technologijos
Ką galima nuveikti su 2 pakeliais makaronų? Pasigaminti gardžią vakarienę arba pridėjus šiek tiek klijų pastatyti makaronų tiltą, galintį atlaikyti 100 ar net 250 kartų didesnę apkrovą nei jo paties masė. Kai šiame procese reikalinga fantazija viršija turimas žinias – kyla genialių minčių.
Juntinių Tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 metais, tai yra už 34 metų, Žemėje gyvens apie 30 procentų daugiau žmonių nei dabar. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7.4 milijardo žmonių. O prognozuojama bus beveik 10 milijardų. Galime vaizdžiai įsivaizduoti, mūsų planetoje tarsi atsiras dar viena Kinija ir Indija. Kokiu būdu išmaitinsim tiek daug žmonių? Taip pat, visiems žmonėms reikės namų, automobilių, kompiuterių, gražių rūbų. Tai tikras iššūkis! Ką turime daryti, kad 2050 metais Žemė būtų laimingų žmonių planeta ir visi būtų sotūs?
„Mes žinome kelias žemės ūkio revoliucijas. Nuo primityvaus žemės dirbimo rankomis iki arklio ar jaučio įkinkymo. Nuo gyvulio darbo iki pažangiausios žemės ūkio technikos. Selekcija ir naujų veislių kūrimas – tai dar vienas didelis pasiekimas. Kaskart įvykus tokiam proveržiui, derliaus kiekis iš to paties žemės ploto padidėja kelis kartus. Tačiau kiek ilgai tai gali tęstis? Ar yra naujų idėjų leisiančių ateityje dar labiau padidinti derliaus kiekį? Ar mūsų išsigelbėjimas yra genų inžinerija? O gal mėsos auginimas laboratorijoje?“ – „Mokslo sriubą“ kviečia žiūrėti jaunieji mokslo populiarintojai.
https://www.youtube.com/watch?v=pddE73-MXkI
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Lekiame 80 kilometrų per valandą greičiu su traukiniu. Mašinistas sėdi prie šilumvežio valdymo pulto ir nejučiomis jį suima miegas… Vilniuje yra viena salė iš kurios valdomi visi Lietuvos geležinkelių traukiniai. Specialistai ją vadina NASA centru. Į valdymo centrą ateina informacija iš geležinkelių jutiklių, vaizdo kamerų, matomas kiekvienas kelias, kiekvienas važiuojantis traukinys. Kaip būtų stabdomas nevaldomas traukinys?
Visai neseniai plačiai nuskambėjo žinia apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentės Editos Verbickaitės sukurtą analogų Lietuvoje neturinčią technologiją, leidžiančią ortopedinius įdėklus bei įtvarus spausdinti 3D spausdintuvu. Besimokantieji šioje aukštojo mokslo įstaigoje stebina toliau – trijų mechatronikos ir robotikos studentų komanda, ruošdama bakalauro studijų baigiamąjį darbą, sukūrė realiai funkcionuojantį robotą humanoidą. Kaip ir daugelis puikių idėjų, ši kilo netikėtai, dalimi – dėl studentiško polinkio vėluoti bei Indijos studentams duoto pažado.
Mobiliąją aplikaciją DeeMe sukūrę lietuviai pasiūlė sprendimą, kaip įprastos tekstinės žinutės draugams gali virsti smagiomis nuotraukomis su užrašais ar net trumpais filmukais. Prieš savaitę paleista aplikacija šiandien jau turi 4000 vartotojų. Tiesa, kol kas didžioji jų dalis yra Norvegijoje, bet tikimasi, kad aplikaciją pamėgs ir Lietuvos jaunimas.
Lietuvoje „Facebook“ vartotojų skaičius jau perkopė 1,1 milijono ribą, tačiau įmonėms bei prekės ženklams vis dar trūksta įgūdžių, kaip pasiekti ne tik savo tikslinę auditoriją, bet ir gauti investicijų grąžą (angl. ROI) iš veiklos socialinės žiniasklaidos platformose. Šios srities ekspertas ir progreso konferencijos LOGIN pranešėjas Lukas Maixneris įsitikinęs, kad 2014-ieji bus revoliucingi metai prekės ženklams socialiniuose tinkluose, nes ant pjedestalo bus užkeltas kokybiškas ir pridėtinę vertę kuriantis turinys, užsimegs stiprus ryšys su aktyviais vartotojais bei pagerės grįžtamasis ryšys.
