Kas gali geriau numanyti apie gyvenimą Šiaurės Korėjos jei ne kaimyninės šalies sostinėje dirbantis CNN korespondentas Andrew Salmonas!? Štai jo pastebėjimai iš autoritarinės šalies kasdieninio gyvenimo, apie kuriuos galbūt net nenutuokėte.
Gyveno gerai
Šiaurinė Korėjos pusiasalio valstybė – Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika – po Antrojo Pasaulinio karo turėjo dvigubai mažiau gyventojų nei Pietų Korėja, tačiau joje telkėsi daugiau pramoninės ir gamtinių išteklių. Šiaurė tvirtai laikėsi komunistinių šalių bloke ir sėkmingai atsistatė. Ji klestėjo net labiau už pietinę kaimynę, kol pastarojo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pagaliau tapo „pramonės stebuklu“.
Kelia pavojų
Šiaurės Korėjos patikėtiniai 1968 m. bandė nužudyti Pietų Korėjos prezidentą, 1983-aisias vizito į Jangongą (Mianmaras) metu atakavo Pietų Korėjos vyriausybę, 1987-aisiais susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą. 1968 m. Šiaurės Korėja užgrobė ir savo žinioje iki šiol turi amerikiečių šnipu laivą „USS Pueblo“. Taip pat prisipažino, kad 8-jame ir 9-ame dešimtmetyje pagrobė Japonijos piliečių, kad šie mokytų kalbos ruošiamus šnipus. Didžiausią iššūkį tarptautinei bendruomenei šalis metė atlikdama balistinių raketų ir branduolinius bandymus 2006 m. ir 2009 m. 2010-ųjų kovą ji atakavo Pietų Korėjos karinį laivą „Cheonan“, žuvo 46 jūreiviai.
Badas – dar ne pabaiga
Komunizmo žlugimas 9 deš. pradžioje, žemyn nustūmė ir Šiaurės Korėją, žlugo ankstesni prekybos ryšiai. Blogas derlius tapo bado priežastimi, dėl kurio galėjo žūti net 10 procentų gyventojų. Dabar šalis išgyvena sunkiausią savo gyvavimo etapą.
Visuomenės propaganda
Valstybės propaganda, Kim kultu, 1930-ųjų kovomis prieš Japoniją ir 1950-ųjų Korėjos karu stengiamasi formuoti šalies tautinį tapatumą ir paaiškinti, kodėl valstybė tiek daug investuoja į karinę techniką. 2009-aisiais komunizmas oficialiai išbrauktas iš Konstitucijos, ir šiandien valstybė labiau linksta link fašizmo: vyrauja stiprus nacionalizmas, socializmas ir „pirmiausia karui“ politika. Tačiau per 57 metus po Korėjos karo pabaigos į Pietų Korėją spruko mažiausiai 20 tūkstančių politinių pabėgėlių.
Vado jėgos
Politiniu požiūriu jis kontroliuoja ginkluotąsias pajėgas, kuriose tarnauja 1,2 milijono iš 23 milijonų visų šalies gyventojų. Tai labiausiai pasaulyje sukarinta valstybė. Tačiau ekonominę galią regionuose vis labiau užvaldo elitas.
Ekonomikos esmė
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija apskaičiavo, kad 2009-aisiais Šiaurės Korėjos ekonomika buvo verta 40 milijardų JAV dolerių – tiek kiek Panama. Anksčiau Šiaurės Korėja laikyta viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių, tačiau dėl elektros energijos ir nuolatinio investicijų trūkumo, jos ekonomika ėmė merdėti. Eksportuojama karinė technika, cheminės medžiagos, aukštos kokybės maisto produktai (jūros gėrybės, grybai ir kt.).
Šalis uždirba iš užsienio valiuta atsiskaitančių turistų, animacijos ir programinės įrangos pardavimų. Šalis gali pasigirti gausiais akmens anglių, geležies rūdos, klinčių, magnezito, grafito, vario, cinko, švino ir tauriųjų metalų ištekliais. Esama įrodymų, kad didžioji dalis juodų pinigų, gautų iš prekybos karine technika, narkotikų ir cigarečių kontrabandos, patenka į Kim Čen Iras kišenę, o šis pinigus paskirsto elitui, užsitarnaudamas jo ištikimybę ir palankumą.
Kelyje į laisvąją rinką
Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje išaugo laisvosios prekybos mastai su Kinija. Dėl nesėkmingo valstybinės prekybos valdymo išaugo prekių platinimas juodojoje rinkoje ir ūkininkų turguose. Ekonominių rinkų valdymas iš centro pastaraisiais metais ėmė silpnėti. 2009-ųjų pabaigoje įvykusi valiutos devalvacija sukėlė neramumus, ištuštino besiformuojančios verslo klasės santaupas ir paskatino prekių ir gaminių kaupimą.
