VDFF
11-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis uždarytas konkursinės programos laureatų paskelbimu ir lietuviška premjera. Šeštadienį sausakimšoje „Skalvijos“ salėje festivalį užvėrė Julijos ir Rimanto Gruodžių trumpametražis filmas „Sėkmės metai“. Jo herojė – jauna moteris, bandanti pamiršti patirtas nuoskaudas ir susikurti laimingą gyvenimą. Jau daugelį metų kartu kuriantys režisieriai teigia vis dažniau atsigręžiantys į jaunus žmones ir jų patirtis. „Sėkmės metus“ jie vadina asmeninėmis savo paieškomis.
Rinktiniais kūrybinės dokumentikos filmais džiuginantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis viešės dar visą savaitgalį. Dar bus galima pamatyti ukrainiečio Sergejaus Bukovskio filmų retrospektyvą, dabarties įvykių fone suskambančią itin aktualiai. Dar po kartą ekrane prasisuks populiariausieji – atidarymo filmas „Domino efektas“ (Elwira Niewiera, Piotr Rosołowski), Michelio Gondry animuotas pokalbis su Noamu Chomsky‘iu „Ar aukštas žmogus yra laimingas?“, meditacinis „Manakamana“ (Stephanie Spray, Pacho Velezas), didžiausio mokslo eksperimento užkulisius atskleidžianti „Dalelių karštinė“ (Markas Levinsonas). Šeštadienį festivalį užvers lietuviška premjera – Rimanto Gruodžio trumpametražis filmas „Sėkmės metai“.
„Laikas.lt“ džiaugiasi galimybe lankytis Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje ir skuba dalintis įspūdžiais iš praėjusią savaitę startavusių kinų peržiūrų. Šįkart į mūsų akiratį pateko tikrai nestandartinė pagrindinės programos juosta „Ar aukštas žmogus yra laimingas?“.
Ketvirtadienį prasidedantis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis lauks žiūrovų ne tik kino seansuose, bet ir specialiuose renginiuose. Jau šį šeštadienį „Skalvijos“ kafeterijoje „Planeta“ pusdieniui atidaroma žinomo fotografo Gintauto Trimako fotoateljė. Kitą penktadienį, rugsėjo 26 d., į dirbtuves apie „surežisuotą dokumentiką“ kviečia vienas ryškiausių šiuolaikinių Danijos dokumentininkų Jonas Bangas Carlsenas. Festivalyje bus parodytas naujausias jo filmas „Tikslus smurto kiekis“.
2014-tas ruduo atėjo greičiau nei tikėtasi. Kartu su juo kompiuterio ekrane anksčiau nei kasmet prasidėjo ir Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Dėkoju „Skalvijai“ už suteiktą galimybę jau rugpjūtį pasidalinti su jumis įspūdžiais apie būsimos programos filmus.
Sekmadienį vakare įvyko paskutiniai Vilniaus dokumentinių filmų festivalio seansai, tačiau Kino pusryčiams medžiagos yra kelios savaitės į priekį. Gaila, kad jie tik kartą per savaitę.
Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), šiemet parodęs per 40 filmų ir kvietęs bendrauti su gausiu jų kūrėjų būriu, atsisveikino iki kitų metų rugsėjo. Festivalio uždarymo akcentu tapo konkursinės Baltijos šalių dokumentininkų apdovanojimai, kuriuos įteikė festivalio žiuri – kino režisieriai Leonardas Retelis Helmrichas (Olandija), Angela Christlieb (Vokietija), socialinių mokslų daktarė Almira Usmanova (Baltarusija). Žiuri įvertinimu šiemet labiausiai džiaugėsi Latvijos kino kūrėjai.
Septyni vaikai, 2 šunys, 2 jūrų kiaulytės, 1 katė, 70 kambarių viename didžiausių Anglijos dvarų, 2 milijono svarų paskola, 10 tūkst. mėnesinės palūkanos, 1 didžiulė ir nesibaigianti ekonominė krizė – esminiai dokumentinio filmo „Dviejų pamišimas“ (angl. Madness Of Two, 2012) skaičiai.
Filmų istorijų paieškos ir ne visada glotnūs santykiai su jų herojais, samprotavimai apie kameros nulemtus jų gyvenimų pokyčius, neįtikėtinus likimo posūkius, kurių režisierius – pats gyvenimas. Šiomis ir kitomis mintimis su Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio žiūrovais dalysis čia viešėsiantys režisieriai: Pawelas Lozynskis („Tėvas ir sūnus“), Kim hopkins („Dviejų pamišimas“), Christy Galand („Išpera suokia saldžiausiai“), „Angela Christlieb („Nuoga opera“) ir kiti.
Žmogiškosios keistenybės, neįprastos aistros ir jų nulemti kraštutinumai, net pamišimas. Šiemet juos stebėti, nagrinėti ir bandyti suprasti kviečia Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Specialioje programoje „Tas beprotiškas beprotiškas pasaulis“ – 5 filmai, išryškinantys įvairias pasaulyje pasireiškiančias aistros formas ir skatinantys iš šalies pažvelgti į savąsias.