Maisto priedai naudojami jau nuo senų laikų. Siekdami apsaugoti maistą nuo gedimo ar pagerinti jo skonį, žmonės naudojo valgomąją druską, įvairias augalinės kilmės medžiagas. Siekiant išlaikyti gražų mėsos raudonumą, į ją netgi buvo dedama salietra.
Šiuo metu žinoma daugiau nei 1000 maisto priedų, iš jų Lietuvoje leidžiama vartoti 380. Jie naudojami dėl daugelio priežasčių. Didėjantys atstumai tarp gamintojo ir vartotojo, augantis mažo kaloringumo produktų poreikis, siekis produktui suteikti patrauklią prekinę išvaizdą, malonų skonį, kvapą, intensyvesnę spalvą – priežastys, dėl kurių net 87 proc. maisto turi bent vieną skonį keičiantį dirbtinį priedą. Žinoma, maisto priedai naudojami ir dėl ekonominių tikslų – jų vartojimas sumažina maisto produktų savikainą ir didina pelną. Taip pat leidžia sutrumpinti gamybos procesą, brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesnėmis: cukrų – saldikliais, mėsą – baltyminiais pakaitalais, o svarbiausia – pailginus vartojimo trukmę, galima ženkliai sumažinti nuostolius dėl maisto gedimo.
Daugelis mano, kad kuo mėsa raudonesnė, tuo ji geresnė, tačiau yra priešingai. Į šią mėsą tiesiog pridėta daugiau maistinių dažų. Ir nors daugelis gamintojų sąžiningai pateikia produkto sudėtį, visgi pasitaiko atvejų, kai prekės etiketėje pateikiama anaiptol ne visos sudėtinės dalys. Delfi.lt žurnalistams docentė A. Vasiljeva pasakojo, kad šių nuslėptų priedų buvimu lengvai galime įsitikinti ir patys. Tereikia mikrobangų krosnelėje pakepinti dešreles – jei odelė šildant įtrūko, vadinasi produkto sudėtyje yra karagenano, medžiagos, kuri tirština masę, t.y. užpildo dalį mėsos vietos dešroje. Tirštiklių yra ir tuomet, jei kepinant dešreles šios išsipučia.
Pavojingiausių maisto priedų sąrašas
Tikriausiai sunkiai prekybos centre atrastume produktų, kurie neturėtų nė vieno maisto priedo. Neretai maisto prekėje randame bent penkias skonį keičiančias medžiagas. Siūlome įsiminti keletą maisto priedų, kurie infomed.lt įvardijami kaip pavojingi sveikatai.
Mononatrio glutamatas (E621) – tai aromato ir skonio stipriklis, kuris gali būti gaunamas natūraliai iš jūros dumblių, tačiau gaunamas cheminiu būdu yra žymiai pigesnis. Glutamatas sukelia depresiją, nuovargį, hiperaktyvumą, jo reikėtų vengti sergantiems astma ir migrena, įvairiomis alergijomis. Prabilta apie tai, kad tai viena iš plintančio nutukimo priežasčių, kadangi glutamatas veikia mūsų smegenų centrus, susijusius su alkiu. Jo gausu vaikų mėgstamose dešrelėse, bulvių traškučiuose, užšaldytuose pusfabrikačiuose, konservuotuose produktuose. E621 nenaudojamas produktuose, skirtuose kūdikiams.
Sacharinas (E954) – dirbtinis saldiklis, vienas iš populiariausių cukraus pakaitalų, už cukrų saldesnis net 500 kartų. Nėra vieningos nuomonės apie sacharino įtaką sveikatai. Eksperimentiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad šis junginys yra pasisavinamas lėtai, organizme biocheminiai sacharino pokyčiai nevyksta, jis nesikaupia nei kraujyje, nei audiniuose. Tačiau didelės sacharino dozės pelėms sukelia mutacijas, gali sukelti šlapimo pūslės vėžį laboratoriniams gyvūnams. Naudojamas desertuose, gėrimuose, marinuotuose agurkuose, salotų padažuose.
Natrio nitritas (E250) – spalvos fiksatorius, ilginantis mėsos tinkamumo trukmę bei suteikiantis šviežią raudoną spalvą. Patartina šio priedo vengti, ypač alergiškiems, sergantiems astma ir migrena žmonėms. Šis priedas taiop pat gali sukelti hiperaktyvumą. Suvartojus didelį kiekį, gali sukelti net apsinuodijimą. Jo gausu mėsos produktuose, ypač dešroje, taip pat dedamas į kai kuriuos sūrius.
Aspartamas (E951) – dar vienas saldiklis, dažnai vartojamas gėrimuose ir desertuose. JAV laikomas migrenos, galvos skausmo ir daugybės kitų sveikatos sutrikimų priežastimi. Genų inžinerijos būdu gaminamas tik JAV ir Japonijoje. Dedamas į gėrimus, kramtomąją gumą, pieno produktus, saldiklių tabletes.
Ne visi maisto priedai – kenksmingi
Daugelis mūsų vis atidžiau skaitome etiketes ir neretai tai, kas skanu, išmainome į tai, kas sveika. Remiantis Infomed.lt informacija, aprašėme keletą priedų, kurie nors žymimi „E“, tačiau yra visiškai nepavojingi ir natūralūs.
Askorbo rūgštis, dar vadinama vitaminu C (E300) – randama daugelyje vaisių bei daržovių. Šis antioksidantas neleidžia maistui rūgti ir apkarsti. Visiškai nepavojingas maisto priedas, dedamas ir į kūdikių maistą. Naudojamas kepiniuose, šaldytoje žuvyje, vyne, pieno, grietinės miltelių, gaiviųjų gėrimų gamyboje.
Paprikų ekstraktas (E 160c) – natūralus augalinis dažiklis arba prieskonis. Paprikos ekstraktu dažomi sūriai, apelsinų sultys, prieskonių mišiniai, padažai, saldumynai, mėsos produktai. Ši medžiaga netgi skatina medžiagų apykaitą.
Kurkuminas (E100) – geltonos spalvos maisto priedas, gaunamas iš kurkumos šaknies. Kurkuminas taip pat yra kario miltelių sudedamoji dalis. Indijoje tai – svarbus vaistas, skatinantis tulžies nutekėjimą. Maiste jo dedama į garstyčias, sūrius, margariną, žuvies pirštelius, saldumynus.
Lecitinas (E322) – medžiaga, randama kiekvienoje organizmo ląstelėje. Lecitino sudėtyje yra B grupės vitaminams priskiriamų medžiagų, kurios svarbios normaliai kepenų veiklai. Šios medžiagos taip pat gerina atmintį, palaiko normalią odos būklę, mažina plaukų slinkimą ir riebalavimąsi. Lecitinas dedamas į šokolado produktus, margariną, majonezą, ledus, kepinius.
Auksinė taisyklė, dedant produktus į prekybos centro krepšelį – neimkite visko, kas papuola po ranka. Taip pat viskam jauskite saiką, nes nors žinome, kad askorbo rūgštis didina atsparumą ligoms, o lecitinas gerina smegenų veiklą, tačiau perdozavus, net ir „gerosios“ medžiagos tampa kancerogenais, kurie kaupiasi organizme.