečiu CLeF renginiuose, taip pat bus apdovanotas kvietimais į „Skalvijos“ filmus.
Serge‘as Gainsbourg‘as buvo kultinis prancūzų menininkas, pasižymėjęs ne vienu talentu ir provokavęs aplinkinius į padoraus gyvenimo rėmus netelpančiu gyvenimo būdu.
Nelengvos užduoties sukurti šios prieštaringos asmenybės, kurioje tilpo dainų atlikėjas ir kompozitorius, aktorius ir režisierius, poetas ir dailininkas, ėmėsi prancūzų režisierius Joannas Sfaras. Jo debiutinis filmas „Gainsbourg‘as. Didvyriškas gyvenimas“ nuo sausio 7 d. pradedamas rodyti reguliariajame „Skalvijos“ kino centro repertuare.
„Daugelis lietuvių, paklausti, ar yra girdėję apie Serge‘ą Gainsbourg‘ą, dažniausiai atsako neigiamai, tačiau išgirdę žymiausią jo dainą „Je t’aime… moi non plus”, kurios versijų sukurta jau ne viena dešimtis, džiaugsmingai atpažįsta girdėję. Filmo „Gainsbourg‘as. Didvyriškas gyvenimas“ žiūrovai galės ne tik išgirsti žymiausius ir gražiausius jo kūrinius, bet ir artimiau susipažinti su šia kontroversiška asmenybe, kerėjusia moteris ir provokavusia visuomenę tiek savo kūriniais, tiek pasisakymais“, – sakė Vilma Levickaitė, „Skalvijos“ kino centro vadovė.
J. Sfaro filmas sukurtas remiantis paties režisieriaus, kuris laikomas vienu talentingiausių Prancūzijoje komiksų autorių, bestseleriu apie S. Gainsbourg‘ą – legendinį žydų kilmės dainininką. S. Gainsbourg‘o vaikystė prabėgo nacių apgultame Paryžiuje, mokantis groti pianinu, piešiant natiurmortus ir moterų aktus dailininko studijoje. Iki trisdešimties būsimoji prancūzų muzikos ikona siekė tapti dailininku, tačiau vėliau paniro į muziką ir čia sulaukė tikrosios sėkmės.
Savo garsiausias, erotikos kupinas meilės dainas menininkas sukūrė įkvėptas vienų svarbiausių ano laikmečio prancūzų pop kultūros moterų. Tarp jų – aktorė ir populiari chanson atlikėja Juliette Greco (akt. Anna Mouglalis), žavioji kino aktorė ir daininkė Brigitte Bardot (akt. Laetitia Casta), dainininkė France Gall (akt. Sara Forestier), jo didžiąja meile tapusi britų aktorė ir dainininkė Jane Birkin (akt. Lucy Gordon).
Bene žinomiausią singlą „Je t’aime… moi non plus“ (pranc. aš tave myliu… aš tavęs nebe) jis įrašė su Brigitte Bordot, tačiau pasklidus gandams apie neva įraše girdimas dainininkų glamones, jis nebuvo išleistas. Vėliau šią dainą menininkas įrašė kartu su J. Birkin. Vatikanas kūrinį pasmerkė ir pavadino amoraliu, o S. Gainsbourg‘as šmaikštaudamas pasiūlė popiežiui įsiklausyti į beveik liturginę dainos melodiją.
Skandalą sukėlė ir S. Gainsbourg‘o kartu su jamaikiečiais įrašyta nauja Prancūzijos himno „Marselietė“ versija. Himnas netikėtai nuskambėjo regio ritmu, vietoj žodžių „į piliečių rankas“ dainuojant „į rankas kiaušingalvių“.
„Norėjau sukurti istoriją, kuri primintų Džekilo ir Haidno konfliktą. Juk ir S. Gainsbourg‘as pats pripažino, kad tam tikra prasme jis yra prakeiktas ir kartais net visai smagu tokiu būti. Galbūt jo istorijos esmė tokia, kad mūsų vidiniai demonai priverčia daryti dalykus, kurie ne visada yra blogi ir netinkami. Jie gali būti naudingi, suteikti drąsos ir energijos“, – interviu „Clashmusic.com” yra minėjęs filmo režisierius.
Filmas „Gainsbourg‘as. Didvyriškas gyvenimas“ „Skalvijos“ ekranuose suksis iki pat vasario. Tai yra jau 21-as filmas, kurio platinimo teises Lietuvoje įsigijo „Skalvija“, siekdama užtikrinti kuo įvairesnį kino teatrų repertuarą.