širdies ligos
Anksčiau širdies nepakankamumas bei įvairūs kraujotakos sutrikimai buvo ne kas kitą kaip gilios senatvės požymis, tačiau šiandien tuo skundžiasi vis jaunesni žmonės. Širdies bei kraujotakos sistemos ligos tapo viena didžiausių ankstyvos mirties priežasčių Lietuvoje, lenkianti net vėžinius susirgimus. Susidariusi situacija verčia susirūpinti – dėl kokių priežasčių pradedame skųstis senoliams būdingais negalavimais ir ką daryti, jog širdis plaktų ilgiau?
JAV mokslininkai teigia, kad optimizmas gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, praneša BBC.
Harvardo universiteto visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai peržiūrėjo daugiau nei 200 tyrimų duomenis ir priėjo išvadą, kad optimizmas mažina širdies ligų ir insulto riziką. Nors tokie žmonės gali būti apskritai sveikesni, mokslininkai mano, kad gerovės jausmas mažina tokius širdies ligų ir insulto rizikos faktorius kaip aukštas kraujospūdis ir cholesterolio lygis. Tuo tarpu stresas ir depresija jau seniai siejami su širdies ligomis.
Peržiūrėjus tyrimus, kurių metu buvo fiksuojama dalyvių psichologinė gerovė bei širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, paaiškėjo, kad optimizmas, pasitenkinimas gyvenimu ir laimės jausmas gali būti susiję su mažesne širdies ir kraujotakos ligų rizika, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties, rūkymo įpročių ar svorio. Pačių optimistiškiausių tyrimų dalyvių rizika susirgti širdies ligomis buvo net 50 proc. mažesnė.
Tyrimą atlikusi daktarė Julija Boem (Julia Boehm) su kolegomis pabrėžia, kad tyrimas neįrodo, kad optimizmas apsaugo nuo širdies ligų. Objektyviai įvertinti psichologinę gerovę yra labai sunku, o faktoriai, tokie kaip cholesterolio lygis ir diabetas, turi daug didesnę įtaką ligoms.
Optimistiškesni tyrimų dalyviai taip pat rinkosi sveikesnį gyvenimo būdą, daugiau sportavo, valgė sveikesnį maistą, ir tai galėjo turėti įtakos tyrimo išvadoms. Vis dėlto, net atsižvelgus į šiuos ir kitus faktorius, pavyzdžiui, miego kokybę, ryšys tarp optimizmo ir sveikesnės širdies išliko.
Dažnai sakoma, kad „nuo darbo dar niekas nemirė“. Tačiau nauji mokslininkų tyrimai teigia ką kitą – ilgos darbo valandos gali pakenkti širdžiai ir netgi iššaukti jos priepuolį.
Visuomenės sveikatos specialistai Londone nustatė, kad dirbantiesiems 11 valandų per dieną rizika gauti širdies priepuolį yra dviem trečdaliais didesnė nei tiems, kurie dirba 7–8 valandas. Ta pati statistika galioja ir žmonėms, miegantiems naktį mažiau nei 6 valandas.
Taigi didžiausią vaidmenį čia atlieka stresas, kuris organizmui po ilgų darbo valandų yra dar kenksmingesnis. Dirbant daugiau nei 8 valandas per parą organizme itin padaugėja streso hormono kortizolio, kuris ir lemia širdies sutrikimus.
Daugelį metų trukęs tyrimas, visai neseniai buvo paskelbtas žurnale „Annals of Internal Medicine“, kur gydytojai įspėjami, atsižvelgti į jų pacientų darbo laiką ir pagal tai įvertinti riziką susirgti širdies ligomis.
Iki šiol gydytojai, apžiūrėdami ligonius, paprastai širdies ligų rizikos veiksniais laikė tik žmogaus kūno masės indeksą, amžių, kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje ir pan., tačiau ne ilgas darbo valandas ar viršvalandžius.
„Mūsų naujausieji tyrimo duomenys, turėtų sumažinti sergamumo širdies ligomis skaičių. Žmonės, žinodami, kad ilgai dirbant kenkiama širdžiai, pradės trumpinti savo ar savo darbuotojų darbo laiką, daugiau sportuoti, būti gryname ore… Gydytojai, dirbantiesiems ilgiau nei 8 valandas, turėtų skirti tinkamus vaistus, širdies darbui gerinti“, – kalbėjo tyrimą atlikę specialistai.
Kalbos, aiškinimai, paskaitos ir laisvai prieinama informacija apie rūkymo žalą, rodos, nebetenka prasmės, kai atlikti tyrimai atskleidžia rūkalių armijos mastus. Psichologų teiginiai apie priklausomybės naštą arba medikų verdiktas, kad rūkymas – buitinė narkomanija, žmonių įpročių ne tik nekeičia, bet jų ir neatgraso nuo noro išbandyti rūkalų – rūkančių asmenų statistikos kreivės šauna į viršų.