aleksandras rimdžius
Įsielektrinusiais plaukais sulaukėme pavasario ir drauge naujausio sintetinio numerio. Kai atsigaunanti gamta gieda holistines giesmes, mes traukiamės iš spintų žiemos laimikius – ne pačių gryniausių medžiagų retro sukneles ir krūtinę išryškinančius netrikotažinius „Adidas“ džemperius. Ir kai visai natūraliai aplink pradeda čirkšti sugrįžę sparnuoti emigrantai, su bičiuliu lauko kavinėje gurkšnojame šaltos kavos ir išmetamųjų dujų kokteilį. Gerai, perkelkime šį susitikimą į patį ekologiškiausią pasaulio tašką ir paklauskime savęs, kiek procentų natūralumo mūsų pokalbyje, mūsų santykiuose. Esame strigę urban kultūroje ir mažai čia ką bepakeis produktų etikečių analizavimas ar palangių želdinimas prieskoniais. Nepaneigsite – mus, betono vaikus, senamiesčio smogas dažnai įkvepia labiau už jūros ošimą…
Drauge su stenančiu pavasariu prisivalgę spalvotų kiaušinių kitą savaitę po Vilnių ir Kauną išplatinsime itin margą Laikas.lt žurnalo numerį – SINTETIKA. Trumpai, ką rasime vartydami niekada blogai nuotaikai nepasiduodančius naujus puslapius.
Praėjusiais metais Toronto tarptautiniame filmų festivalyje (TIFF) kultinis slovėnų filosofas Slavojus Zizekas, pristatydamas savo garsiojo filmo „Pervert‘s guide to cinema“ tąsą „Pervert‘s guide to idealogy“, prakalbo apie viešosios ir privačios erdvės santykį. Anot mąstytojo, tai, kad esame vis labiau stebimi ir, atrodo, prarandame vis daugiau privatumo, iš tikro kaip tik suteikia mums daugiau laisvės pojūčio. Tereikia kokios nors formalios, visą procesą įgalinančios jėgos, tarkim, vaizdo stebėjimo kameros. Nelabai aišku? Luktelkite ir visos miglos išsisklaidys.
Pirma mintis, šovusi į galvą išgirdus Aleknos pseudonimą, – freestyle’as. Tai kažkas, užgimęs devintojo dešimtmečio pradžios JAV juodaodžių getų vaikų kultūroje, ir tą kažką į dienos šviesą, arba mainstream‘ą, ištempė baltasis repo karalaitis Eminem. Savo kelią į pripažinimą jis pradėjo kaip freestyle’o repavimo kovų dalyvis.
Kaip nuostabu, kad menas gali mus versti mąstyti ne tik apie jį patį savaime. Atrasti pačias įvairiausias iki tol nesuvoktas sąsajas, ir, kas svarbiausia, viso ko centre stovintį žmogų.
Vos kelioliką kilometrų nuo Latvijos sienos esantis Šiaurės Lietuvos Joniškio miestas pastaruosius keletą metų nuolat atsinaujina, tampa draugiškesnis ne tik vietiniams, bet ir miesto svečiams.
Alejandro (arba tiesiog Aleks) Blumentalis turi daugiau nei 30 metų darbo patirties su įvairiais socialinės gerovės projektais veik visuose pasaulio žemynuose. Pastaruosius 20 metų jis kas rytą vietoje kavos puodelio čiumpa į rankas rašiklį ir užsirašinėja kiekvieną sapną. Kodėl? Atsakymai į šį ir kitus klausimus apie netikėtą požiūrį į kasdienias visuomenės problemas ir jų sprendimo būdus – pokalbyje su Aleks.
Praėjusiais metais turbūt viso pasaulio gyventojus nustebino plačiai pasklidusi vieno induistų šventiko istorija. Nežinia, kaip Sadhui Amar Bharati sekasi dabar, bet prieš metus jis teigė jau 38 metus nenuleidžiantis dievybės Šivos garbei iškeltos rankos. Tai ne tik titaniškų valios pastangų reikalaujantis veiksmas – skausmas, kurį jis savanoriškai patyrė, daugeliui mūsų turbūt tiesiog neįsivaizduojamas.
Prieš susitikdamas su fotografu Rimaldu Vikšraičiu vienoje greta esančių gyvenviečių, užsukau pasiklausinėti apie šį kūrėją į jo gimtinę – Sintautus.
Pirmasis AUTISM, prisistatančio vieno asmens grupės darbas „Falling Motion“ sukėlė nemažą melomanų susidomėjimą net už Lietuvos ribų. Ne vienas rimtai muzika besidomintis džiaugėsi, kad pagaliau sulaukta mūsiško post-roko, kurio išties galima klausytis.