Aleksandras Rimdžius
Praėjusiais metais Toronto tarptautiniame filmų festivalyje (TIFF) kultinis slovėnų filosofas Slavojus Zizekas, pristatydamas savo garsiojo filmo „Pervert‘s guide to cinema“ tąsą „Pervert‘s guide to idealogy“, prakalbo apie viešosios ir privačios erdvės santykį. Anot mąstytojo, tai, kad esame vis labiau stebimi ir, atrodo, prarandame vis daugiau privatumo, iš tikro kaip tik suteikia mums daugiau laisvės pojūčio. Tereikia kokios nors formalios, visą procesą įgalinančios jėgos, tarkim, vaizdo stebėjimo kameros. Nelabai aišku? Luktelkite ir visos miglos išsisklaidys.
Kinų sociologai atliko labai įdomų tyrimą susijusiu klausimu. Tyrėjams apklausus grupę jaunų 20–30 metų kinų, paaiškėjo, kad net 80 proc. respondentų, pamatę gatvėje nelaimės ištiktą pagyvenusį žmogų, pirmiausia įsitikintų, kad yra stebimi vaizdo kamerų, ir tik tada ryžtųsi padėti. S. Zizekas pasakojo tokį elgesį paaiškinančią istoriją. Lipdama iš viešojo transporto susižeidė garbingo amžiaus moteris. Geranoriškai nusiteikęs praeivis nutarė ją nuvežti į ligoninę, o kadangi moteris buvo labai neturtinga, – ir sušelpti pinigais. Vadovaudamiesi „koks normalus žmogus galėtų taip pasielgti“ logika, pareigūnai geradarį suėmė.
Eikime dar toliau. Šiuo metu pastebimas tikras sekso viešose vietose bumas. Prieš kelerius metus internete paplito vaizdo klipas, kuriame vaizduojama į meilės žaidimus autobuse pasinėrusi čekų porelė. Operatorius fiksavo ne tik aistros apimtus meilužių kūnus, bet ir juos stebinčius, komentuojančius, besipiktinančius keleivius. Įdomu, kaip jie būtų reagavę, jei jų elgesio nebūtų fiksavusios vaizdo kameros?
Panašių dalykų internetinėje erdvėje tiesiog apstu. Labai įdomiu reiškiniu būtų galima pavadinti praėjusių metų liepą pradėjusį veikti „Embarrassing Nightclub Photos“ tinklalapį. Kaip sako pats pavadinimas, tinklalapis skirtas dokumentuoti šiuolaikinio naktinio gyvenimo akimirkoms. Tik, užuot akcentavus blizgesio pilną nusaldintą naktinių klubų pusę, čia rodoma tai, kas šių klubų savininkams nelabai patiktų. Tai tikras tualetuose „lūžusių“ ir apsivėmusių klubinėtojų metraštis, sekso viešose vietose kronika ir visokiausių failų bei keistenybių kaleidoskopas. Visa tai vienija privataus gyvenimo perkėlimas į viešąją erdvę.
Visgi šiame tinklalapyje tiesiog renkami anoniminiai „keistenybių kabineto“ kadrai iš klubinėtojų gyvenimo. Palyginti su dabar kaip grybai po lietaus dygstančiais vadinamaisiais revenge porn tinklalapiais, skirtais atkeršyti savo buvusiesiems, tai – tik nekalti vaikų žaidimai.
Galima sakyti, kad revenge porn prasidėjo nuo visiško atsitiktinumo. Prieš kelerius metus jaunas vaikinas Hunteris Moore‘as miegojo su vieno vietinės reikšmės muzikantėlio sužadėtine. Hunterio draugužiai pradėjo kamantinėti niekšelį, kad šis su jais pasidalytų merginos jam siuntinėjamomis savo pikantiškomis nuotraukomis. Kadangi tų draugelių buvo ne vienas, nepadorius vaizdelius jis nusprendė publikuoti interneto puslapyje. Labai greitai idėjos sužavėti bičiuliai pradėjo patys į tinklalapį kelti savo turimas pornografinio tipo nuotraukas. Maždaug po savaitės nusprendęs pasidomėti savo puslapio lankytojų statistika, Hunteris nustėro – per šį laikotarpį paspoksoti į svetimas grožybes užsuko 14 tūkstančių internautų. „Po perkūnais, – pasakė jis sau, – aš galiu užkalti gražaus pinigo iš to.“ Taip šis apsukrus veikėjas ir padarė, kartais užsidirbdamas iki 30 tūkstančių baksų per mėnesį.
Hunteris Moore‘as. Gayburg.blogspot.com nuotr.
Taip 2010 metų pabaigoje gimė garsusis „IsAny.oneUp“ (IAU) tinklalapis bei, kaip jį pavadino BBC, nekenčiamiausio interneto žmogaus – Hunterio Moore’o – legenda.
Socialinių profilių viešinimu šis veikėjas užsitraukė ir „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo nemalonę. H. Moore’as prarado galimybę turėti profilį socialiniame tinkle, o kitiems naudotojams buvo uždrausta dalytis jo tinklalapio nuorodomis. Tarp daugybės nuo Hunterio veiklos nukentėjusių žmonių yra punk grupių atlikėjų, Toronto ledo ritulio ekipos „Maple Leaps“ puolėjo, lėkščiasvydžio (angl. frisbee) čempiono ir net „Dream Waters“ kompanijos įkūrėjo asmeninės nuotraukos. „Jei kas dėl to nusižudys – tuo geriau. Užkalčiau iš to daug babkių“, – neslepia Hunteris. „Viskas – dėl turinio“, – sako jis ir priduria, kad niekas, reikalaudamas daryti pornografines nuotraukas, ginklo šiems žmonėms prie smilkinio nelaikė prirėmęs. „Man tai – ne žmonės, o tiesiog jų avatarai“, – reziumuoja H. Moore’as.