Gyventi įmanoma
Jei nepriklausai elitui ar nesi privilegijuotas karininkas, sunkiai. Šalis viena skurdžiausių pasaulyje, JAV CŽV duomenimis, BVP vienam gyventojui per metus sudaro vos 1900 JAV dolerių, o tai reiškia, kad daugelis gyvena žemiau skurdo ribos. Daugelis piliečių bando išgyventi parduodami asmeninį turtą, taupydami, prekiaudami ir užsiimdami žemės ūkiu.
Investuotojai ir partneriai
Pirmiausia Kinijoje, šiek tiek investuojama iš Pietryčių Azijos ir Europos. Šalyje veikia Pramoninis Kesongo regiono pramoninė zona, kur Pietų Korėjos įsteigtose gamyklose dirba autoritarinės kaimynės piliečiai. Pekinas ir Pchenjanas palaiko stiprius politinius ryšius, Kinija daug investuoja į gamtos išteklių gavybą. Pietų Korėja baiminasi, kad šiaurinė kaimynė gali tapti Pekino ekonomikos kolonija. Daugelis Vakarų Europos šalių Pchenjane įkūrę diplomatines atstovybes, tačiau pagrindiniai regiono žaidėjų Japonijos, Pietų Korėjos ir JAV čia nėra.
Dabar abi Korėjos tarpininkaujant Raudonajam Kryžiui ketina atnaujinti derybas dėl per karą išskirtų šeimų susijungimo ir bendrų turizmo bei pramoninių projektų.
Žmogaus teisės
Šalis teigia uždariusi darbo ir perauklėjimo stovyklas, tačiau pabėgėliai pasakoja apie internuotųjų kalinimą ištisomis šeimomis, kankinimus, prievartinius abortus ir net cheminių ar biologinių ginklų bandymus su kaliniais. „Amnesty International“, Jungtinės Tautos ir JAV Valstybės departamentas labai kritiškai vertiną Pchenjaną dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Kada puls?
Šalies karinė technika pasenusi, jaučiamas ir degalų stygius, tačiau visa tai nustelbia didžiulis specialiųjų pajėgų kiekis, biologinių ir cheminių ginklų ir sunkiosios artilerijos kiekis, kurį bet kada galima nukreipti į Seulą.. Nors šalyje gausu atominių medžiagų ir tolimojo nuotolio raketų, manoma, kad ji vis dėlto neturi nei atominių kovinių galvučių, nei raketų, galinčių pasiekti JAV. Nors daugelis analitikų teigia, jog pačios Šiaurės Korėjos pradėtas karas reikštų autoritarinio rėžimo žlugimą, tačiau baiminamasi, kad spaudžiamas Pchenjanas gali pratrūkti. Kitas nerimą keliantis scenarijus – chaosas viduje – šalies žlugimas arba pilietinis karas. Pavojus yra ir Pietų Korėjai, ir Japonijai, ir bet kokie kariniai veiksmai gali stipriai paveikti viso Pasaulio ekonomiką.
Kas tas Kim Čen Unas?
Tai trečiasis Kim Čen Iro sūnus ir galimas tėvo įpėdinis, tačiau to Šiaurės Korėja nėra patvirtinusi. Jis studijavo Šveicarijoje ir iš tėvo yra paveldėjęs daug jo asmeninių savybių. Jo vyresnis netikras brolis taip pat galėjo pretenduoti į valdžią, tačiau dabar gyvena Makao (Kinija), ir tikėti ten yra įkūręs savo verslą, tačiau net neketina kovoti dėl valdžios. Vidurinysis brolis Kim Jong-Chulas laikomas „nevyrišku“ tad į įpėdinio vietą nepretenduoja.
Kandidatas iš elito
Galimas bene vienintelis kandidatas į vado kėdę – Jang Song-thaek, Kim Čen Iro svainis, dar vadinamas Kimo dešiniąja ranka. Kartu su Kimu jis vyko į Pekiną, o jo žmona dažnai su Kimu lankosi karinėse bazėse ir gamyklose.
Kada žlugs?
Bent jau artimiausiu metu apie galimą šios valstybės žlugimą kalbėti sunku. Nors visuomenėje po praėjusiais metais įvykusios valiutų devalvacijos ir kilo neramumų, visai nesvarbu ar gyventojai palaiko naująjį vadą Kim Čen Uną. Valstybė taip viską kontroliuoja, kad revoliucija vargu ar įmanoma. Visgi šalies vado ateitis neaiški – galbūt jis bus toks pat stiprus kaip jo tėvas ir senelis, o gal taps tik marionete kariuomenės vadų rankose.