Tradicinę darbo sistemą, kurioje įprasta darbo diena trunka nuo 8 iki 17 val., nuo pjedestalo kelia naujas, laisvai samdomų darbuotojų, darbo modelis. Vadinamosios „Y kartos“ atstovus vis dažniau traukia galimybė patiems susikurti darbo sąlygas bendradarbiaujant su verslininkais iš viso pasaulio, kai darbo atlikimui užtenka tik kompiuterio bei interneto ryšio. Naujausias kitokios darbo rinkos prognozes progreso konferencijoje LOGIN apžvelgs internetinės darbo platformos „Elance“ viceprezidentas Kjetil‘as J. Olsen‘as.
Jungtinėse Amerikos Valstijose programinės įrangos kūrėjo profesija per metus iš septintos vietos pakilo iki pirmos ir šiemet įvardijama kaip patraukliausia profesija – iki 2022 m. jai planuojamas beveik 23 proc. augimas. Kaimyninėje Estijoje septynmečiai jau nuo pirmos klasės mokomi programavimo pagrindų. Lietuvoje, kuri pasaulyje garsėja IT sektoriaus plėtra, vis dar populiariausios socialinių mokslų studijos, nors specialistų IT rinkoje itin trūksta.
Elektroninei erdvei užimant vis svarbesnį vaidmenį mūsų gyvenimuose, pažangiosios technologijos veržiasi ir į muziejų pasaulį. Istorija alsuojantis Vatikano muziejus Italijoje ar žymusis Ermitažas Sankt Peterburge? O gal prancūziško meno simbolis – Luvro muziejus? Šiandien išmaniosios technologijos atveria galimybes apkeliauti garsiausius pasaulio muziejus, neiškeliant kojos iš savo namų.
Jie nuolat šmėžuoja televizijos laidose bei naujienų puslapiuose, tačiau nuo šiol žinomi pasaulio veidai bus užfiksuoti ir naudojant bakterijas.
Pamenate, kai buvote vaikai, susižavėję žiūrėdavote į televizoriaus ekraną, stebėdamiesi, kaip tokioje mažoje dėžutėje sutelpa visi šie žmonės. Menininkas Kevinas LCK išsaugojo „vaikišką“ mąstymą ir savo darbais bando įrodyti, kad technikos prietaisuose slepiasi ne įvairūs varžteliai ar nuobodžios detalės, o maži baldai ir dar mažesni žmonės.
Jau 11-ąjį kartą rengiamo kasmetinio tarptautinio dizaino konkurso „Electrolux Design Lab“ komisija paskelbė dvidešimt geriausių 2013 m. prietaisų ir aksesuarų koncepcijų, kurias sukūrė įvairių šalių dizaino studentai – nuo Skandinavijos iki Azijos.
„Are we human or are we dancer“, – dainuoja roko grupė „The Killers“ netiesiogiai keldama klausimą apie šiuolaikinius žmones. Jei kada teko įsiklausyti į šios dainos žodžius, tikriausiai ne vienam galėjo kilti minčių, kad apibūdinimai „human and dancer“ nėra tiesiogiai susiję su žmonėmis ir šokėjais, tai labiau metaforiškai perteiktas klausimas apie nūdienos žmones, jų vertybes, moralinius prioritetus, konformizmą, neautentišką bendravimą. Taigi, kokie esame „čia ir dabar“, kiek autentiško savęs galite rasti komunikuodami su kitais? Šį klausimą apie žmogiškumą ir tarpusavio santykius iškėlusi grupė „The Killers“ sužadino smalsumą šiek tiek patyrinėti, kokie tie šiuolaikiniai, modernūs, pertekliaus amžiuje gyvenantys žmonės ir kaip jie komunikuoja tarpusavyje. Daug kalbėdami apie ekologiją, pamirštame paieškoti savęs tos ekologijos kontekste – metoforiškai, ir iš dalies labai tiesiogiai keliame klausimą apie „sintetinius“ žmonių tarpusavio santykius modernioje visuomenėje.
Dažnai naudotojams iškyla labai paprastų klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymus. Foxnews.com dalijasi skaitytojų užduotais klausimais ir geranoriškai atsako į juos.