Kalbėti apie sparčiai augantį priešų skaičių turbūt daug nereikia: prieštaringai vertinama programišių grupuotė „Anonymous“ bandė nulaužti tinklalapį „Paypal“ – uždrausti visas Hunterio pinigines operacijas. Į jo namus kartu su tėvu kartą įsibrovė viena išviešintųjų merginų. Gimdytojo argumentams nesugebėjus paveikti Hunterio, moteris suvarė savo skriaudėjui į petį šratinuką – svetimkūnį pašalinti teko medikams. „Dievuli – tai bus geriausias visų laikų įrašas“, – pirmąją tuomet jam kilusią mintį atskleidė viską dolerio matu matuojantis vyrukas. Galbūt skambės paradoksaliai, bet Temidės rūstybės jį gina – 1996 m. redakcijos Telekomunikacijų padorumo įstatyme teigiama, kad tinklalapio savininkas nėra atsakingas už naudotojų įkeliamą turinį. Panašia logika Lietuvoje remiasi tokie prieštaringai vertinami tinklalapiai kaip „Marozai.lt“.
Nusistovėjus formatui, šalia įskaudintų žmonių atsiųstų savo buvusiųjų erotinių nuotraukų H. Moore’as visada pridėdavo inkriminuojančioje nuotraukoje esančio žmogaus vardą ir pavardę, socialinio nenaudėlio (dažniausiai „Facebook“) profilio nuotrauką, profesiją, siuntėjo pridėtą charakteristiką, kurioje, priklausomai nuo to, kokia eks lytis, figūruodavo tokie epitetai, kaip „niekšas“ ar „kalė“, ir gyvenamosios vietos pavadinimą – šie duomenys įgalindavo „Google“ indeksavimą. Kitaip tariant, bet kas – potencialus gyvenimo partneris, būsimas darbdavys, tėvai – suvedęs į paieškos sistemą asmens pavardę, būtų nukreipiamas į H. Moore’o puslapį. Teisybės dėlei reikia pridurti, kad kai kuriuose IAU analoguose vietoj profilio nuotraukos įdedamos nuorodos į „Facebook“ profilį.
Neabejotinai puikiai pornografinę leksiką įvaldžiusio H. Moore’o po kiekvieno įrašo paliekami komentarai, tokie kaip „kekšytės iš Pitspurgo Kalsey klitorius tikrai vertas jūsų dėmesio“, jau patys savaime kvepia riebiais civiliniais ieškiniais. Maža to, kiekvienas įrašas dar pagardinamas šmaikščiais memais.
Žinoma, Hunteris visada patikrina, ar nelaimėliai yra pilnamečiai. Siunčiančių nepilnamečių nuotraukos ir duomenys kaipmat būdavo siunčiami teisėsaugai. Tokio rūpestingumo priežastis labai paprasta – už nepilnamečių pornografijos gaminimą ir platinimą JAV skiriama iki penkerių metų laivės atėmimo bausmė. Ir kiekvienas toks epizodas – atskiras kaltinimas.
IAU pabaigos pradžia galima vadinti praėjusių metų pavasarį, kai, įtardami H. Moore’ą duomenų vagystėmis, jo namų duris išspyrė FTB vyrukai. Po vienos TV pokalbių laidos visokio plauko iškrypėliai pradėjo jam siuntinėti pedofilinio ir zoofilinio turinio pornografines nuotraukas. Bičas, kuris dar neseniai sakėsi negalintis ramiai užmigti nesulaukęs grasinimų susidoroti, palūžo ir pardavė savo tinklalapį su patyčiomis virtualioje erdvėje kovojančio „Bullyville“ tinklalapio įkūrėjui Jamesui McGibney. Šis prieštaringai vertinamas veikėjas taip pat turi sukūręs nesąžiningus meilužius demaskuojantį portalą „CheaterVille“.
Kurį laiką atrodė, kad H. Moore’as pasitraukė iš didžiosios scenos. Tačiau praėjusių metų pabaigoje jis iškilmingai pranešė atidarąs savo naująjį puslapį „huntermoore.tv“. Nors šiuo metu puslapis priima tik pačių naudotojų įkeltas nuotraukas, vaikinas žada grįžti prie revenge porn šaknų. „Mano galutinis tikslas – įkurti person to fuck pornografinį tinklalapį. Tai – visai kas kita, nei įprasta nepasiekiamas žvaigždes demonstruojanti porno. Mąstau apie savo socialinį tinklą, kuriame kiekvienas galės nesunkiai susirasti, su kuo pasidulkinti.“ Jis taip pat neatsargiai prasitarė apie galimybę per „Google Maps“ sekti jo puslapio herojus. Tiesa, vėliau šiuos neatsargiai mestus žodžius pateisino pagiriomis ir sušniokštais kokaino greitkeliais.
Šis straipsnis publikuotas vasario mėnesio „Laikas.lt“ žurnale tema ♥ už $, kurį galite rasti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių viešose vietose arba internete. Kiti numerio straipsniai:
.jpg)
Meilėje už pinigus svarbiausia – ne pinigai
„Mother eleganza“ – gyvas fightinis beandukas
Pašnekovas, neatsakęs nė į vieną klausimą
Ch. Bukowski’o knygnešiai. Per skambus pavadinimas?
Kaip užsidirbti iš tinklaraščio rašymo?
Lana, kodėl dainuoji ne mums, o H&M’ui?
E. Jansas: „Skurdas nebekuria menininkui romantiko auros“
Erotinių filmų Top 7