Dovilė Raustytė
Savaitgalį Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalį uždarė jauno, iki šiol man negirdėto, režisieriaus filmas „Rojaus beieškant“. Jo autorius dėkojo festivalio organizatoriams už pasitikėjimą užbaigti šį 10 dienų trukusį renginį. Žinoma, po stiprių dokumentininkų seansų nėra labai drąsu debiutuoti…
Po filmo su jo metu gauta žinute pasidalijau ne su vienu žmogumi. Galbūt ją galima suprasti ir priimti skirtingai, bet esmė liks ta pati. Kiekvienas ieškome tikslo, svajojame, kol galiausiai atrandame tikrąją svajonę ir jai išsigryninus keliauti toliau tampa daug lengviau.
Šis filmas pataikė atsirasti pačiu geriausiu laiku, kai tiek daug galimybių jaunam žmogui aplinkui, o jis sutrinka ir nebežino nuo ko pradėti. O pradėti būtinai reikia.
Pažiūrėkite filmą ir bus aišku, apie ką aš. Jei nieko iš jo negausite, būsite sugaišę ne tiek jau ir daug – 21 min. O jei atsitiks atvirkščiai ir išsiaiškinsite mažiau nei per pusvalandį tai, ko ilgą laiką neįstengėte suprasti?..
