Lietuvos knygynuose pasirodė operatyviai išversta britų tiriamosios žurnalistikos profesionalų Davido Leigh ir Luke’o Hardingo knyga „WikiLeaks”. Atskleidžiant Juliano Assange‘o karą su slaptumu“.
Ši knyga, anglų kalba išleista 2011-ųjų vasarį, paviešino daugybę faktų apie „WikiLeaks”, atskleidė šios organizacijos kūrimosi istoriją ir sukėlė ne vieną skandalą politiniuose sluoksniuose.
J. Assange‘as – mažai kam žinomas australų programišius, dar 1991 m. teistas už įsilaužimą į Pentagono kompiuterių tinklus, – išgarsėjo 2010-aisiais, kai jo įkurta tiriamosios žurnalistikos organizacija „WikiLeaks“ paskelbė daugybę slaptų dokumentų, atskleidusių politines pasaulio galingųjų machinacijas. Per kelis mėnesius jis tapo didvyriu, metusiu iššūkį pačioms galingiausios pasaulio valstybėms ir korporacijoms.
Per stulbinamai trumpą laiką „WikiLeaks” sugebėjo išnirti iš nežinios ir iš mažai kam žinomos programišių svetainės tapo garsiu internetino naujienų portalu. „WikiLeaks” ypač išgarsėjo po to, kai 2010 m. balandį paskelbė „nutekintą“ slaptą filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip į orą pakilusio JAV armijos sraigtasparnio pilotai, lyg žaisdami kompiuterinį žaidimą, Bagdade sušaudė du „Reuters” darbuotojus. Vėliau „WikiLeaks“ paskelbė „Afganistano karo dienoraštį“, kurį sudarė daugiau kaip 76 900 slaptų dokumentų. 2010 m. spalį visuomenei tapo prieinami beveik 400 000 slaptų dokumentų apie Irako karą, o tų pačių metų lapkritį buvo paviešinti įslaptinti JAV Valstybės departamento dokumentai.
Pasaulio galingiesiems J. Assange’as, žinoma, tapo didžiausiu priešu, pavojingu teroristu ir niekingu vagišiumi. 2010 m. lapkritį paskubomis surengtoje JAV valstybės departamento spaudos konferencijoje Hillary Clinton pareiškė: „J. Assange’o išpuolis – tai ne tik išpuolis prieš Amerikos užsienio politikos interesus. Tai išpuolis prieš viso pasaulio visuomenę.“ O 2010 m. gruodį JAV viceprezidentas Joe Bidenas pavadino J. Assange‘ą „informacinių technologijų teroristu“.
Kas šis malonios išvaizdos jaunuolis, staiga tapęs Amerikos priešu Nr. 1? Naujasis alternatyviosios žiniasklaidos pranašas ar įžūlus virtualios erdvės teroristas? Kovotojas už laisvę ar sociopatas? Informacijos mesijas ar viskuo nusivylęs narcizas? Išsamūs atsakymai pateikti šioje knygoje, kurios autoriai pradėjo bendradarbiausti su J. Assange’u beveik nuo pat „WikiLeaks” susikūrimo pradžios ir netrukus tapo gerais jo bičiuliais.
Būtent britų dienraštis „The Guardian“, kuriame ilgus metus dirba D. Leigh ir L. Hardingas, tapo pirmuoju laikraščiu, pradėjusiu skelbti „Wikileaks“ informaciją dar tada, kai to niekas nedarė. Per kelerius metus „The Guardian“ išspausdino šimtus tūkstančių įslaptintų JAV karo lauko raportų iš Afganistano ir Irako, dauguma jų buvo demaskuojamojo pobūdžio. D. Leigh ir L. Hardingas ilgą laiką tiesiogiai bendravo su J. Assange’u, padėjo rinkti informaciją ir rūpinosi jo saugumu. Jų draugystę liudija faktas, kad prieš pasiduodamas policijai, J. Assange‘as slapstėsi D. Leigh namuose Londone.
Gyva ir vaizdinga kalba parašyta knyga išsyk sulaukė daug kritikos. Pasaulio galingiesiems itin nepatiko, kad J. Assange’as joje vaizduojamas kaip bebaimis didvyris, nepabūgęs jokių galios struktūrų ir savotiška mada pavertęs slaptos informacijos „nutekinimą“. Pats J. Assange’as – priešingai – buvo labai nepatenkintas kai kuriais knygoje aprašytais jo gyvenimo epizodais ir grasino autoriams teismu dėl „piktybinio šmeižto”. Be to, „WikiLeaks” įkūrėjas pasipiktino, kad knygoje buvo paviešinti slapti kodai, kuriuos pasitelkus galima iššifruoti iformaciją apie slaptą „WikiLeaks” programišių bei informatorių tinklą.
„WikiLeaks” sukeltų skandalų istorija dar nesibaigė. Dviejų leidyklų – „Knygiaus” ir „Kitų knygų” – tandemas planuoja išleisti J. Assange’o memuarų knygą „WikiLeaks“ prieš pasaulį: mano istorija”, jei tik ši bus užbaigta.