naujos knygos
Ar kalbant apie 1913-uosius galima ignoruoti negandą, jau tykančią už kampo? Pirmasis pasaulinis karas vos po metų, tačiau Floriano Illieso knygoje „1913. Šimtmečio vasara“ – kvapą gniaužianti išskirtinio laikotarpio kultūrinio gyvenimo panorama. 1913-ieji buvo ypatingi metai. Tai literatūros, dailės, muzikos pakilimo laikotarpis, kultūros aukso amžius.
„Mylima dėdės Fiodoro mergaitė“ – trečioji „Rūgpienių kaimo“ serijos dalis. Iš rusiško animacinio filmuko, rodyto ir Lietuvoje gerai pažįstami personažai nuotykius tęsia Eduardo Uspenskij rašytose istorijose, iliustruotose Jurgitos Rancevienės. O knygoje juk nuotykių sutelpa dvigubai daugiau negu filmuke. Mažieji gal ir jo jau nepamena, tad tai puiki proga susipažinti su linksmais, į komiškas situacijas patenkančiais personažais. O tėvams tai puiki proga nostalgiškai atsiminti vienus populiariausių TV filmukų veikėjų.
Gonçales M. Tavares laikomas vienu reikšmingiausių XXI amžiaus rašytojų Portugalijoje, sparčiai populiarėja ir Europoje. Už įvairius kūrinius yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tačiau daugiausiai jų ir svarbiausių sulaukė už romaną „Jeruzalė“, kuris pasirodė ir lietuvių kalba (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Knygą iš portugalų kalbos vertė A. Makštutis.
Šiuolaikinės lenkų rašytojos Magdalenos Tulli autobiografinė apysaka „Itališkos „špilkos“ – tai jau antroji šios autorės knyga, pasirodžiusi lietuviškai.
Lauros Sintijos Černiauskaitės apysaka „Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis“ – knyga, skirta vaikams, beįžengiantiems į paauglystės metus. Paauglystė – laikotarpis, kai jaunas žmogus pradeda uždavinėti (ir sau, ir kitiems) labai sudėtingus klausimus, į kuriuos atsakymų dažnokai neranda ir ne vieną dešimtmetį pragyvenęs žmogus.
Šalia prabangių šventyklų ir auksu puoštų maharadžų rezidencijų Indijoje tarpsta lūšnynai, kurių tankiausiai apgyvendintoje šalyje priskaičiuojama daugiau nei 100 tūkst. Jie panašūs į atskirus miestus, kurie paprastiems praeiviams ir turistams dažnai lieka nematomi. Ką iš tiesų žinome apie egzotiškos šalies vietas, kur spiečiasi žemiausias ir vargingiausias visuomenės sluoksnis? Pateikiame 8 faktus, kurių nežinojote apie Indijos lūšnynus.
Viename tankiausiai apgyvendintų Indijos miestų Mumbajuje, kuriame gyvena beveik 19 mln. žmonių, kasdien išmetama apie aštuoni tūkstančiai tonų atliekų. Kas šeštas gyventojas glaudžiasi šiukšlių pilnuose lūšnynuose, kurių priskaičiuojama daugiau nei 1,2 tūkstančių. Vienas tokių – netoli tarptautinio oro uosto, prabangių viešbučių apsuptyje įsikūręs Anavadis, vietinių vadinamas „mėšlu tarp rožių“.
2011 m. vasarą viso pasaulio paauglių pamėgta „Saulėlydžio“ serija sulaukė netikėto konkurento iš Švedijos – į perkamiausių knygų dešimtukų viršūnes šovė romanas „Ratas“. Ši knyga, parašyta dviejų jaunų Švedijos autorių – Mats Strandbergo ir Saros Bergmark Elfgren – vos per pirmuosius tris mėnesius tapo bestseleriu ir netrukus buvo išversta į 25 užsienio kalbas.
Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje.
1857 m. vasarą grafas Konstantinas Tiškevičius (1806–1868) surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraštis lenkų kalba tapo išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.