Laikas.lt
Tapyba – toks dalykas, kuris įtraukia ir, turbūt, nebepaleidžia. Įtraukė Leonardą Da Vinčį, Botičelį, Mikelandželą.. Įtraukė ir Ramygalos gimnazijos abiturientę Lauryną Kiškytę.
Būtent tapybos profilį Panevėžio dailės mokykloje pasirinkusi mergina be kasdienio teptuko ar pieštuko rankoje savo gyvenimo jau nebeįsivaizduoja. Nors Laurynai puikiai sekasi ir kiti dailės mokykloje dėstomi dalykai, tapybos pamokomis ji mėgaujasi labiausiai.
Atrodo, jauni kūrėjai dar tik mokosi, tačiau Lauryna, beklausydama profesionalių mokytojų patarimų, jau sugebėjo susidaryti savo tapymo braižą. Tiek bendraklasiai, tiek mokytojai galėtų drąsiai teigti, kad darbas – būtent šios mokinės. Merginos darbai išskirtiniai savo subtiliai
„išieškotais“ tonais, kruopščiais potėpiais ir svarbiausia – begaliniu švelnumu, kuris geriausiai ir atspindi pačios autorės dvasią. Šia savo savybe ji spėja užkrėsti ir kitus – dovanota Laurynos rankų darbo stiklo juvelyrika tapo draugių šypsenų priežastimi.
Darbų tematikoje neretai atsispindi ir kitas Laurynos pomėgis – muzika. Nors smuiku grojančiai merginai muzika – svarbi gyvenimo dalis, savo ateitį ji nusprendė sieti su daile, tad šviesiems ateities planams kūrėjos mintyse dar liko vietos šalia subtilių ir švelnių meninių kompozicijų.