Praūžus antradienio audrai Lietuvoje „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 0,5 mln. litų išmokoms.
Draudikai teigia, kad ši audra toli gražu neprilygs pernykštėms, tačiau primena, kad 2010 m. tapo išskirtiniais Lietuvos ekonomikai – gamtos stichijos Lietuvoje dar niekada nėra sukėlusios tiek daug žalos gyventojų ir įmonių turtui. Mūsų šalies ir užsienio klimatologai vieningai sutaria, kad 2011 m. bus dar radikalesni, nes šylant klimatui, audros tik stiprės, toliau augs kritulių kiekis, kartu ilgės sausringi periodai.
Pernai, lyginant su 2009 m., gamtos stichijų sukelti nuostoliai Lietuvos gyventojams pinigine išraiška išaugo virš 5 kartų: užfiksuoti 5097 draudiminiai įvykiai, kurių bendras nuostolis pasiekė 7 mln. litų. Daugiausiai žalos pridarė audros (apie pusė visų nuostolių gyventojams), taip pat liūtys, potvyniai ir krušos.
Ūkininkų turtui gamta pernai padarė beveik 4 kartus daugiau nuostolių, nei 2009 m., įmonės nukentėjo taip pat 4 kartus daugiau – verslui dėl neigiamo gamtos poveikio pernai atlyginta žalų už 2 mln. 563 tūkst. litų, 2009 m. nuostoliai dėl gamtos išdaigų sudarė kiek daugiau nei 700 tūkst. litų.
„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad įmonėms daugiausiai žalos pridarė audros, kurių sukelti nuostoliai buvo 2 kartus didesni, nei 2009 m. ir siekė 1 mln. 116 tūkst. litų.
„Po audrų, kurios sudarė beveik pusę nuostolių verslui, įmonės labiausiai kentėjo nuo liūčių ir krušos (net 4 kartus daugiau nuostolių, nei 2009 m.) Ženkliai išaugo žalos dėl žaibo iškrovų ir sniego slėgio, pernai draudikams teko atlyginti žalas ir dėl nuošliaužų bei panašių nelaimių, kokių anksčiau pasitaikydavo itin retai“, – konstatuoja „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas.
Beveik 2 kartus pernai išaugo ir KASKO draudimu reguliuojamų gamtos sukeltų nuostolių suma, o verslo segmente KASKO draudiminių įvykių nuostoliai augo 30%. „Lietuvos draudimo“ specialistai pastebi, kad transporto priemonės stiprių liūčių metu vis dažniau užvažiuoja ant stipriai apsemtų kelio ruožų ir vandeniui patekus į variklius patiria hidrosmūgius. Bendrai 2010 m. „Lietuvos draudimas“ dėl ekstremalių gamtos sąlygų (audrų, potvynių, plikledžio) sugadintiems automobiliams remontuoti išmokėjo 7,7 mln. litų.
Gamta keičia žaidimo taisykles
„Visi mūsų turimi statistiniai rodikliai patvirtina vieną faktą – gamtos sukelti nuostoliai šalies ekonomikai auga dar neregėtais tempais. Anksčiau kasmet apskaičiuodavome 30-40% dydžio svyravimus, bet praėjusieji metai parodė, kad nuostoliai išaugti gali net 5 kartus!“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Anot jo, tokios stichinės nelaimės kaip stiprios dažnėjančios audros, potvyniai ir smarkūs snygiai Europoje, katastrofiniai potvyniai ir uraganai Australijoje ar dar dažniau besikartojančios audros ir pūgos JAV – didžiųjų pasaulinio klimato permainų, kurios neaplenkia ir Lietuvos, atspindys.
Vienos didžiausių perdraudimo bendrovių „Swiss Re“ stambiausių pasaulinių draudiminių įvykių statistika rodo, jog per pastaruosius 20 m. ekstremaliai didelių 4-5 mlrd. USD siekiančių žalų kiekis didėja neregėtais tempais, o apie 80% žalų lemia būtent gamtinės stichinės nelaimės. Nuostolio dydį taip pat smarkiai įtakoja augantis gyventojų skaičius ir urbanizacija pavojingose gamtiniu požiūriu vietovėse.
