Praėjusios savaitės pabaigoje į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas dar vienas ruoniukas pamestinukas. Būtingės naftos terminalo darbuotojai susirūpinę skambino į jūrų muziejų, nes jau keletą dienų plūduro šachtoje buvo įsikūręs žvitrus gyvūnėlis.
Atgabenus jį į muziejų, paaiškėjo, kad tai dviejų trijų savaičių amžiaus ruoniukė. Sveria ji dvidešimt kilogramų. Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, tai pirmasis toks „riebuilis“ pamestinukas.
„Atvežė ją dar nenusišėrusią, baltu pūkuotu kailiuku, – pasakojo Arūnas Grušas. – Po pirmo išsimaudymo vonioje jos pūkeliai iš karto nusiplovė“.
Ruoniukė pavadinta Būtinge – pagal radimvietę. Ji sveika, todėl jokių vaistų negauna, jau maitinama nesmulkinta silke. Kadangi Būtingei dar sunku praryti visą žuvį, pirmosiomis dienomis jos svoris truputį krito.
Ruoniukė mėnesį gyvens laboratorijoje kartu su prieš porą savaičių čia įsikūrusiu pamestinuku Setu. Po karantino jie abu keliaus į muziejų.
Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai džiaugiasi ne tik muziejaus jaunikliais, bet priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Pernai rastinukų derliaus buvo rekordinis – išslaugyti net šeši.
Tokiems ruoniukams jau dvidešimt metų antraisiais namais tampa vienas iš muziejaus administracinio pastato kabinetų, perdirbtas į mažą laboratoriją. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Šioje improvizuotoje laboratorijoje jau buvo išslaugytas 21 ruoniukas.
Prieš metus Aplinkos ministerija Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau pinigai jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.
„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė Olga Žalienė. – Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“.
Mokslininkai teigia, kad keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai, vis daugiau Baltijos pilkųjų ruonių pastebima pietinėje, Lietuvos pakrantėje. Juos čia traukia iš šiaurinės dalies atplaukusių žuvų tuntai.
Balandžio pradžioje dar vienas nuskurdęs ruoniukas buvo pastebėtas Smiltynėje, tačiau į muziejų jis nepateko, nes nuplaukė į jūrą. Muziejininkai prašo pastebėjus pakrantėje nusilpusį ruoniuką skambinti tiesiai į muziejų,
Pernai muziejuje buvo išslaugyti šeši ruoniukai: Paspirtukas, Naglis, Smiltinukas, Palangiukas, Juodkrantė ir Preila. Visi jie grįžo atgal į Baltiją.
Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkstančių metų.
Laikas.lt
Nuotraukos: Pavel Kulikov ir Arūno Grušo nuotr. (Lietuvos jūrų muziejus)
