Likimas yra gamtos jėga. Kartais ji gausiai duoda, o kartais negailestingai atima… Kerinčiai graži drama „Tėve mūsų, kuris esi medyje”, sukurta remiantis to paties pavadinimo poetiškuoju Judy Pascoe romanu, subtiliai ieško atsakymų, kaip įveikti geliantį netekties skausmą ir susitaikyti su likimu, kai šis pasirodo esąs nepakeliamai žiaurus ir neteisingas.
Prancūzų režisierė Julie Bertucelli vos perskaičiusi J. Pascoe kūrinį iškart užsidegė noru jį ekranizuoti. Sužinojusi, kad ekranizacijos teisės jau parduotos australų kino kūrėjams, ji nenuleido rankų. Drama „Tėve mūsų, kuris esi medyje” jau sulaukė gausybės susižavėjimo atodūsių ir tapo prestižiniu 2010-ųjų Kanų kino festivalio uždarymo filmu.
Sielvartaujančios žmonos vaidmuo juostoje patikėtas mąsliajai Kanų kino festivalio geriausios aktorės apdovanojimo laureatei, nepamirštamai pasirodžiusiai kontraversiškame Larso Von Triero filme „Antikristas” – Charlotte Gainsbourg.
O‘Neillsų šeima ramiai gyvena jaukiame Australijos kaimelyje. Tačiau vieną dieną skaudi lemtis šeimos gyvenime sukelia chaosą – miršta Piteris, mylintis ir mylimas šeimos vyras ir tėtis. Netikėta Piterio mirtis sukrečia visus – viena lieka sielvartaujanti žmona ir keturi vaikai.
Jautriausiai į tėčio netektį sureaguoja aštuonmetė Simona. Mergaitė neigia skaudžią realybę ir nė už ką nenori patikėti, kad tėčio nebėra. Ji įtiki, jog jo siela įsikūnijo į medį, augantį šalia namų. Į tą patį medį, prie kurio kadaise jie kartu praleisdavo daugybę valandų. Simona tiki, kad per medžio lapus jie ir toliau bendrauja…
Tačiau senas medis pradeda kelti grėsmę šeimynos namui. Jį reikia nupjauti. Mergaitė pasiryžusi viskam, kad užkirstų tam kelią… Ji negali prarasti tėčio dar sykį…
Prancūzija, Australija, Vokietija, Italija, 2010 m.