technologijos
Kaip žmonės, gyvenę XX a. pradžioje įsivaizdavo ateitį po 100 metų? Tokią 2000-ųjų metų viziją turėjo vokiečių šokolado gamintojų kompanija „Hildebrands“, kurie atvirukuose ateitį vaizdavo pasitelkę itin lakią fantaziją, nors jos kontekste nesikeitė tik drabužių mados. Regis, tuo metu, kai atsirasdavo vis naujesnių technologijų ir išradimų, žmonės buvo itin optimistiški – labiausiai norėjo ir svajojo įveikti įvairius gamtos reiškinius ir prigimties jiems neskirtus dalykus – skraidyti, vaikščioti vandens paviršiumi, plaukioti po vandeniu ir pan. Negalima sakyti, kad jie visai nukrypo į šalį, vis tik dauguma vizijų primena motyvus iš pasakų. Sociologiniu požiūriu, tai savotiška kelionė laiku atgal, kur galima pamatyti tuometinių žmonių mąstymą, pasaulio suvokimą, kokie įvaizdžiai dominavo, kaip įsivaizdavo ateities technologijų galimybes. Žinoma, šokolado gamintojai ir turėtų kurti iliuzijas, skonį asocijuoti su svajonių išsipildymu ir malonumu.
Turbūt daugeliui nešiojamąjį kompiuteri turinčių skaitytojų teko susidurti su problema – sutrumpėjęs (arba išvis išnykęs) baterijos darbo laikas, nors pačią bateriją, atrodo, naudojate retai. Kodėl taip yra?
2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams.
Daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi mobiliojo ryšio lyderės „Tele2“ 4G internetu, tapo išskirtinio koncerto dalyviais. Antradienio vakarą Vilniuje esančioje šiuolaikinio meno galerijoje „Tsekh“ buvo pristatyta unikali muzikinė instaliacija, naršymo 4G tinkle duomenis paverčianti originaliu ir niekur kitur negirdėtu kūriniu – 4G muzika.
Ekranas, kuris neskyla nukritus nuo stalo, savaitę neišsikraunanti baterija ir visam vakarui įtraukianti „Gyvatėlė“ – mobilusis telefonas „Nokia 3310“ dažnam sukelia nostalgiją. Vasarį pasaulį apskriejus žiniai apie legendinio modelio sugrįžimą į rinką, „Nokia 3310“ vėl mėgavosi populiarumu, o skeptikų prognozės, esą naujasis telefono modelis nebus populiarus, nepasitvirtino – prekybininkai skaičiuoja rekordinius išankstinių užsakymų skaičius.
Pasaulį sudrebinus didelio masto kibernetinei atakai, kompiuterių naudotojai susirūpino savo saugumu. Nuo viruso „WannaCry“ preliminariai nukentėjo daugiau nei 200 tūkst. kompiuterių, esančių 150 šalyse.
Nors su virtualios realybės (VR) galimybėmis ir technologijomis kasdien susipažįsta vis daugiau žmonių, specialistai ragina neskubėti. Kol kas VR išgyvena tik savo aušrą, t. y. šią technologiją, kaip sako KTU Programų inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Tomas Blažauskas, jau galima naudoti ne tik tyrimams, bet ir rodyti vartotojams, tačiau tikrasis VR pritaikymas ir potencialas atsiskleis ateityje.
Šiandieną mobilieji telefonai daugeliui yra būtinybė, jų mums reikia visur – darbe, susisiekti su šeima bei draugais, sužinoti, kaip atsidurti kitame miesto gale. Prisipažįstame, kad be telefono būtume kaip be rankų – jis vis dažniau, mums planuojant darbus, pakeičia ir popierinius kalendorius, ir darbo knygą. Kaip kad dažnai nenorime prisiminti savo pradinių klasių įvaizdžio, taip dabar nebenorime prisiminti, kokie buvome, kol neturėjome savo išmaniojo telefono. Regis, žinome apie jį viską, bet ar tikrai?
Grėsmė, kad ateityje dirbtinio intelekto pažangos dėka kompiuteriai užkariaus pasaulį, yra reali – tai nėra tik rašytojų fantazijos, teigia tarptautiniu mastu pripažintas informatikos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės profesorius Algirdas Avižienis.