e
Kelias dienas namuose ant virtuvės stalo palaikius maisto produktus ar neplautą lėkštę, jų paviršių netrukus padengs pelėsis. Tai – grybas, tik, nebent specialiai gamintumėte pelėsinį sūrį, jo greičiausiai nevalgysite. Kad apsaugoti maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.
Aliejus dažniausiai naudojamas maistui ruošti, žinome, kad jis būna įvairių rūšių ir paskirčių. Tačiau ar žinote, kad jis gali moterims ir vyrams padėti spręsti ir kasdienines grožio ir sveikatos problemas? Pristatome aliejų kompleksus Jam ir Jai.
Maisto priedai naudojami jau nuo senų laikų. Siekdami apsaugoti maistą nuo gedimo ar pagerinti jo skonį, žmonės naudojo valgomąją druską, įvairias augalinės kilmės medžiagas. Siekiant išlaikyti gražų mėsos raudonumą, į ją netgi buvo dedama salietra.
Šiuo metu žinoma daugiau nei 1000 maisto priedų, iš jų Lietuvoje leidžiama vartoti 380. Jie naudojami dėl daugelio priežasčių. Didėjantys atstumai tarp gamintojo ir vartotojo, augantis mažo kaloringumo produktų poreikis, siekis produktui suteikti patrauklią prekinę išvaizdą, malonų skonį, kvapą, intensyvesnę spalvą – priežastys, dėl kurių net 87% maisto turi bent vieną skonį keičiantį dirbtinį priedą. Žinoma, maisto priedai naudojami ir dėl ekonominių tikslų – jų vartojimas sumažina maisto produktų savikainą ir didina pelną. Taip pat leidžia sutrumpinti gamybos procesą, brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesnėmis: cukrų – saldikliais, mėsą – baltyminiais pakaitalais, o svarbiausia – pailginus vartojimo trukmę, galima ženkliai sumažinti nuostolius dėl maisto gedimo.
Daugelis mano, kad kuo mėsa raudonesnė, tuo ji geresnė, tačiau yra priešingai. Į šią mėsą tiesiog pridėta daugiau maistinių dažų. Ir nors daugelis gamintojų sąžiningai pateikia produkto sudėtį, visgi pasitaiko atvejų, kai prekės etiketėje pateikiama anaiptol ne visos sudėtinės dalys. Delfi.lt žurnalistams docentė A. Vasiljeva pasakojo, kad šių nuslėptų priedų buvimu lengvai galime įsitikinti ir patys. Tereikia mikrobangų krosnelėje pakepinti dešreles – jei odelė šildant įtrūko, vadinasi produkto sudėtyje yra karagenano, medžiagos, kuri tirština masę, t.y. užpildo dalį mėsos vietos dešroje. Tirštiklių yra ir tuomet, jei kepinant dešreles šios išsipučia.
Pavojingiausių maisto priedų sąrašas
Tikriausiai sunkiai prekybos centre atrastume produktų, kurie neturėtų nė vieno maisto priedo. Neretai maisto prekėje randame bent penkias skonį keičiančias medžiagas. Siūlome įsiminti keletą maisto priedų, kurie infomed.lt įvardijami kaip pavojingi sveikatai.
Mononatrio glutamatas (E621) – tai aromato ir skonio stipriklis, kuris gali būti gaunamas natūraliai iš jūros dumblių, tačiau gaunamas cheminiu būdu yra žymiai pigesnis. Glutamatas sukelia depresiją, nuovargį, hiperaktyvumą, jo reikėtų vengti sergantiems astma ir migrena, įvairiomis alergijomis. Prabilta apie tai, kad tai viena iš plintančio nutukimo priežasčių, kadangi glutamatas veikia mūsų smegenų centrus, susijusius su alkiu. Jo gausu vaikų mėgstamose dešrelėse, bulvių traškučiuose, užšaldytuose pusfabrikačiuose, konservuotuose produktuose. E621 nenaudojamas produktuose, skirtuose kūdikiams.
