ŽIV
Mėgstate dalintis daiktais? Taip, tai draugiškumo ženklas, bet ar tikrai tai nėra rizikinga? Juk žmonės nešioja daugybę virusų, kuriuos lengvai gali perduoti kitiems.
Arizonos universiteto mikrobiologai atliko tyrimą, kurio metu išrinko 8 labiausiai bakterijomis ir virusais užkrėstus daiktus.
Netgi, atrodytų, nekalčiausias parkerio pasiskolinimas iš draugo gali baigtis rimtomis bakterinėmis ligomis ar virusais.
Pirkinių vežimėliai
Tik pagalvokite, jūs ką tik padėjote kopūstą toje pačioje vietoje, kurią prieš kelias minutes trypė į pirkinių vežimėlį įkeltas vaikas. Ir, mamos, negi norite savo vaiką sodinti ten, kur ką tik buvo padėtas žalias viščiukas?
MSN.com teigimu, pirkinių vežimėliai yra tarsi bakterijų rifai. Amerikoje net 80 proc. vežimėlių yra užkrėsti E. coli bakterijomis, gripu, peršalimais.
Norėdami išvengti bakterijų, prieš ir po apsipirkimo, švariai nusiplaukite rankas.
Bankomatai
Pasirodo, bankomatai ir jų liečiamieji ekranai turi bene daugiausiai įvairiausių bakterijų ir virusų. Vienas pavojingiausių „radinių“ – MRSA bakteriją, kuri yra atspari daugeliui antibiotikų, dirgina odą ir netgi gali baigtis mirtimi. Patys pavojingiausi bankomatai – esantys viduje, didžiausią dienos dalį praleidžiantys šešėlyje ir panašiai. Šiek tiek švaresni – esantys saulės kaitroje. Norėdami išvengti pavojingų užkratų – prieš naudodami bankomatą, nuvalykite jį drėgna servetėle ir, žinoma, po naudojimo nusiplaukite rankas.
Dantų šepetėliai
Ar esate kada nors naudoję kito žmogaus dantų šepetėlį? O galbūt paskolinote savąjį draugui? Daugiau tokios klaidos nedarykite – netgi artimiausio žmogaus dantų šepetėlis gali būti tikras bakterijų lizdas.
Valydami dantis žmonės nulupa dalelę burnos odos. Nuo dantų šepetėlio galite „pasigauti“ B ir C hepatitą, ŽIV. Šiomis ligomis praktiškai neįmanoma užsikrėsti bučiuojantis. Tad, jeigu pamiršote savo dantų šepetėlį, geriau visai nesivalykite dantų negu naudokite svetimą šepetėlį.
Šukos
Šukuojantis kartu su plaukais pasilieka dalelė odos (ypatingai – šepečiuose). Galvos odoje taip pat gali būti daug bakterijų, tad negi lankydamiesi kirpykloje, įsitikinkite, kad kirpėjas prieš naudojimą dezinfekuotų šukas.
Parkeriai ir pieštukai
Taip, į juodąjį „nesidalinimo“ sąrašą patenka ir parkeriai ir pieštukai. Atrodo, kas čia tokio iš kolegos pasiskolinti parkerį? Netiesa, ant parkerio arba pieštuko gali būti itin daug bakterijų, ne tik todėl, kad dauguma žmonių reguliariai nesiplauna rankų, bet ir mėgsta graužti parkerio galiuką. Jums tai gali baigtis gripu, peršalimu ar net rimta burnos infekcija. Stenkitės visuomet naudoti savo parkerį ir nešiokitės drėgną servetėlę, kuria galėtumėte pasinaudoti, jeigu staiga prireiktų svetimo.
Mobilieji telefonai
Pasirodo, moterų telefonai yra kur kas nešvaresni negu vyrų. Tai gali būti dėl makiažo priemonių arba tiesiog todėl, kad statistiškai moterys peršalimu serga dažniau negu vyrai. Jeigu tenka pasinaudoti svetimu telefonu – po to švariai nusiplaukite rankas.
