Dovilė Raustytė
Monica Bellucci filme „Raganosių sezonas“ (angl. Rhino Season, 2012) vaidina kurdų poeto žmoną, kalėjusią drauge su juo per Irano revoliuciją dėl, neva, prieš valdžią nukreiptų eilių. Po dešimties metų paleistai iš kalėjimo moteriai pasakoma, kad jos vyras nebegyvas. Tačiau dar po dvidešimt metų kitoje grotų pusėje atsiduria ir jis pats…
Tai beveik visi įvykiai, sutalpinti iraniečių režisieriaus Bahmano Ghobadio 104 minutėse. Likusi erdvė skirta jausmams, kuriuos gilina skaitomos už nieką nuteistojo poeto eilės ir meniški vaizdai. Tam, kas dabar pagalvojo „man tai turėtų patikti”: daug šansų, kad filmas padarys gerą įspūdį. Ir pavadinime, ir filmo aprašymo pradžioje paminėjau Monika Bellucci, nes man ji buvo šios juostos vinis. Buvo gražu žiūrėti, kaip ją filmo kūrėjai vaizduoja jauną ir žilstelėjusią po trisdešimties metų. Jei ne ji, filmas būtų buvęs kiek nuobodokas. Žinoma, istorija sukrečianti, bet ko kito tikėtis iš filmo apie apie absurdišką Irano revoliucijos metų padėtį, paremto tikra istorija, tikrais šeimos išgyvenimais.
Filmas paliko neatsakytų klausimų. Tačiau labiau įsijautusiems gali būti neliks jokių klaustukų dėl lemiamų veikėjų poelgių. „Raganosių sezonas“ buvo rodytas šių metų „Kino pavasaryje“.