Lietuvos draudimas
Šalies draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad beveik pusė (45 proc.) apklaustų Lietuvos daugiabučių gyventojų nesiima jokių priemonių, kad išvengtų nuostolių savo turtui – tai yra apsaugotų jį nuo gaisro, vagystės, trūkusių vamzdynų. Labiausiai savo turtu nesirūpina klaipėdiečiai – net 62 proc. nieko nedaro, nes mano kad nieko nenutiks arba tikisi, kad nelaimė juos aplenks.
Daugiabučiuose gyvenančių žmonių apklausą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“. Visoje Lietuvoje apklausus 615 daugiabučių gyventojų, paaiškėjo, kad labiausiai gyventojai pasitiki kaimynais ir galvoja, kad gerai sutardami su jais gali apsaugoti savo turtą, nes kaimynai, pastebėję vagį, jam sukliudys, o gyventojui išvažiavus – „užmes akį“ į paliktą butą ir įspės nelaimės atveju – pavyzdžiui, įvykus vandentiekio avarijai ir užliejus butą.
„Daugiabučių gyventojai, ypač vyresnio amžiaus – daugiau nei 45 metų labiau akcentavo gerus santykius su kaimynais, o jaunimas (18-35 m.) labiau linkę pasitikėti draudimo bendrove, kuri atlygins visus nuostolius jei butas buvo apdraustas. Tokie apklausos rezultatai atspindi mūsų žmonių požiūrį – vyresnieji vis dar mano, kad nelaimės atveju kas nors padės, pavyzdžiui valdžia ar savivaldybė, o jaunimas jau labiau orientuotas į klasikinį vakarietišką, skandinavišką požiūrį, kai linkstama drausti savo turtą ir tuo būdu išvengti neplanuotų nuostolių“, – komentuoja „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
Apklausa atskleidė ir naudojamus apsaugos būdus pagal miestus: tarp kauniečių populiariausia priemonė apsaugai – įrengti signalizaciją (31 proc. kauniečių), Vilniuje gyventojai nurodė, kad gerai sutaria su kaimynais, padeda vieni kitiems, saugo bendrą turtą ir taip saugosi nelaimių daugiabučiuose (37 proc. Vilniaus gyventojų). Savo butą yra apdraudę 18 proc. apklaustųjų (daugiausia iš didmiesčių – Kaune – 28 proc.), o apdrausti bute esantį turtą linkę tik 7 proc. apklaustųjų ir daugiausia tokių yra taip pat Kaune – 13 proc.
Lietuvoje namų turto draudimas dar nėra populiari priemonė, siekiant apsisaugoti nuo nelaimių: apklausa atskleidė, kad net 45 proc. jų nesiima jokių priemonių turtui apsaugoti: 24 proc. nieko nedaro, nors ir mano, kad reikėtų, o dar 21 proc. yra įsitikinę, kad nelaimė juos aplenks ir jų būstui nieko nenutiks.
„Vis dėlto keisčiausia, kad kas ketvirtas apklausos dalyvis pasakė, kad jokių priemonių nesiima, nors ir mano, kad reikėtų kažkaip saugoti turtą. Čia pasitvirtina sena lietuviška išmintis, kad susirūpinama tik tuomet, kai sudega kaimyno troba“, – pastebi draudimo ekspertas.
„Lietuvos draudimas“ šiuo metu užima beveik 70 proc. Lietuvos būstų draudimo rinkos. Iš viso Lietuvoje yra apdraustas tik kas 10 butas.
„Lietuvos draudimas“ yra seniausia ir didžiausia draudimo bendrovė Lietuvoje, šiemet švenčianti 90 metų jubiliejų ir priklausanti pasaulinei draudimo grupei RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.
Į 85 proc. visų eismo įvykių policija nekviečiama, o kaltininkas nustatomas ir nuostoliai atlyginami remiantis incidento dalyvių užpildytomis eismo įvykio deklaracijomis. Prieš trejus metus įsigaliojusi tvarka palengvino policijos darbą vykstant į avarijos vietą, tuo tarpu draudikai turi būti atidesni tikrindami žmonių užpildytas deklaracijas, nes maždaug 30 – 40 proc. jų būna užpildytos neteisingai, neinformatyviai ar su klaidomis, praneša didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Maždaug 5 proc. deklaracijų – kai vairuotojai neteisingai prisiima kaltę pasirašydami kaltės pripažinimo langelyje, o vėliau, atsitokėję bando užginčyti šį savo veiksmą. Draudikai sako, kad žmogaus prašymas nėra pagrindinis argumentas papildomai tirti žalą, dažniausiai jau patys ekspertai būna pastebėję neatitikimus, iš kurių matosi, kad eismo dalyviai neteisingai suprato savo kaltes.
