Labai norėčiau sulaukti reakcijos į mano laišką, kadangi jau keletą mėnesių ne gyvenu, o egzistuoju, negalėdama apsispręsti, ką daryti. Šiuo metu neturiu darbo, dėl turimos problemos neturiu motyvacijos jo ir ieškoti, o tai sukelia dar didesnį depresyvumą. (…) Draugauju su vaikinu septynis metus, man tuoj – 30m. Per visą tą laiką jutau, kad kažko santykiuose trūksta – nuo pat pradžių buvo gana rami draugystė, be didelių išgyvenimų, konfliktų. Jaučiausi su juo tiesiog saugi. Jis gana pesimistiška asmenybė, mėgstanti kritikuoti – tuo sukėlė psichologinį nepasitikėjimą juo ir savimi, padėjo išryškinti tam tikras baimes ir konpleksus. Jis labai rimtai žiūrintis į gyvenimą, „išsilakstęs”, aš – gana vaikiška, neturėjusi iki šiol tokios rimtos draugystės, visą laiką svajojusi, o kaip būtų su tuo ar kitu vaikinu… (…) Pusei metų, norėdama apsispręsti, ko noriu, išvažiavau į užsienį. Ten sutikau vaikiną, kuris manimi žavisi (išvažiuojant pasakė, kad įsimylėjo, manau, kad yra tiesiog stipriai susižavėjęs), moka sakyti komplimentus, yra labai labai jautrus (keletą kartų apsiverkė, kalbėdamas apie santykius) ir nuolat kalba ir mane provokuoja kalbėti apie tai, ką jaučiu, kodėl liūdžiu ir pan. (…) Visada norėjau išvažiuoti iš Lietuvos, tačiau kai turiu galimybę, užvaldė daugybė baimių: dėl kalbos, darbo, vaikino, jau turimo bendro turto dalinimosi… Kaip apsispręsti, kai vienu metu norisi visko?..
Viktorija
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Miela Viktorija, Jūs gana vaizdžiai ir išsamiai nupasakojote kryžkelę, kurioje lyg keleivis iš pasakos stovite piešais du kelius ir nežinote, kuriuo pasukti. Vienu iš tų kelių Jūs jau einate septynerius metus, jis Jums atrodo pažįstamas, žinote, ko iš jo tikėtis ir ko ne. Ant kelrodžio, nurodančio šį kelią, tarsi pasakoje parašyta: “Jei šiuo keliu pasuksi, elgsiesi protingai (racionaliai), rasi saugumą, materialinį komfortą, prabangų įvaizdį, bet nerasi jausmų gelmės, spontaniškumo, vidinio tobulėjimo“. Ant kelrodžio, nurodančio antrąjį kelią, kuris vilioja naujumu ir yra menkai pažįstamas, tarsi pasakoje užrašyta: „Jei šiuo keliu pasuksi, rasi jausmus ir emocijas, riziką ir nežinią, naujoves ir vidinius dalykus, tačiau nerasi įprasto komforto ir užtikrinto saugumo, patrauklaus įvaizdžio ir garantijų dėl ateities“. Taigi, stovite kryžkelėje ir nežinote, ką pasirinkti, nes kaip Jūs sakote, „vienu metu norisi visko“, deje, dviem keliais vienu metu nežengsi, ir nė burtininkai, nei psichologai teisingos krypties Jums nenurodys, nes iš esmės abu keliai yra vienodai rizikingi ir nežinia kur galintys nuvesti. Nė vienas iš jų nesuteikia pasakiškos garantijos „ jie gyveno ilgai ir laimingai“. Galiu tik pasidalinti tam tikromis įžvalgomis, žvelgdama į Jūsų situaciją tarsi iš šalies. Pirmiausia noriu pasakyti, jog pirmas susidarantis įspūdis, jog Jums reikia rinktis tarp proto ir širdies, manau, nėra visiškai teisingas. Tik pasakose gėrio ir blogio, proto ir širdies ribos yra aiškiai apibrėžtos, o realiame gyvenime visa yra šiek tiek sudėtingiau, visa yra persipynę. Paanalizuokime Jūsų situaciją.
Spėju, kad su ilgamečiu draugu Jus jungia ne tik protingas apskaičiavimas ir įprasta rutina, bet ir kažkokie jausmai – gal prisirišimas, gal viltis, tikėjimas bendromis vertybėmis, o gal atvirkščiai – nusivylimas, bendra depresija, nuobodulys (neigiami jausmai taip pat žmones keistu būdu gali susieti). Manau, Jums, Viktorija, reikėtų paanalizuoti tuos jausmus, kuriuos patiriate poros gyvenime – tiek teigiamus, tiek neigiamus. Blogai tai, jog Jūs nekalbate apie tarpusavio santykius, nesidalijate patiriamais jausmais (Jūs net verkti nedrįstate), konfliktų spęsti konstruktyviai, kaip suprantu, taip pat nemokate, todėl natūralu, kad neesate nei atviri vienas kitam, nei artimi, kad, kalbėdama apie šiuos santykius, net neužsimenate apie meilę. Akivaizdu, kad tokie santykiai Jūsų netenkina ir nedžiugina, todėl nuolat dairotės kažko, ko ilgisi Jūsų širdis. Turėtumėte paklausti savęs, ar palaikyti santykius vien todėl, kad tinkamesnio „varianto“ nepasitaikė, yra teisinga ir sąžininga tiek savo, tiek kito žmogaus atžvilgiu? Jei apsispręstumėte tęsti šiuos santykius ir tikėti šviesia ateities perspektyva, matau vienintelį būdą kaip juos atgaivinti – tai nustoti dairytis ir flirtuoti į šalis, ir visą savo dėmesį nukreipti į judviejų ryšį bei ryžtis esminiams bendravimo ir asmenybiniams pokyčiams. Tai būtų tikrai nelengva, bet įmanoma. Žinau atvejų, kuomet poroms pavyko radikaliai iš esmės atnaujinti ir perkeisti savo tarpusavio ryšį. Taigi, turite paklausti savęs, ar to norite, ar esate tam pasiryžusi. Be to tam turėtumėte ryžtis abu. Vienas lauke ne karys, todėl jei Jūsų draugas nekeis savo pozicijos Jūsų santykių atžilgiu (kaip suprantu, jis nerodo didelio noro ir inciatyvos pokyčiams ir atvirumui), tuomet Jums, Viktorija, pačiai teks nuspręsti, nepaisant visų savo baimių, ar verta tęsti tokius paviršutiniškus santykius, kurie Jums trukdo subręsti ir verčia jaustis vaikiška, kuomet trisdešimtmetis ne už kalnų. Taip, greičiausia tai būtų skausminga Jums abiems, tačiau skausminga chirurginė operacija kartais būna vienintelis būdas pasveikti ir gyventi toliau.