Sacharinas (E954) – dirbtinis saldiklis, vienas iš populiariausių cukraus pakaitalų, už cukrų saldesnis net 500 kartų. Nėra vieningos nuomonės apie sacharino įtaką sveikatai. Eksperimentiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad šis junginys yra pasisavinamas lėtai, organizme biocheminiai sacharino pokyčiai nevyksta, jis nesikaupia nei kraujyje, nei audiniuose. Tačiau didelės sacharino dozės pelėms sukelia mutacijas, gali sukelti šlapimo pūslės vėžį laboratoriniams gyvūnams. Naudojamas desertuose, gėrimuose, marinuotuose agurkuose, salotų padažuose.
Natrio nitritas (E250) – spalvos fiksatorius, ilginantis mėsos tinkamumo trukmę bei suteikiantis šviežią raudoną spalvą. Patartina šio priedo vengti, ypač alergiškiems, sergantiems astma ir migrena žmonėms. Šis priedas taiop pat gali sukelti hiperaktyvumą. Suvartojus didelį kiekį, gali sukelti net apsinuodijimą. Jo gausu mėsos produktuose, ypač dešroje, taip pat dedamas į kai kuriuos sūrius.
Aspartamas (E951) – dar vienas saldiklis, dažnai vartojamas gėrimuose ir desertuose. JAV laikomas migrenos, galvos skausmo ir daugybės kitų sveikatos sutrikimų priežastimi. Genų inžinerijos būdu gaminamas tik JAV ir Japonijoje. Dedamas į gėrimus, kramtomąją gumą, pieno produktus, saldiklių tabletes.
Ne visi maisto priedai – kenksmingi
Daugelis mūsų vis atidžiau skaitome etiketes ir neretai tai, kas skanu, išmainome į tai, kas sveika. Remiantis infomed.lt informacija, aprašėme keletą priedų, kurie nors žymimi „E“, tačiau yra visiškai nepavojingi ir natūralūs.
Askorbo rūgštis, dar vadinama vitaminu C (E300) – randama daugelyje vaisių bei daržovių. Šis antioksidantas neleidžia maistui rūgti ir apkarsti. Visiškai nepavojingas maisto priedas, dedamas ir į kūdikių maistą. Naudojamas kepiniuose, šaldytoje žuvyje, vyne, pieno, grietinės miltelių, gaiviųjų gėrimų gamyboje.
Paprikų ekstraktas (E 160c) – natūralus augalinis dažiklis arba prieskonis. Paprikos ekstraktu dažomi sūriai, apelsinų sultys, prieskonių mišiniai, padažai, saldumynai, mėsos produktai. Ši medžiaga netgi skatina medžiagų apykaitą.
Kurkuminas (E100) – geltonos spalvos maisto priedas, gaunamas iš kurkumos šaknies. Kurkuminas taip pat yra kario miltelių sudedamoji dalis. Indijoje tai – svarbus vaistas, skatinantis tulžies nutekėjimą. Maiste jo dedama į garstyčias, sūrius, margariną, žuvies pirštelius, saldumynus.
Lecitinas (E322) – medžiaga, randama kiekvienoje organizmo ląstelėje. Lecitino sudėtyje yra B grupės vitaminams priskiriamų medžiagų, kurios svarbios normaliai kepenų veiklai. Šios medžiagos taip pat gerina atmintį, palaiko normalią odos būklę, mažina plaukų slinkimą ir riebalavimąsi. Lecitinas dedamas į šokolado produktus, margariną, majonezą, ledus, kepinius.
Auksinė taisyklė, dedant produktus į prekybos centro krepšelį – neimkite visko, kas papuola po ranka. Taip pat viskam jauskite saiką, nes nors žinome, kad askorbo rūgštis didina atsparumą ligoms, o lecitinas gerina smegenų veiklą, tačiau perdozavus, net ir „gerosios“ medžiagos tampa kancerogenais, kurie kaupiasi organizme.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo tikslinius patikrinimus dėl maisto produktų, kurių etiketėse žymima „Be E“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be sintetinių dažiklių“ ir kt. įvertinimo. Pirmojo patikrinimo etapo metu viso buvo ištirtas 91 mėginys. Juose atlikus 159 tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatyta, kad keturi mėginiai neatitiko gamintojų deklaruojamų ženklinimo etiketėje rodiklių.
„Buvo patikrintos gamybos ir prekybos įmonės ir, remiantis rizikos analize, atrinkti mėginiai laboratoriniam ištyrimui, kad įsitikintume, ar gamintojai teisingai deklaruoja rodiklius ženklinimo etiketėje ir ar neklaidina vartotojų, deklaruodami, jog produktai išskirtiniai, t. y. be „E““, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotas Zenonas Stanevičius.
Iš gamybos įmonių ir prekybos buvo tyrimams paimti mėsos ir paukštienos gaminių ir pusgaminių, miltinių gaminių, prieskonių, majonezų, padažų, kečupo, gaiviųjų gėrimų ir nektarai, fermentinio sūrio ir jo gaminių, pieno ir pieno gaminių, varškės, varškės gaminių mėginiai.
Pasak Z.Stanevičiaus, akcijos tikslas buvo įsitikinti, ar gamintojai laikosi sąžiningos gamybos principo. Produktuose buvo tirti šie rodikliai: natrio glutamatas, fosfatai, nitritai, benzoatai, sorbatai, saldikliai – acesulfamas, aspartamas, sacharinas, dažiklis E120, Sudano, Para Red dažai ir kt.
Laboratorinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad keturiais atvejais gamintojai klaidino vartotoją, ženklinimo etiketėje nenurodydami, kad gamybos metu naudoti maisto priedai. Nors gamintojas deklaruoja, kad nitritų nedėta UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtoje dešroje rasta 21,9 mg/kg nitritų. UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinis pjautinis batonas“ rasta 238,4±21 mg/kg kalio sorbato, nors gamintojas deklaruoja, kad jo nedėta. Taip pat UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtose dešrelėse „Favorit“ „Be E“ rasta nitritų (15,09 mg/kg) ir aukščiausios rūšies virtoje dešroje vaikams „Be E“ „Žymenų“ rasta nitritų (17, 48 mg/kg).
Pažymėtina, kad nustatyti nitritų kiekiai minėtuose produktuose neviršija leistinų Lietuvos higienos normos HN 53:2010 kiekių, tačiau neatitinka ženklinime deklaruojamų išskirtinių produktų savybių.
Vertinant mėginių tyrimų rezultatus buvo vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ reikalavimais bei Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ir kitų mokslinių institucijų pateiktais moksliniais duomenimis.
„Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute išanalizavę atlikto tyrimo rezultatus, galime daryti prielaidą, kad gamintojai, stengdamiesi pritraukti vartotoją ir norėdami suteikti produktui išskirtinių savybių, ženklinimo etiketėje nurodo, kad produktas „Be E“, „Jokių „E“, „Be dirbtinių dažiklių“ ir kt. Gamybos metu jei ir nenaudoja gryno nitrito, kuris žymimas E250, tačiau į mėsos gaminių sudėtį deda įvairias žaliavas – tropinių trešnių miltelius, arbatos Kombucha skonio ekstraktą ir kita, kurie yra būtent nitritų šaltinis. Vartotojui nesvarbu, kokiu būdu maisto priedas pateko, ar tiesiogiai įdėtas, ar su žaliavomis, kad ir natūralios kilmės. Svarbu suteikti teisingą informaciją ir sudaryti galimybę pačiam vartotojui pasirinkti, kokį produktą pirkti“, – komentavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas.
Atsižvelgus į atlikto tyrimo rezultatus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė teikti rinkai bei įpareigojo gamintojus surinkti iš rinkos UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtą dešrą, UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinį pjautinį batoną“, UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtas dešreles „Favorit“ „Be E“ ir aukščiausios rūšies virtą dešrą vaikams „Be E“ „Žymenų“. Taip pat šioms įmonėms skirtos maksimalios baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Visos šios įmonės bus įtrauktos į nesąžiningų įmonių sąrašą ir valstybinė kontrolė juose bus atliekama daug dažniau.
Pasak Z.Stanevičiaus tokio pobūdžio patikrinimas nėra vienkartinė akcija, jis bus tęsiamas ir mėginiai atrenkami nuolat, visuomenė informuojama apie rastus vartotojų klaidinimo atvejus.