Laikas.lt
Lietuvoje maždaug pusė visų parduotų alkoholinių gėrimų yra alus, o jo daryklų skaičiumi tenkančiu vienam gyventojui kone prilygstame alaus kultūra garsėjančiai Vokietijai. Vis dėlto išprusimas apie alų mūsų šalyje dar tik leidžia šaknis. Dažnas alų skirsto tiesiog į šviesų ir tamsų, tačiau gamintojai vis dažniau ženklindami alų nurodo ir jų tipus lager ir ale – būtent tai ir yra pagrindinės dvi alaus atmainos.
Pasak alaus someljė profesoriaus Lino Čekanavičiaus, nors ilgus šimtmečius pasaulyje dominavo elis, dabar absoliuti alaus dauguma priskiriama lagerio tipo alui, o elis užima mažesnę alaus rinkos dalį.
Alų suklasifikavo litvakas
Nors alus gurkšnojamas jau bent du tūkstančius metų, jo rūšiavimo sistema atrasta tik XX a. pabaigoje. Beje, ją sukūrė iš Lietuvos žydų (litvakų) kilęs britas Maiklas Džeksonas (Michael Jackson), pasiūlęs detalią alaus atmainų ir stilių klasifikaciją. Pagal ją, remiantis gamybos technologija, išskiriamos dvi pagrindinės alaus atmainos – apatinės fermentacijos alus, vadinamasis lageris ir paviršinės fermentacijos – arba kitaip elis.
„Savo ruožtu šios dvi atmainos dar skirstomos į bent 30 skirtingų stilių – pagal išvaizdą, stiprumą, mielių rūšį, panaudotas grūdų rūšis, kvapą, skonį, pojūtį burnoje, naudotus apynius, kitus ingredientus,“ – aiškina prof. Linas Čekanavičius.
Elio tipo alus – seniausių tradicijų
Dar nuo šumerų ar senovės Egipto laikų, pasaulyje dominavo paviršinės fermentacijos alus – elis. „Skirtingai nei lageris, elis rauginamas šiltai, dėl to fermentacija vyksta sparčiau. Trumpesnė fermentacija aukštesnėje temperatūroje suteikia alui turtingesnį aromatą ir skonio kompleksiškumą. Elis paprastai yra sodresnio skonio nei apatinės fermentacijos alus. Jo gamybos procese taip pat dažniausiai naudojami miežiai, tačiau neretai jie papildomi ir kitais javais: kviečiais, rugiais, avižomis. Kartais verdant šio tipo alų taip pat naudojami vaisiai, prieskoniniai augalai ar kiti pagardai. Paplitus lagerio tipo alui, elis buvo nustumtas į šalį, tačiau išlaikė gilias tradicijas ir dabar yra vertinamas įdomesnio skonio ieškančių vartotojų,“ – pasakojo L. Čekanavičius.
Elio tipo alus populiarus giliomis alaus tradicijomis garsėjančiose šalyse, tokiose kaip Belgija, Vokietija ar Didžioji Britanija. Alaus gurmanai itin vertina Belgijos vienuolynuose verdamus elius. Pasak alaus someljė, pastaruoju metu ir Lietuvoje auga aukštos kokybės elio pasiūla. Jį dažniausiai verda mažesnės daryklos, aukštos kokybės barai, norintys pasiūlyti labiau išskirtinį ir neįprastą gėrimą: „Geros kokybės elio paragauti verta tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti ir atrasti įdomesnius, netradicinius alaus skonius,“ – sakė ekspertas.
Populiariausias – lager alus
Apatinės fermentacijos alus, kitaip vadinamas lageriu, fermentuojamas žemoje temperatūroje. Ši rūšis atsirado Bavarijoje, kai alų gaminantys vienuoliai šį pradėjo laikyti rūsiuose vėsiai – tokiu būdu fermentacijos procesą atliekančios mielės nusėda statinės dugne. Šiuo būdu alus fermentuojamas apie dvi savaites, o brandinamas nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Lagerio tipo alus dažniausiai gaminamas iš miežių ir pasižymi palyginus lengvu daugeliui priimtinu skoniu. Dėl šios priežasties būtent šis alaus tipas yra populiariausias pasaulyje – skaičiuojama, kad 90 proc. parduodamo alaus yra šio tipo, jis dominuoja ir Lietuvoje bei daromas visų didžiųjų Lietuvos aludarių.
Pasak L.Čekanavičiaus, dauguma lagerių yra šviesūs, tačiau kai kurio alaus spalva gali būti ir visiškai juoda. „Šio tipo alaus skonis varijuoja nuo salsvo iki kartaus, o dauguma Lietuvoje gaminamų lagerio rūšių gali būti priskiriamos šviesiajam – pale lager,“ – sakė ekspertas.
Skirtingiems alaus stiliams – skirtingos taurės
Pasak alaus eksperto, ne visos alaus rūšys turi būti patiekiamos bokale. „Mums įprastas bokalas arba plati trumpakojė taurė labiausiai tinka lagerio tipo alui, tuo tarpu kilmingi eliai turi būti pilami į būtent jiems skirtas elegantiškas taures. Skiriasi ir jų patiekimo temperatūra: eliai turi būti patiekiami vos šiltesni nei lageriai“, – apie menkiau pažįstamos alaus atmainos patiekimo kultūrą pasakojo L. Čekanavičius.
Pavyzdžiui, tradicinis britiškas elis patiekiamas apie 7-9 laipsnių temperatūros, kilmingas – apie 10-12 C, tuo tarpu lageriai įprastai tiekiami vėsesni – (apie 5-7 C).
Žinovas pateikė ir keletą universalesnių patarimų dėl alaus derinimo. „Dažniausiai neapsiriksite šviesųjį elį pasirinkę prie jautienos kepsnio, tamsųjį – prie paukštienos ar veršienos, o kvietinį – prie žuvies patiekalų ar kaip aperityvą,“ – sakė alaus žinovas.