Jūsų situacija su naujuoju draugu man atrodo dar labiau neapbrėžta ir neaiški. Tai, kad Jūsų širdis, kaip pati sakote, geriau jaučiasi, būdama su užsieniečiu, man neatrodo pakankamas pagrindas lemtingiems gyvenimo sprendimams. Žinoma, Jūs galite rizikuoti – gal išlošite, o gal pralošite, gal jis pasikeis, o gal Jums pavyks pakeisti savo požiūrį į jį, gal Jums abiems nieko nepavyks, o gal viskas klostysis laimingai. Šiuo atveju galima tik spėlioti, nes tiesiog per mažai vienas kitą pažįstate, tačiau, kad nebus lengva beveik neabejoju, o ir Jūs pati tai nujaučiate. Atkreipiau dėmesį, jog Jūs daugiau pasakojate apie jo šiltus jausmus Jums (nors pati jais nelabai pasitikite, laikydama tai susižavėjimu), kai tuo tarpu Jūsų jausmai jam gerokai sumišę ir prieštaringi – viena vertus, Jūs žavitės jo atvirumu, dėmesiu, jautrumu Jums ( būtent to Jums trūksta anuose santykiuose, ir tai Jums glosto širdį), tačiau kita vertus, Jūs pasigendate to, ką turite anuose santykiuose – materialinio komforto, priimtino įvaizdžio, Jus neramina ateities perspektyvos, taigi, vaizdžiai tariant, proto dėl šio vaikino Jūs neesate pametusi. Manau, kad pati dar gerai nesuvokiate, ką jam jaučiate. Aišku tik tai, kad ir šiuose santykiuose nerandate to ko trokštate – proto ir širdies, išorinio ir vidinio pasaulio dermės.
Trokštate Jūs, Viktorija, labai daug – v i s k o, kaip pati teigiate ( kaip, beje, ir mūsų dauguma). Noriu pasakyti vieną paprastą tiesą, jog iš kitų mes trokštame patirti tai, ko sąmoningai ar nesąmoningai ilgimės ir tikimės patys iš savęs – visų pirma trokštame patirti harmoningą, visavertį santykį pačiai (-iam) su savimi, nes tik tuomet įmanoma kurti analogišką santykį su kitu žmogumi ir, apskritai, su pasauliu. Todėl karts nuo karto verta atsigręžti pačiam į save ir paklausti savęs: „O kokia(-s) aš pati (-ts) esu, ko aš trokštu, siekiu, ką jaučiu, kokie yra tikrieji mano poelgių motyvai? ką aš duodu kitam žmogui, ar aš atsiliepiu į kito žmogaus troškimus, ar aš domiuosi, ką jis patiria, ką mąsto, ko ilgisi? ką aš pats duodu pasauliui ir ko iš jo tikiuosi?“ Tai taip pat kelias – kelias į save. Kartais, kuomet gyvenime visai susipainiojame ir pasimetame, kai nebežinome, koks yra teisingas sprendimas, paėėti šiuo keliu į save, laikinai atsitraukus nuo visų kitų galimų kelių, yra labai naudinga, nes kuo geriau pažįsti save, tuo lengviau atpažinti ir savąjį kelią kryžkelėje. Manau, kad Jūs, Viktorija, dabar esate panašioje situacijoje – Jumyse pačioje daug sumišusių jausmų ir įsivaizdavimų, baimių ir kompleksų, vaikiškumo ir brandos troškimo, taigi Jūsų dabartinėje kryžkelėje įžvelgiu dar vieną galimą kelią, ant kurio kelrodžio galėtų būti užrašyta: „Jei šiuo keliu pasuksi, pažinsi geriau save, bet kurį laiką turėsi pabūti viena“. Galbūt Jums vertėtų apsvarstyti ir šį variantą – tiesiog atsitraukti nuo vienų santykių ir nepulti į kitus, tiesiog pabūti kurį laiką vienai, skirti daugiau laiko ir dėmesio dalykams, kuriuos esate apleidusi, pvz. susirasti darbą, pažinti savo asmenybinį potencialą, ieškoti savo asmeninės vietos po saule. Tose paieškose Jūs galite sutikti naujų žmonių, gali atsiverti nauji keliai ir rastis naujos kryžkelės.
Kurį kelią dabartinėje kryžkelėje bepasirinktumėte, rizikos Jūs vis tiek neišvengsite, nes gyventi ir mylėti apskritai yra rizikinga, bet verta. Linkiu Jums, Viktorija, proto ir širdies šviesos Jūsų sprendimuose!