Lietuvoje ŽIV ir AIDS įleidusi gilias šaknis dėl labai daug kylančių formalumų, nežinojimo, baimės ir tylos. Net ir šeimos gydytojui žmonės neatskleidžia, kad serga, o šie negali tinkamai gydyti pacientui kilusių negalavimų.
Tai paskatino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą ir „Eurobasket 2011“ organizatorius imtis projekto „Užteks tylėt“, kuriuo siekiama mažinti mūsų šalyje įsivyravusią ŽIV ir AIDS stigmą. Pristatymo renginyje dalyvavo ne tik krepšininkas Linas Kleiza, bet ir daug muzikos žvaigždžių. Projektą pristačiusi Agnė Armoškaitė pagyrė pirmuosius AIDS / ŽIV testą „laikiusius“ krepšininkus Robertą Javtoką ir Mindaugą Lukauskį.
Svarbiausia – trys tiesos
Tai ne prevencinė akcija – prezervatyvai nemokamai dalinami nebus. Nebus ir kviečiama saugiai mylėtis. Organizatoriai tiesiog švies pilnaverčiu seksualiniu gyvenimu besidžiaugiančius asmenis – kaip yra lengva užsikrėsti ŽIV, kaip su šia liga gyventi ir kaip svarbu ją anksti nustatyti. Svarbiausia yra įvertinti galimą viruso riziką, o ja užsikrėtus – sugebėti susitaikyti ir toliau gyventi. Taigi ši akcija edukacinė, iš dalies primenanti „Netylėk“ ir „Ūsus“.
„Pacientas lankėsi pas šeimos gydytoją daugiau nei 3 metus. Ligoniui ji skyrė įvairius vaistus, taikė skirtingą gydymą, tačiau šio sveikata negerėjo. Galiausiai pacientui ji pasiūlė atlikti ŽIV testą. Tik tada jis prasitarė žinantis, jog serga AIDS“, – tokį vienos šeimos gydytojos pavyzdį, išgirstą prieš keletą mėnesių Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje, prisiminė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras docentas Saulius Čaplinskas, renginio metu pristatęs ir savo knygą. Pasak pašnekovo, jeigu mes nepasitikėsim šeimos daktaru, nepasirūpinsim patys savo sveikata ir nepadėsim gydytojui mus gelbėti, tai ir gero rezultato tikėtis sunku.
„ŽIV galima užsikrėsti arba lytiniu keliu, arba pažeidus odą – vartojant narkotikus, darant tatuiruotes, veriant auskarus nešvariais, sergančiajam naudotais instrumentais. Infekuota moteris virusą gali perduoti savo kūdikiui nėštumo ir gimdymo metu bei maitindama krūtimi“, – aiškino S. Čaplinskas, pridurdamas, kad anksčiau tarp medikų juokauta, jog norint „užsidirbti“ ŽIV reikia gerokai padirbėti. Esą iš tiesų gali pakakti vos vieno lytinio akto su infekuotu asmeniu.
Tarp krepšininkų – ne naujiena
„NBA krepšininkams sveikata tikrinama labai dažnai. Vyksta seminarai, skaitomos paskaitos apie ŽIV ir apie AIDS. Tai ne gėdinga, tai – realybė. To neišvengė ir garsus NBA žaidėjas Magicas Johnsonas, tačiau daug pasiekė ir toliau su šia liga gyvena,“ – teigė dabartinis „Toronto Raptors“ žaidėjas Linas Kleiza.
Visą pasaulį ši žinia sukrėtė 1991-ųjų lapkritį. M.Johnsonas karjerą pradėjo 1979 metais, buvo vertinamas kaip vienas geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų, buvo daugkartinis NBA čempionas. Nors prieš du dešimtmečius jis nutraukė karjerą, bet po penkerių metų grįžo į „Los Angeles Lakers“ gretas. 1992 metais kartu su JAV nacionaline rinktine šaliai jis parvežė Barselonos olimpinių žaidynių auksą.
„Magicas Johnsonas kalbėjo apie šią problemą ir stipriai sumažino stigmą ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Pasitikrinti dėl ŽIV tuomet jau tapo nebe gėdinga. Krepšininkas kasdien vartoja vaistus ir virusas jo organizme praktiškai nebeaptinkamas – tapo nebeužkrečiamas“, – aiškino Saulius Čaplinskas.
Klastinga liga
Žmogui užsikrėtus ŽIV, jau antrą parą virusas ima daugintis jo organizme, ir taip iki gyvenimo galo. Metų metais žmogus gali nejausti, kad yra infekuotas ir gali perduoti virusą kitam. Taip vyksta iki susidarant palankioms sąlygoms virusui daugintis.
„Tai gali būti paprasčiausias pervargimas. Pavyzdžiui, moteris tapo nėščia, nusilpo imunitetas dėl kitų lygų. Žmogus ligą pajunta tik tada, kai virusas jau pradeda imti viršų prieš imuninę sistemą. Tikėtina, kad jis nesusimąstys sergąs, nes ligos požymiai primena paprasčiausius požymius – peršalimą, gripą, nuovargį, per didelį prakaitavimą ar viduriavimą. Nustatyti, ar šito negalavimo priežastis yra ŽIV, galima tik atlikus testą“, – ligos klastą vardino S. Čaplinskas.
Šalti faktai
2011 m. gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruotas 1761 ŽIV užsikrėtęs žmogus.
Didžiausioje rizikos užsikrėsti grupėje yra jauni žmonės – apie 80 procentų. ŽIV užsikrėtusių asmenų amžius Lietuvoje – 20–40 metų.
Moterų ir vyrų, užsikrėtusių ŽIV, santykis Lietuvoje – 1:5.
Šiuolaikinė antiretrovirusinė terapija efektyviai nuslopina ŽIV dauginimąsi žmogaus organizme.
Paskubėk ir būsi pirmas
Vietas, kuriose iki 2011-ųjų gruodžio 31-osios galima atlikti nemokamą ŽIV testą, rasite akcijos organizatorių puslapyje internete Aids.lt.
Kviečiame visus sąmoningai parūpinti savo ir artimųjų sveikata.
Nerijus Drochneris
Nuotraukos: organizatorių ir autoriaus