„Draudimo sektorius pasaulyje ir Lietuvoje jau dabar su nerimu svarsto, kaip elgtis toliau – augantis gamtos sukeliamų įvykių skaičius dar sparčiau didina draudimines išmokas. Dauguma didžiųjų pasaulio draudimo ir perdraudimo bendrovių vieningai akcentuoja gamtos stichijų nuostolių lemiamą įtaką blogėjantiems finansiniams rezultatams. Jau neabejojama, kad tai kels draudimo kainas, tik neaišku, kaip smarkiai.
Anksčiai vertinant riziką galima būdavo tikėtis išvengti didelių gamtos sukeltų žalų įtakos trumpuoju laikotarpiu, kadangi rimtesnės stichijos kartodavosi kas 2-3 m., dabar tokių žalų ignoravimas kainodaroje nedelsiant pasijunta jau po pusės metų, lemdamas nuostolingą draudimo rūšies ar net ir visos įmonės veiklą“, – įžvalgomis dalinasi Julius Kondratas.
Klimatologai nieko gera nežada
„2010-ieji pasižymėjo dideliu skaičiumi hidrometeorologinių anomalijų: po šaltos žiemos atėjo neregėtai karšta vasara, upėse užregistruota potvynių ir poplūdžių, praūžė kelios labai stiprios liūtys su škvalu, pasitaikė vėlyvų šalnų vasaros pradžioje.
Visa tai rodo, kad klimatas keičiasi ir kasmet gali pateikti vis naujų nemalonių siurprizų“, – pokyčius Lietuvos padangėje ir žmonių kišenėse komentuoja Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis.
Anot klimatologo, 2011 m. orai Išliks taip pat nenuspėjami, kaip ir pernai. Panašios klimato kaitos tendencijos jau stebimos ištisus dešimtmečius, kartu su atšilimu vis aiškiau pasireiškia klimato ekstremalumo didėjimo tendencija.
„Šylant klimatui teks priprasti ir prie ekstremalių ilgalaikių orų anomalijų. Jos bus panašios į tas kaitras, kurios kasmet kankino Lietuvą, kitus Europos regionus, Australiją ir JAV vakarinę pakrantę. Siaus pūgos ir tvyros šalčiai, panašūs į tuos, kurie buvo Europoje praėjusią ir šią žiemą, o potvyniai užplūs ne tik pavasarį, bet ir kitais metų laikais.
Stiprios liūtys pliaups ne tik vasarą, bet ir rudenį, įsivyraus daugybė kitų reiškinių, kurie bus tituluojami lyg sporto varžybose „stipriausias“, „galingiausias“, „pagerinęs šimtmečio rekordą“ ir pan.“, – liūdnas prognozes piešia p. A. Bukantis.
Prevencija – geriausias apsisaugojimo būdas
Anot draudikų, kai kurie Lietuvos regionai, vos spėję užsigydyti vienos orų anomalijos žaizdas, gali patirti vis naujus ir dar skaudesnius smūgius.
„Kaip tik todėl privalėsime vis atidžiau vertinti draudimo sąlygas ir žmones bei įmones pačius raginsime skirti daugiau dėmesio savo turto saugumui. Prevencinės priemonės taps kaip niekada svarbios ir dažnai lemiamos.
Nereikia ir kataklizmų, kad suprastume prevencinio mąstymo svarbą. Šią žiemą pastatų stogus per kelias savaites prispaudus itin storam sniego sluoksniui, jų valdytojai privalėjo pasirūpinti, kad stogai būtų nedelsiant valomi po didelių snygių. Deja, realybė parodė, kad net ir esant tokioms palyginti paprastom sąlygom, žmonės išlieka apatiški ir elementariai nesirūpina savo turtu. Gamta visus mus privers elgtis atsakingiau ir tai įvyks labai greitai“, – pabrėžia „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas.
Taip pat rekomenduotina draudėjams didesnį dėmesį skirti pasirenkant optimalias draudimo sąlygas, reguliariai peržiūrėti draudžiamo turto sąrašus, vertes, priklausomai nuo turimo turto specifikos pasirinkti adekvačią draudimo apsaugą. Tikėtina, kad didėjant gamtos sukeliamoms žaloms su draudimo išmokomis kiekvienam turto savininkui teks susidurti vis dažniau, „Lietuvos draudimo“ praktika rodo, kad tinkamai sudarytos draudimo sutartys yra efektyviausia patiriamų nuostolių kompensavimo priemonė leidžianti draudėjams per labai trumpą laiką atstatyti turtą į buvusią būklę.
„Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.