Makiažo priemonės
Stenkitės nenaudoti svetimų makiažo priemonių ir, ypatingai venkite kosmetikos parduotuvėse esabčių pavyzdžių. Pasak MSN.com, po du metus trukusio tyrimo, buvo nustatyta, kad daugiausiai bakterijų yra lūpų ir akių makiažo priemonėse.
Nuotolinio valdymo pulteliai
Jeigu tenka naudotis svetimu nuotolinio valdymo pulteliu (tarkime, viešbutyje), būtinai prieš tai jį nuvalykite servetėle, o po naudojimo, nusiplaukite rankas. Pasirodo, pultelis yra vienas nešvariausių objektų, naudojamų buityje, nes žmonės tiesiog tingi nusiplauti rankas po tualeto arba po darbų lauke.
Laikas.lt
Parengta pagal MSN.com
ŽIV infekcija Baltijos šalyse plinta — paskutiniais metais registruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų. Problemą supa baimės, o vietoje ryžtingų sprendimų apsiribojama priekaištais dėl neatsakingo pačių užsikrėtusiųjų elgesio. Norint geriau suprasti stigmatizacijos mastą, Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruota 214 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų, iš kurių 165 vyrams ir 49 moterims.
Pastarųjų metų statistika rodo, kad moterų, sergančių lytiniu keliu plintančiomis ligomis, amžius jaunėja. Medikų teigimu, tai gali būti susiję su jaunėjančia lytinio gyvenimo pradžia ir atsakomybės, o kartu ir informacijos apie šias ligas stoka.
JAV sveikatos priežiūros ekspertų grupė pirmą kartą pritarė vaistui, kuris būtų skiriamas sveikiems pacientams kaip žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV/AIDS) prevencijos priemonė, praneša BBC.
Specialistų grupė rekomendavo JAV maisto ir vaistų administracijai leisti kapsules „Truvada” kaip prevencinį vaistą skirti ŽIV rizikos grupei priklausantiems asmenims. JAV maisto ir vaistų kontrolieriai neprivalo klausyti specialistų grupės patarimų, bet paprastai elgiasi pagal rekomendacijas.
JAV maisto ir vaistų administracija jau yra patvirtinusi „Truvada” kapsules AIDS sergantiems pacientams, kurie jas turi vartoti kasdien kartu su kitais vaistais. Kai kurie sveikatos priežiūros darbuotojai ir aktyvistai prieštarauja vaisto skyrimui prevenciniais tikslais. Bet korespondentai teigia, kad tai gali būti didelis žingsnis į priekį kovoje su AIDS.
Kritikai teigia, kad leidus sveikiems asmenims skirti prevencinį vaistą, jis suteiks perdėtą saugumo jausmą. Be to baiminamasi, kad gali išsivystyti vaistams atspari ŽIV viruso atmaina. Sveikatos priežiūros darbuotojai teigia, kad „Truvada” piliules reikia vartoti nuolat ir kiekvieną dieną, o dažniausiai pacientai nėra tokie drausmingi. Nerimą kelia ir didelė „Truvada” kaina, dėl kurios gali sumažėti lėšų, skiriamų pigesnėms alternatyvoms.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras su „Eurobasket 2011“ organizatoriais inicijavo projektą „Užteks tylėt.“, kurį įgyvendinant daugelyje Lietuvos miestų iki gruodžio 31 d. galima nemokamai ir konfidencialiai atlikti ŽIV tyrimą, kurio atsakymą žmogus gauna per 15 minučių.
Per rugpjūčio mėnesį, kai startavo projektas „Užteks tylėt.“, buvo atlikti 176 nemokami ŽIV tyrimai visoje Lietuvoje. Deja, du iš jų yra teigiami, o ŽIV virusu infekuoti žmonės yra šokiruoti, nes sužinoję apie projektą „Užteks tylėt.“ pasitikrinti nemokamai dėl ŽIV jie atėjo profilaktiškai.
Taigi vien tarti „Užteks tylėt.“ nepakanka. Akcijos iniciatoriai ir partneriai toliau tęsia akciją ir organizuoja triukšmingus „Užteks tylėt.“ maršus per Vilniaus ir Kauno miestus.
Maršai „Užteks tylėt.“ startuoja rugsėjo 9 dieną, 14 val. Vilniuje prie Lietuvos Nacionalinės filharmonijos ir rugsėjo 16 dieną, 14 val. Kaune Laisvės alėjoje prie Kauno Soboro. Kad eisena vyktų garsiau visiems jos dalyviams akomponuos Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.
Maršą nuo startinių pozicijų palydėti žada ir žinomi Lietuvos muzikantai, nuo pat projekto pradžios rugpjūčio mėnesį neabejingi ŽIV ir AIDS problemų ištiktiems žmonėms. Taip pat netylėti ir stebėti eisenos yra kviečiami visi Vilniaus ir Kauno gyventojai bei miestų svečiai. Vėliau maršas persikels į fanų zonas prie krepšinio arenų Vilniuje ir Kaune.
„Žmogaus imunodeficito virusas klastingas. Užsikrėtęs žmogus gali keletą metų nesijausti ligotai. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema silpsta palaipsniui. Todėl yra labai svarbu profilaktiškai laikas nuo laiko kievienam iš mūsų, jei kyla nors menkiausia abejonė dėl savo sveikatos, pasitikrinti dėl ŽIV. Dabar tai visiškai nemokamai gali padaryti bet kuris sąmoningas Lietuvos Respublikos pilietis“, – sako ULAC direktorius doc. Saulius Čaplinskas.
Taip pat vienas „Užteks tylėt.“ tikslų yra gydyti ŽIV / AIDS stigmą Lietuvoje. „Atlikti ŽIV tyrimą nėra gėdinga. Tai rūpinimąsis savo sveikata“, – sako Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas, kuris pats atliko ŽIV tyrimą Klaipėdoje.
Kviečiame Lietuvos visuomenę sąmoningai rūpintis savo ir aplinkinių sveikata.
Atlikite nemokamą ŽIV tyrimą.
Vietas, kuriose galima tai padaryti, rasite čia: www.aids.lt.
Pagaminti antradienio kino pusryčius įkvėpė praėjusią savaitę prasidėjęs projektas „Užteks tylėt“, kuriuo siekiama mažinti mūsų šalyje įsivyravusią ŽIV ir AIDS stigmą. Jūsų dėmesiui – 1995 metais režisieriaus Larry Clarko sukurtas filmas „Vaikučiai” (KIDS).
Šis filmas – amerikiečių fotografo L.Clarko kino debiutas. Reportažo stiliumi jis atkuria vieną Niujorko paauglių dieną, niekuo nesiskiriančią nuo kitų: seksas, narkotikai, riedlentės. Bet būtent šią dieną viena filmo herojų sužino apsikrėtusi ŽIV.
Lietuvoje ŽIV ir AIDS įleidusi gilias šaknis dėl labai daug kylančių formalumų, nežinojimo, baimės ir tylos. Net ir šeimos gydytojui žmonės neatskleidžia, kad serga, o šie negali tinkamai gydyti pacientui kilusių negalavimų.
Tai paskatino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą ir „Eurobasket 2011“ organizatorius imtis projekto „Užteks tylėt“, kuriuo siekiama mažinti mūsų šalyje įsivyravusią ŽIV ir AIDS stigmą. Pristatymo renginyje dalyvavo ne tik krepšininkas Linas Kleiza, bet ir daug muzikos žvaigždžių. Projektą pristačiusi Agnė Armoškaitė pagyrė pirmuosius AIDS / ŽIV testą „laikiusius“ krepšininkus Robertą Javtoką ir Mindaugą Lukauskį.
Svarbiausia – trys tiesos
Tai ne prevencinė akcija – prezervatyvai nemokamai dalinami nebus. Nebus ir kviečiama saugiai mylėtis. Organizatoriai tiesiog švies pilnaverčiu seksualiniu gyvenimu besidžiaugiančius asmenis – kaip yra lengva užsikrėsti ŽIV, kaip su šia liga gyventi ir kaip svarbu ją anksti nustatyti. Svarbiausia yra įvertinti galimą viruso riziką, o ja užsikrėtus – sugebėti susitaikyti ir toliau gyventi. Taigi ši akcija edukacinė, iš dalies primenanti „Netylėk“ ir „Ūsus“.
„Pacientas lankėsi pas šeimos gydytoją daugiau nei 3 metus. Ligoniui ji skyrė įvairius vaistus, taikė skirtingą gydymą, tačiau šio sveikata negerėjo. Galiausiai pacientui ji pasiūlė atlikti ŽIV testą. Tik tada jis prasitarė žinantis, jog serga AIDS“, – tokį vienos šeimos gydytojos pavyzdį, išgirstą prieš keletą mėnesių Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje, prisiminė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras docentas Saulius Čaplinskas, renginio metu pristatęs ir savo knygą. Pasak pašnekovo, jeigu mes nepasitikėsim šeimos daktaru, nepasirūpinsim patys savo sveikata ir nepadėsim gydytojui mus gelbėti, tai ir gero rezultato tikėtis sunku.
„ŽIV galima užsikrėsti arba lytiniu keliu, arba pažeidus odą – vartojant narkotikus, darant tatuiruotes, veriant auskarus nešvariais, sergančiajam naudotais instrumentais. Infekuota moteris virusą gali perduoti savo kūdikiui nėštumo ir gimdymo metu bei maitindama krūtimi“, – aiškino S. Čaplinskas, pridurdamas, kad anksčiau tarp medikų juokauta, jog norint „užsidirbti“ ŽIV reikia gerokai padirbėti. Esą iš tiesų gali pakakti vos vieno lytinio akto su infekuotu asmeniu.
Tarp krepšininkų – ne naujiena
„NBA krepšininkams sveikata tikrinama labai dažnai. Vyksta seminarai, skaitomos paskaitos apie ŽIV ir apie AIDS. Tai ne gėdinga, tai – realybė. To neišvengė ir garsus NBA žaidėjas Magicas Johnsonas, tačiau daug pasiekė ir toliau su šia liga gyvena,“ – teigė dabartinis „Toronto Raptors“ žaidėjas Linas Kleiza.
Visą pasaulį ši žinia sukrėtė 1991-ųjų lapkritį. M.Johnsonas karjerą pradėjo 1979 metais, buvo vertinamas kaip vienas geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų, buvo daugkartinis NBA čempionas. Nors prieš du dešimtmečius jis nutraukė karjerą, bet po penkerių metų grįžo į „Los Angeles Lakers“ gretas. 1992 metais kartu su JAV nacionaline rinktine šaliai jis parvežė Barselonos olimpinių žaidynių auksą.
„Magicas Johnsonas kalbėjo apie šią problemą ir stipriai sumažino stigmą ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Pasitikrinti dėl ŽIV tuomet jau tapo nebe gėdinga. Krepšininkas kasdien vartoja vaistus ir virusas jo organizme praktiškai nebeaptinkamas – tapo nebeužkrečiamas“, – aiškino Saulius Čaplinskas.
Klastinga liga
Žmogui užsikrėtus ŽIV, jau antrą parą virusas ima daugintis jo organizme, ir taip iki gyvenimo galo. Metų metais žmogus gali nejausti, kad yra infekuotas ir gali perduoti virusą kitam. Taip vyksta iki susidarant palankioms sąlygoms virusui daugintis.
„Tai gali būti paprasčiausias pervargimas. Pavyzdžiui, moteris tapo nėščia, nusilpo imunitetas dėl kitų lygų. Žmogus ligą pajunta tik tada, kai virusas jau pradeda imti viršų prieš imuninę sistemą. Tikėtina, kad jis nesusimąstys sergąs, nes ligos požymiai primena paprasčiausius požymius – peršalimą, gripą, nuovargį, per didelį prakaitavimą ar viduriavimą. Nustatyti, ar šito negalavimo priežastis yra ŽIV, galima tik atlikus testą“, – ligos klastą vardino S. Čaplinskas.
Šalti faktai
2011 m. gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruotas 1761 ŽIV užsikrėtęs žmogus.
Didžiausioje rizikos užsikrėsti grupėje yra jauni žmonės – apie 80 procentų. ŽIV užsikrėtusių asmenų amžius Lietuvoje – 20–40 metų.
Moterų ir vyrų, užsikrėtusių ŽIV, santykis Lietuvoje – 1:5.
Šiuolaikinė antiretrovirusinė terapija efektyviai nuslopina ŽIV dauginimąsi žmogaus organizme.
Paskubėk ir būsi pirmas
Vietas, kuriose iki 2011-ųjų gruodžio 31-osios galima atlikti nemokamą ŽIV testą, rasite akcijos organizatorių puslapyje internete Aids.lt.
Kviečiame visus sąmoningai parūpinti savo ir artimųjų sveikata.
Nerijus Drochneris
Nuotraukos: organizatorių ir autoriaus
2010 metais Lietuvoje diagnozuoti 33 AIDS (įgyto imuniteto nepakankamumo sindromo) atvejai, iš kurių 27 susirgusieji AIDS buvo vyrai, 6 – moterys. 2009 metais susirgusiųjų paskutine žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos stadija – AIDS, buvo daugiau – 37. Amžiaus vidurkis, kuriems 2010-aisiais diagnozuotas AIDS, siekė 39,3 metus. Pernai nauji susirgimo AIDS atvejai registruoti visose (išskyrus Marijampolės) Lietuvos apskrityse.
Daugiausiai 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo Klaipėdos (14) ir Vilniaus apskrityse (6). Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (57,6 proc.) 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Dažniausias AIDS žymintis susirgimas (indikacinė liga) Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse – plaučių tuberkuliozė. 2010-aisiais ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija – ART) pradėtas 43 ŽIV užsikrėtusiems asmenims – daugiausiai gyvenantiems Vilniaus apskrityje. Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (55,8 proc.) asmenų, kuriems buvo paskirta ART, buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
Skiriant ART iš viso 2010-aisiais metais gydyti 182 ŽIV užsikrėtusieji asmenys. Tačiau 2010-ųjų pabaigoje per 20 pacientų gydymas nebuvo tęsiamas, nes dalis jų nesilankė pas gydytojus, išvyko ar mirė. 39 proc. asmenų (nuo visų 182), kurie 2010 metais gavo ART, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, apie 33 proc. – heteroseksualių, apie 21,4 proc. – homoseksualių santykių metu, likusiųjų užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Vadovaujantis LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkst. litų. 2007 metais VLK centralizuotai nupirko ŽIV ligos gydymui reikalingų atiretrovirusinių vaistų už 2 mln. litų, o 2010-aisiais poreikis išaugo – vaistų buvo nupirkta už 4,5 mln. litų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso iki šių metų sausio 1-osios dienos Lietuvoje nustatyti 1734 ŽIV infekuoti asmenys. Kaip ir ankstesniais metais, 2010-aisiais dažniausiai ŽIV plito per injekcinių narkotikų vartojimą. Šiuo būdu 2010-aisiais užsikrėtė 68,5 proc. visų naujai registruotų ŽIV atvejų. Kadangi daugumoje Europos šalių augo ART prieinamumas, todėl sergamumas AIDS daugelyje šalių mažėja. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje 2009-aisiais siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis.
ŽIV ligos diagnostiką ir gydymą Lietuvoje reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-384 „Dėl žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
ŽIV pažeidžia imuninę žmogaus sistemą, nes naikina baltuosius kraujo kūnelius, T limfocitus arba CD4 ląsteles. Šis procesas trunka metų metus ir, dažniausiai, žmogus neturi jokių ligos simptomų, tačiau jis gali užkrėsti kitą žmogų. Tai besimptomė ŽIV ligos stadija. ŽIV infekcija nepradedama gydyti nuo pirmosios užsikrėtimo dienos. ŽIV infekcijos gydymas skiriamas vidutiniškai po 5–8 metų nuo užsikrėtimo šiuo virusu. Visą tą laiką yra stebima ŽIV užsikrėtusiojo imuninė sistema. Pradėjus gydymą (ART), jis trunka visą gyvenimą. Paprastai, prieš skirdami ŽIV ligos gydymą, gydytojai įvertina bendrą paciento sveikatą bei imuniteto būklę – laboratorinių tyrimų duomenis (viruso koncentraciją kraujyje ir CD4 ląstelių skaičių) ir paciento pasirengimą gydytis bei laikytis gydymo režimo. Vaistai (ART) nesunaikina viruso, tačiau sumažina jo koncentraciją žmogaus organizme, stabilizuoja imunitetą. ART ilga laiką leidžia neprogresuoti ŽIV infekcijai. ŽIV liga yra neišgydoma, bet kontroliuojama lėtinė užkrečiamoji liga. Per trisdešimt metų skaičiuojant nuo ŽIV atradimo, vakcinos nuo ŽIV mokslininkams dar nepavyko sukurti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos miisterijos specialistai vėl priversti sklaidyti nerimą, kurį kelia virtualioje erdvėje keliaujantys laiškai apie ŽIV užkrėstas adatas. Pasirodė sąmyšį keliančių pranešimų apie galimybę įsidurti ŽIV infekuota adata viešose vietose ir apie infekuotomis adatomis badomas citrinas prekybos centruose.
ULAC specialistai rekomenduoja nebijoti ir netikėti tokių pranešimų informacijos realumu. Įspėjimai apie galimus „baksėjimus kino teatre ar turguje“, „užkrėstas citrinas parduotuvėse“ skirti kelti žmonių baimę. „Kviesčiau gyventojus nesibaiminti, nes ŽIV plitimo būdai yra žinomi. Minimu pranešimuose būdu rizikos užsikrėsti ŽIV praktiškai nėra. Aprašytų užsikrėtimo tokiu būdu atvejų nėra žinoma. Asmenys, siųsdami elektroninio pašto žinutes, nepagrįstai gąsdina visuomenę ir kelia sąmyšį. ŽIV per maisto produktus neplinta. Be to, tam, kad žmogaus imunodeficito virusas išliktų gyvybingas ir daugintųsi, reikia žmogaus leukocitų, o jų citrinose nėra”, – sakė ULAC direktorius dr. doc. Saulius Čaplinskas.
ŽIV neplinta:
• per orą, vandenį, maistą. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis;
• buitinių kontaktų metu. Neužsikrečiama per prakaitą ar ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia užsikrėtusio asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą;
• per vabzdžių įkandimus. Viruso neplatina nei uodai, nei erkės, nei kiti vabzdžiai.
ŽIV plinta:
• per lytinius (vaginalinius, analinius ir oralinius) santykius. Užsikrėtimo ŽIV per lytinius santykius tikimybė didėja, jei: vienas iš partnerių yra užsikrėtęs kita lytiškai plintančia infekcija (chlamidijoze, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.); jei santykiaujama menstruacijų metu; santykiai buvo prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išprievartavimo atveju); pirmųjų lytinių santykių metu; vieno iš partnerių yra pirminė ar vėlyva ŽIV ligos stadija (AIDS), nes tada užsikrėtusiojo organizmo biologiniuose skysčiuose (spermoje, makšties išskyrose) ypač didelė ŽIV koncentracija;
• perpilant užkrėstą ŽIV kraują ir vartojant narkotikus švirkščiamuoju būdu per nesterilias švirkštimosi priemones;
• ŽIV gali būti perduotas iš ŽIV užsikrėtusios motinos vaikui (nėštumo, gimdymo metu ar maitinant krūtimi per motinos pieną).