„Dažniausia klaida pildant deklaracijas – abu vairuotojai pasirašo pripažindami savo kaltę. Antra neteisingų deklaracijų klaida – neinformatyviai nubraižytos arba iš viso nebraižomos įvykio schemos. Dažniausiai vairuotojai nežino, kaip jas braižyti, kaip pažymėti važiavimo kryptį, automobilius, arba nežino Kelių eismo taisyklių”, – komentuoja „Lietuvos draudimo” transporto žalų strategijos ekspertas Rytis Markevičius.
Skaityti toliau
reklama:
Neretai pasitaiko, kad patiklūs ar streso po autoįvykio apimti žmonės sutinka su menama kalte. Dažniau, pasak draudikų, su menama kalte sutinka vyresnio amžiaus, patiklūs vairuotojai, taip pat moterys, paveiktos agresyviau nusiteikusių incidento dalyvių ir dėl to patiriamo streso.
„Dažniausiai nutinka, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis – sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz. per vėlai parodė posūkio signalą), taip pat turintis kasko draudimą „atleidžia” tikrajam kaltininkui iš gailesčio arba labai skubantys žmonės, neturintys laiko ginčytis sutinka pripažinti neesamą ar ginčytiną kaltę tik dėl to, kad būtų ramiau, greičiau ir nereiktų laukti policijos. Esame užfiksavę ir keistų nutikimų, kai naudojama psichologinė prievarta: į moters, sustojusios prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, o į jos automobilį atsitrenkus kitam vairuotojui, pasirašė, jog ji yra kalta, kadangi tikrasis kaltininkas ją „įtikino”, jog ji būtų dar spėjusi peršokti per sankryžą”, – pasakoja „Lietuvos draudimo” ekspertas, patardamas visuomet būti atidesniems ir nepasiduoti panikai ir stresui.
„Lietuvos draudimas” yra seniausia ir didžiausia draudimo bendrovė Lietuvoje, šiemet švenčianti 90 metų jubiliejų. „Lietuvos draudimo” paslaugomis naudojasi kas trečias besidraudžiantis šalies gyventojas. Bendrovė priklauso vienai didžiausių pasaulyje draudimo grupei RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir visame pasaulyje aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų.
Policiją privaloma kviesti šiais atvejais:
– jei dėl eismo įvykio žuvo ar buvo sužeisti žmonės,
– jei yra apgadintas turtas, kurio savininko nėra avarijos vietoje, pvz. automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkus į kitą stovintį automobilį,
– jei įvykyje dalyvavo daugiau nei 2 transporto priemonės,
– jei nežinote, kuris eismo dalyvis kaltas ar nesutariate dėl aplinkybių,
– jei įtariate, kad kitas vairuotojas yra apsvaigęs ar neblaivus.
Jei nežinote, kaip užpildyti deklaraciją – konsultuokitės su draudimo specialistais telefonu 1828.
Nepasiduokite įkalbinėjimams pripažinti kaltę jei nesate tikras.
Nedalyvaukite sukčiavimuose, kai kitas vairuotojas bando apsidrausti po įvykio, nes tapsite nusikaltimo bendrininku.
Praūžus antradienio audrai Lietuvoje „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo 270 pranešimų apie žalas, įmonė rezervavo 0,5 mln. litų išmokoms. Draudikai teigia, kad ši audra toli gražu neprilygs pernykštėms, tačiau primena, kad 2010 m. tapo išskirtiniais Lietuvos ekonomikai – gamtos stichijos Lietuvoje dar niekada nėra sukėlusios tiek daug žalos gyventojų ir įmonių turtui. Mūsų šalies ir užsienio klimatologai vieningai sutaria, kad 2011 m. bus dar radikalesni, nes šylant klimatui, audros tik stiprės, toliau augs kritulių kiekis, kartu ilgės sausringi periodai.
Šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad lyginant su kriziniais 2009 metais, vagysčių iš butų ir namų skaičius nežymiai mažėja, tačiau vis dar tebesitęsiant ekonominiam nuosmukiui, jaučiamas didesnis vagių suaktyvėjimas nei gerymečiu. Per 10 šių metų mėnesių „Lietuvos draudimo“ žalų specialistai užregistravo 10 proc. mažiau vagysčių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį.