AIDS
ŽIV infekcija Baltijos šalyse plinta — paskutiniais metais registruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų. Problemą supa baimės, o vietoje ryžtingų sprendimų apsiribojama priekaištais dėl neatsakingo pačių užsikrėtusiųjų elgesio. Norint geriau suprasti stigmatizacijos mastą, Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruota 214 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų, iš kurių 165 vyrams ir 49 moterims.
„Aš turiu kai ką svarbaus pasakyti. Sergu AIDS“, – tokius žodžiu išgirdo fotografo Adraino Chessero artimieji, sėdėdami prieš jo objektyvą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras su „Eurobasket 2011“ organizatoriais inicijavo projektą „Užteks tylėt.“, kurį įgyvendinant daugelyje Lietuvos miestų iki gruodžio 31 d. galima nemokamai ir konfidencialiai atlikti ŽIV tyrimą, kurio atsakymą žmogus gauna per 15 minučių.
Per rugpjūčio mėnesį, kai startavo projektas „Užteks tylėt.“, buvo atlikti 176 nemokami ŽIV tyrimai visoje Lietuvoje. Deja, du iš jų yra teigiami, o ŽIV virusu infekuoti žmonės yra šokiruoti, nes sužinoję apie projektą „Užteks tylėt.“ pasitikrinti nemokamai dėl ŽIV jie atėjo profilaktiškai.
Taigi vien tarti „Užteks tylėt.“ nepakanka. Akcijos iniciatoriai ir partneriai toliau tęsia akciją ir organizuoja triukšmingus „Užteks tylėt.“ maršus per Vilniaus ir Kauno miestus.
Maršai „Užteks tylėt.“ startuoja rugsėjo 9 dieną, 14 val. Vilniuje prie Lietuvos Nacionalinės filharmonijos ir rugsėjo 16 dieną, 14 val. Kaune Laisvės alėjoje prie Kauno Soboro. Kad eisena vyktų garsiau visiems jos dalyviams akomponuos Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“.
Maršą nuo startinių pozicijų palydėti žada ir žinomi Lietuvos muzikantai, nuo pat projekto pradžios rugpjūčio mėnesį neabejingi ŽIV ir AIDS problemų ištiktiems žmonėms. Taip pat netylėti ir stebėti eisenos yra kviečiami visi Vilniaus ir Kauno gyventojai bei miestų svečiai. Vėliau maršas persikels į fanų zonas prie krepšinio arenų Vilniuje ir Kaune.
„Žmogaus imunodeficito virusas klastingas. Užsikrėtęs žmogus gali keletą metų nesijausti ligotai. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema silpsta palaipsniui. Todėl yra labai svarbu profilaktiškai laikas nuo laiko kievienam iš mūsų, jei kyla nors menkiausia abejonė dėl savo sveikatos, pasitikrinti dėl ŽIV. Dabar tai visiškai nemokamai gali padaryti bet kuris sąmoningas Lietuvos Respublikos pilietis“, – sako ULAC direktorius doc. Saulius Čaplinskas.
Taip pat vienas „Užteks tylėt.“ tikslų yra gydyti ŽIV / AIDS stigmą Lietuvoje. „Atlikti ŽIV tyrimą nėra gėdinga. Tai rūpinimąsis savo sveikata“, – sako Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas, kuris pats atliko ŽIV tyrimą Klaipėdoje.
Kviečiame Lietuvos visuomenę sąmoningai rūpintis savo ir aplinkinių sveikata.
Atlikite nemokamą ŽIV tyrimą.
Vietas, kuriose galima tai padaryti, rasite čia: www.aids.lt.
Pagaminti antradienio kino pusryčius įkvėpė praėjusią savaitę prasidėjęs projektas „Užteks tylėt“, kuriuo siekiama mažinti mūsų šalyje įsivyravusią ŽIV ir AIDS stigmą. Jūsų dėmesiui – 1995 metais režisieriaus Larry Clarko sukurtas filmas „Vaikučiai” (KIDS).
Šis filmas – amerikiečių fotografo L.Clarko kino debiutas. Reportažo stiliumi jis atkuria vieną Niujorko paauglių dieną, niekuo nesiskiriančią nuo kitų: seksas, narkotikai, riedlentės. Bet būtent šią dieną viena filmo herojų sužino apsikrėtusi ŽIV.
Lietuvoje ŽIV ir AIDS įleidusi gilias šaknis dėl labai daug kylančių formalumų, nežinojimo, baimės ir tylos. Net ir šeimos gydytojui žmonės neatskleidžia, kad serga, o šie negali tinkamai gydyti pacientui kilusių negalavimų.
Tai paskatino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą ir „Eurobasket 2011“ organizatorius imtis projekto „Užteks tylėt“, kuriuo siekiama mažinti mūsų šalyje įsivyravusią ŽIV ir AIDS stigmą. Pristatymo renginyje dalyvavo ne tik krepšininkas Linas Kleiza, bet ir daug muzikos žvaigždžių. Projektą pristačiusi Agnė Armoškaitė pagyrė pirmuosius AIDS / ŽIV testą „laikiusius“ krepšininkus Robertą Javtoką ir Mindaugą Lukauskį.
Svarbiausia – trys tiesos
Tai ne prevencinė akcija – prezervatyvai nemokamai dalinami nebus. Nebus ir kviečiama saugiai mylėtis. Organizatoriai tiesiog švies pilnaverčiu seksualiniu gyvenimu besidžiaugiančius asmenis – kaip yra lengva užsikrėsti ŽIV, kaip su šia liga gyventi ir kaip svarbu ją anksti nustatyti. Svarbiausia yra įvertinti galimą viruso riziką, o ja užsikrėtus – sugebėti susitaikyti ir toliau gyventi. Taigi ši akcija edukacinė, iš dalies primenanti „Netylėk“ ir „Ūsus“.
„Pacientas lankėsi pas šeimos gydytoją daugiau nei 3 metus. Ligoniui ji skyrė įvairius vaistus, taikė skirtingą gydymą, tačiau šio sveikata negerėjo. Galiausiai pacientui ji pasiūlė atlikti ŽIV testą. Tik tada jis prasitarė žinantis, jog serga AIDS“, – tokį vienos šeimos gydytojos pavyzdį, išgirstą prieš keletą mėnesių Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje, prisiminė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras docentas Saulius Čaplinskas, renginio metu pristatęs ir savo knygą. Pasak pašnekovo, jeigu mes nepasitikėsim šeimos daktaru, nepasirūpinsim patys savo sveikata ir nepadėsim gydytojui mus gelbėti, tai ir gero rezultato tikėtis sunku.
„ŽIV galima užsikrėsti arba lytiniu keliu, arba pažeidus odą – vartojant narkotikus, darant tatuiruotes, veriant auskarus nešvariais, sergančiajam naudotais instrumentais. Infekuota moteris virusą gali perduoti savo kūdikiui nėštumo ir gimdymo metu bei maitindama krūtimi“, – aiškino S. Čaplinskas, pridurdamas, kad anksčiau tarp medikų juokauta, jog norint „užsidirbti“ ŽIV reikia gerokai padirbėti. Esą iš tiesų gali pakakti vos vieno lytinio akto su infekuotu asmeniu.
Tarp krepšininkų – ne naujiena
„NBA krepšininkams sveikata tikrinama labai dažnai. Vyksta seminarai, skaitomos paskaitos apie ŽIV ir apie AIDS. Tai ne gėdinga, tai – realybė. To neišvengė ir garsus NBA žaidėjas Magicas Johnsonas, tačiau daug pasiekė ir toliau su šia liga gyvena,“ – teigė dabartinis „Toronto Raptors“ žaidėjas Linas Kleiza.
Visą pasaulį ši žinia sukrėtė 1991-ųjų lapkritį. M.Johnsonas karjerą pradėjo 1979 metais, buvo vertinamas kaip vienas geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų, buvo daugkartinis NBA čempionas. Nors prieš du dešimtmečius jis nutraukė karjerą, bet po penkerių metų grįžo į „Los Angeles Lakers“ gretas. 1992 metais kartu su JAV nacionaline rinktine šaliai jis parvežė Barselonos olimpinių žaidynių auksą.
„Magicas Johnsonas kalbėjo apie šią problemą ir stipriai sumažino stigmą ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Pasitikrinti dėl ŽIV tuomet jau tapo nebe gėdinga. Krepšininkas kasdien vartoja vaistus ir virusas jo organizme praktiškai nebeaptinkamas – tapo nebeužkrečiamas“, – aiškino Saulius Čaplinskas.
Klastinga liga
Žmogui užsikrėtus ŽIV, jau antrą parą virusas ima daugintis jo organizme, ir taip iki gyvenimo galo. Metų metais žmogus gali nejausti, kad yra infekuotas ir gali perduoti virusą kitam. Taip vyksta iki susidarant palankioms sąlygoms virusui daugintis.
„Tai gali būti paprasčiausias pervargimas. Pavyzdžiui, moteris tapo nėščia, nusilpo imunitetas dėl kitų lygų. Žmogus ligą pajunta tik tada, kai virusas jau pradeda imti viršų prieš imuninę sistemą. Tikėtina, kad jis nesusimąstys sergąs, nes ligos požymiai primena paprasčiausius požymius – peršalimą, gripą, nuovargį, per didelį prakaitavimą ar viduriavimą. Nustatyti, ar šito negalavimo priežastis yra ŽIV, galima tik atlikus testą“, – ligos klastą vardino S. Čaplinskas.
Šalti faktai
2011 m. gegužės pradžioje Lietuvoje buvo registruotas 1761 ŽIV užsikrėtęs žmogus.
Didžiausioje rizikos užsikrėsti grupėje yra jauni žmonės – apie 80 procentų. ŽIV užsikrėtusių asmenų amžius Lietuvoje – 20–40 metų.
Moterų ir vyrų, užsikrėtusių ŽIV, santykis Lietuvoje – 1:5.
Šiuolaikinė antiretrovirusinė terapija efektyviai nuslopina ŽIV dauginimąsi žmogaus organizme.
Paskubėk ir būsi pirmas
Vietas, kuriose iki 2011-ųjų gruodžio 31-osios galima atlikti nemokamą ŽIV testą, rasite akcijos organizatorių puslapyje internete Aids.lt.
Kviečiame visus sąmoningai parūpinti savo ir artimųjų sveikata.
Nerijus Drochneris
Nuotraukos: organizatorių ir autoriaus
2010 metais Lietuvoje diagnozuoti 33 AIDS (įgyto imuniteto nepakankamumo sindromo) atvejai, iš kurių 27 susirgusieji AIDS buvo vyrai, 6 – moterys. 2009 metais susirgusiųjų paskutine žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos stadija – AIDS, buvo daugiau – 37. Amžiaus vidurkis, kuriems 2010-aisiais diagnozuotas AIDS, siekė 39,3 metus. Pernai nauji susirgimo AIDS atvejai registruoti visose (išskyrus Marijampolės) Lietuvos apskrityse.
Daugiausiai 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo Klaipėdos (14) ir Vilniaus apskrityse (6). Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (57,6 proc.) 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Dažniausias AIDS žymintis susirgimas (indikacinė liga) Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse – plaučių tuberkuliozė. 2010-aisiais ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija – ART) pradėtas 43 ŽIV užsikrėtusiems asmenims – daugiausiai gyvenantiems Vilniaus apskrityje. Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (55,8 proc.) asmenų, kuriems buvo paskirta ART, buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
Skiriant ART iš viso 2010-aisiais metais gydyti 182 ŽIV užsikrėtusieji asmenys. Tačiau 2010-ųjų pabaigoje per 20 pacientų gydymas nebuvo tęsiamas, nes dalis jų nesilankė pas gydytojus, išvyko ar mirė. 39 proc. asmenų (nuo visų 182), kurie 2010 metais gavo ART, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, apie 33 proc. – heteroseksualių, apie 21,4 proc. – homoseksualių santykių metu, likusiųjų užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Vadovaujantis LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkst. litų. 2007 metais VLK centralizuotai nupirko ŽIV ligos gydymui reikalingų atiretrovirusinių vaistų už 2 mln. litų, o 2010-aisiais poreikis išaugo – vaistų buvo nupirkta už 4,5 mln. litų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso iki šių metų sausio 1-osios dienos Lietuvoje nustatyti 1734 ŽIV infekuoti asmenys. Kaip ir ankstesniais metais, 2010-aisiais dažniausiai ŽIV plito per injekcinių narkotikų vartojimą. Šiuo būdu 2010-aisiais užsikrėtė 68,5 proc. visų naujai registruotų ŽIV atvejų. Kadangi daugumoje Europos šalių augo ART prieinamumas, todėl sergamumas AIDS daugelyje šalių mažėja. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje 2009-aisiais siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis.
ŽIV ligos diagnostiką ir gydymą Lietuvoje reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-384 „Dėl žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
ŽIV pažeidžia imuninę žmogaus sistemą, nes naikina baltuosius kraujo kūnelius, T limfocitus arba CD4 ląsteles. Šis procesas trunka metų metus ir, dažniausiai, žmogus neturi jokių ligos simptomų, tačiau jis gali užkrėsti kitą žmogų. Tai besimptomė ŽIV ligos stadija. ŽIV infekcija nepradedama gydyti nuo pirmosios užsikrėtimo dienos. ŽIV infekcijos gydymas skiriamas vidutiniškai po 5–8 metų nuo užsikrėtimo šiuo virusu. Visą tą laiką yra stebima ŽIV užsikrėtusiojo imuninė sistema. Pradėjus gydymą (ART), jis trunka visą gyvenimą. Paprastai, prieš skirdami ŽIV ligos gydymą, gydytojai įvertina bendrą paciento sveikatą bei imuniteto būklę – laboratorinių tyrimų duomenis (viruso koncentraciją kraujyje ir CD4 ląstelių skaičių) ir paciento pasirengimą gydytis bei laikytis gydymo režimo. Vaistai (ART) nesunaikina viruso, tačiau sumažina jo koncentraciją žmogaus organizme, stabilizuoja imunitetą. ART ilga laiką leidžia neprogresuoti ŽIV infekcijai. ŽIV liga yra neišgydoma, bet kontroliuojama lėtinė užkrečiamoji liga. Per trisdešimt metų skaičiuojant nuo ŽIV atradimo, vakcinos nuo ŽIV mokslininkams dar nepavyko sukurti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) prie Sveikatos apsaugos miisterijos specialistai vėl priversti sklaidyti nerimą, kurį kelia virtualioje erdvėje keliaujantys laiškai apie ŽIV užkrėstas adatas. Pasirodė sąmyšį keliančių pranešimų apie galimybę įsidurti ŽIV infekuota adata viešose vietose ir apie infekuotomis adatomis badomas citrinas prekybos centruose.
ULAC specialistai rekomenduoja nebijoti ir netikėti tokių pranešimų informacijos realumu. Įspėjimai apie galimus „baksėjimus kino teatre ar turguje“, „užkrėstas citrinas parduotuvėse“ skirti kelti žmonių baimę. „Kviesčiau gyventojus nesibaiminti, nes ŽIV plitimo būdai yra žinomi. Minimu pranešimuose būdu rizikos užsikrėsti ŽIV praktiškai nėra. Aprašytų užsikrėtimo tokiu būdu atvejų nėra žinoma. Asmenys, siųsdami elektroninio pašto žinutes, nepagrįstai gąsdina visuomenę ir kelia sąmyšį. ŽIV per maisto produktus neplinta. Be to, tam, kad žmogaus imunodeficito virusas išliktų gyvybingas ir daugintųsi, reikia žmogaus leukocitų, o jų citrinose nėra”, – sakė ULAC direktorius dr. doc. Saulius Čaplinskas.
ŽIV neplinta:
• per orą, vandenį, maistą. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis;
• buitinių kontaktų metu. Neužsikrečiama per prakaitą ar ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia užsikrėtusio asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą;
• per vabzdžių įkandimus. Viruso neplatina nei uodai, nei erkės, nei kiti vabzdžiai.
ŽIV plinta:
• per lytinius (vaginalinius, analinius ir oralinius) santykius. Užsikrėtimo ŽIV per lytinius santykius tikimybė didėja, jei: vienas iš partnerių yra užsikrėtęs kita lytiškai plintančia infekcija (chlamidijoze, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.); jei santykiaujama menstruacijų metu; santykiai buvo prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išprievartavimo atveju); pirmųjų lytinių santykių metu; vieno iš partnerių yra pirminė ar vėlyva ŽIV ligos stadija (AIDS), nes tada užsikrėtusiojo organizmo biologiniuose skysčiuose (spermoje, makšties išskyrose) ypač didelė ŽIV koncentracija;
• perpilant užkrėstą ŽIV kraują ir vartojant narkotikus švirkščiamuoju būdu per nesterilias švirkštimosi priemones;
• ŽIV gali būti perduotas iš ŽIV užsikrėtusios motinos vaikui (nėštumo, gimdymo metu ar maitinant krūtimi per motinos pieną).
Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 127 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš kurių 24 moterims ir 103 vyrams. 89 asmenys (70,1 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 20 asmenų (15,7 proc.) – heteroseksualių, 5 asmenys – homoseksualių lytinių santykių metu bei 13 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.
Iš viso iki 2010 metų spalio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1708 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1417 vyrų ir 291 moteris. Dauguma (72,2 proc.) ŽIV infekuotųjų asmenų Lietuvoje užsikrėtė ŽIV per injekcinių narkotikų vartotojimą, apie 14 proc. – heteroseksualių, apie 6 proc. – homoseksualių santykių metu bei 7,5 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Šalyje registruotas vienas vaikas, kuris ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos (perinatalinis perdavimas). Pagal amžių, dauguma naujai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje priklauso 25 – 30 metų amžiaus grupei. Jauniausias užsikrėtęs ŽIV asmuo teturėjo 16 metų, vyriausias – 58.
Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2009 metais siekė 5,3 atvejus. Tuo tarpu to paties rodiklio vidurkis Europoje – 8,5 atvejai. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai užregistruoti Estijoje (30,7) ir Ukrainoje (35,4). Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje yra heteroseksualūs santykiai (43 proc.), injekcinių narkotikų vartojimas sudaro 22 proc., homoseksualūs santykiai – 18 proc., nenustatytas užsikrėtimo kelias – beveik 16 procentų ir perinatalinis ŽIV infekcijos perdavimas – apie 1 procentas. Pernai Europos regione nustatyti 127 ŽIV perdavimo atvejai per nesaugų kraujo perpylimą, transplantacijas ar kitas hospitalinės infekcijos perdavimo formas.
Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį, paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, Lietuvoje diagnozuota 263 asmenims. Iš viso nuo AIDS Lietuvoje mirė 85 asmenys. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis, tačiau žemesnis nei Rytų Europos regiono šalių vidurkis (1,8).
Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja (nemokamą) sveikatos priežiūrą, t.y. valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. ŽIV ligos gydymui reikalingų medikamentų poreikis kasmet auga. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkstančių litų. 2007 metais VLK centralizuotai užpirko ŽIV ligos gydymui reikalingus atiretrovirusinius vaistus už 2 milijonus litų, o 2010 metais šis poreikis išaugo iki 2,8 mln. litų. Vidutiniškai dar apie vienas milijonas litų reikalingas ŽIV ligos eigos laboratorinei stebėsenai pagal patvirtintą metodiką. Prognozuota, kad valstybės išlaidos ŽIV ligos gydymui reikalingiems vaistams, kuriuos centralizuotai užperka VLK, po poros metų dar išaugs maždaug dvigubai. Taip pat kasmet didėja PSDF išlaidos, skirtos už suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ŽIV infekuotiems žmonėms Lietuvoje.
Laužydamas oficialius Vatikano mokymus, popiežius Benediktas XVI teigia, kad prezervatyvų panaudojimas yra priimtinas „tam tikrais atvejais“.
Knygoje „Pasaulio šviesa: Popiežius, Bažnyčia ir laiko ženklai“ (Licht der Welt: Der Papst, die Kirche und die Zeichen der Zeit) pateikiami Benedikto XVI komentarai iš jo interviu su Vokietijos žurnalistu Peteriu Seewaldu.
Šią savaitę pasirodysiančioje knygoje popiežius švelnina poziciją dėl kontraceptinių priemonių naudojimo draudimo. Pateikiami komentarai gali sukrėsti konservatyviąją Katalikų bažnyčią, tačiau turėtų susilaukti pritarimo Vatikano vyresniųjų, siekiančių pažaboti ŽIV problemą Afrikoje.