Now Reading
Ar didėjanti mirtį sėjančio tabako kaina sumažins rūkalių armiją?

Ar didėjanti mirtį sėjančio tabako kaina sumažins rūkalių armiją?

Ar didėjanti mirtį sėjančio tabako kaina sumažins rūkalių armiją?

Kalbos, aiškinimai, paskaitos ir laisvai prieinama informacija apie rūkymo žalą, rodos, nebetenka prasmės, kai atlikti tyrimai atskleidžia rūkalių armijos mastus.

Psichologų teiginiai apie priklausomybės naštą arba medikų verdiktas, kad rūkymas – buitinė narkomanija, žmonių įpročių ne tik nekeičia, bet jų ir neatgraso nuo noro išbandyti rūkalų – rūkančių asmenų statistikos kreivės šauna į viršų.

Tendencijos. Rūko mama – rūkys vaikai

Per pastaruosius penkiolika metų reguliaraus rūkymo paplitimas Lietuvoje tarp 20 – 64 metų amžiaus vyrų džiugina bene labiausiai – jis sumažėjo nuo 43 proc. iki 34 proc. Tačiau per šį laikotarpį tokio paties amžiaus moterų rūkymo mastai išaugo daugiau negu dvigubai – nuo 6 proc. iki 15 proc.

Dar didesne problema įvardijama rūkančių mokinių daugėjimo tendencija. Nuo 1992 m. rūkančių berniukų (11 – 15 m.) padaugėjo daugiau nei dvigubai – nuo 11,3 proc. iki 23,2 proc., o atitinkamo amžiaus rūkančių mergaičių statistika yra dar negatyvesnė: per tą patį laikotarpį jų padaugėjo nuo 3,6 proc. iki 15,8 proc.

Didėjantis vaikų rūkymo paplitimas siejamas ne tik su prasta tabako gaminių pardavimų kontrole ar mažu paauglių užimtumu. Tyrimais įrodyta, kad šeimose, kuriose rūko mama, vaikai taip pat pradeda rūkyti daug dažniau, nei tose šeimose, kur rūko tik tėvas arba nerūko nei vienas iš tėvų. Argumentą iliustruoja didėjantis reguliariai rūkančių moterų ir jaunų mergaičių paplitimas.

Tačiau pavojaus varpais dėl didelių rūkančiųjų mastų skambinama ne tik Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami rūkančiųjų skaičiai yra viršiję pandemijos lygį. Pagal pasaulinę statistiką išsivysčiusiose šalyse reguliariai rūko maždaug 35 proc. vyrų, besivystančiose – maždaug 50 proc. jų.

Rūkymas – milijonų mirčių priežastis

PSO duomenimis, tabakas pražudo iki pusė visų jo vartotojų. Skelbiama, kad dėl rūkymo sukeliamų ligų kiekvienais metais miršta daugiau nei 5 milijonai žmonių, o tai reiškia, kad vidutiniškai kas šešias sekundes dėl šios priežasties užgęsta viena gyvybė.

PSO prognozuoja, kad rūkymo sukeliamų ligų ir mirčių epidemija dar tik prasideda: jei XX amžiuje tabakas tapo 100 milijonų mirčių priežastimi, tai XXI amžių jis gali paženklinti iki milijardo žmonių mirtimis.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga teigia, kad tikslios statistikos apie Lietuvoje tabako sukeliamas ligas ir mirtis nėra. „Lietuvoje rūkymo sukeliama žala nėra vertinta. Apytiksliais skaičiavimais per metus nuo tabako sukeltų ligų miršta apie 7000 Lietuvos gyventojų, bet tai – seni duomenys. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu bus atlikta detalesnė studija, kuri tiksliau įvertins mirčių apimtis Lietuvoje“, mano A. Veryga.

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Karai dėl kainų

Kylančios tabako kainos akis bado net labiausiai prisiekusiems rūkaliams. Pasak A. Verygos, dėl akcizų didinimo kylanti tabako kaina ir santykinė kaina, išaugusi dėl sumažėjusių gyventojų pajamų, gali paskatinti bent 10 proc. Lietuvos gyventojų mesti rūkyti.

„Tabako gamintojai daro viską, kad amortizuotų kainos kilimą. Buvo labai aktyviai spaudžiama, kad būtų atsisakyta banderolių ant tabako pakelių, nes tai leistų pakelio kainą sumažinti maždaug 4 ct. Vadinasi net ir toks pokytis yra reikšmingas. Tabako pramonė daro viską, kad kaina nedidėtų, nes didėjanti kaina pirmiausia reiškia mažesnį pradedančiųjų rūkyti skaičių, o taip pat tai yra paskata mesti rūkyti“, teigia A. Veryga.

Yra prošvaisčių?

Vienais iš pozityvių tabako kontrolės politikos pokyčių galima įvardinti įsigaliojusius draudimus dėl tabako gaminių reklamos (2000 m.) bei dėl rūkymo baruose, restoranuose ir kt. (2007 m.), o taip pat pastarųjų metų tabako akcizų padidėjimą.

„Rūkymą galiu drąsiai pavadinti kvailiausia gyvenimo investicija, kai kasdien sumokama nuo 4 iki 10 litų tam, kad žmogus susirgtų ir numirtų vidutiniškai 20 metų anksčiau. Bendraudamas su studentais, visada paklausiu, ar sutiktumėte gyventi 2 mėnesiais trumpiau, bet tokiu atveju galėtumėte elgtis kaip tinkami: rūkyti, girtauti, vartoti narkotikus, bet ką valgyti, važinėti viršijant greitį ir t.t. Dauguma sako, kad sutiktų. O tada dar kartą paklausiu, ar suktumėte gyventi 20 metų trumpiau tik dėl galimybės rūkyti? Sutinkančių praktiškai nebeatsiranda“, pasakoja A. Veryga.

Jūratė Ablačinskaitė

View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt