Laba diena, Evelina. Turiu problemą. Man 26 metai, labai noriu vaikino, na, ne tiek konkretaus, bet šiaip noriu turėti vaikiną. Bet, kai mano gyvenime atsiranda vaikinas, kuris nori su manimi artimiau bendrauti (turiu omeny, sužinoti apie mane daugiau ir pan.), pradedu stumti jį šalin ir užsisklendžiu. Kaip nugalėti tą jausmą, jog bijau artimumo? Atrodo, kad niekas niekada su manimi nebuvo blogai pasielgęs, bet, va, bijau ir viskas. Išvaizda nesiskundžiu, atrodo, turiu ir apie ką kalbėti, tačiau nuolat atstumiu vaikinus, nesileidžiu ir į mažiausias avantiūras, nes, matyt, kažko bijau. Net į pasimatymus einu kartu su drauge, nes… bijau. Koncerte prie manęs buvo priėjęs visai šaunus vaikinas, tačiau aš jam pasakiau, kad galime susimatyti tik kompanijoje, ne asmeniškai. Padėkite.
Jolita
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Sveika, nedrąsioji nepažįstamoji. Džiaugiuosi, kad išdrįsot man parašyti, tad viliuosi, kad drąsos Jums užteks ir grumiantis su baikštumo drakonu. Na, o kautis su juo sunku būtent todėl, kad jis visaip bando tos kovos išvengti ir, pajutęs bent menkiausią gyvenimišką provokaciją, pabruka savo žvynuotą uodegą ir sprunka į saugią olą – kaukis sau, jei gudrus, su drakonu, kuris pasislepia. Nepaisant to, kad iš pažiūros toks drakonas atrodo labai jau nepiktybiškas ir netgi drovus, vis tik jis išlieka drakonu, kuris nuodija Jūsų gyvenimą baime, nepasitikėjimu ir, spėju, tam tikru vienišumo jausmu – trokštate artimo bendravimo, tačiau pati nuo jo bėgate, tempiama savo baikštuolį drakoną į saugią vienišumo olą.
Taigi, drakonas yra drakonas – jį reikia arba nugalėti, arba prisijaukinti – vienaip ar kitaip pajungti savo valiai, kad jis Jums neprimetinėtų savosios. Juk norite būti drąsesnė ir įveikti savo baimes – tad turite veikti. Parašėte man – labai gerai, kad išdrįsote, ir toliau veikite.Gana aiškiai įvardinate Jus kankinančią problemą – artumo baimę. Jūsų trumpame laiškelyje keliskart nuskamba „bijau“, „kažko bijau“. Gaila, kad neturiu tokio rentgeno prietaiso, kuriuo galėčiau peršviesti Jus ir Jus kamuojantį drakoną, ir nustatyti iš kur tos „baimės kojos dygsta“, t.y. kur slypi Jūsų baimės priežastis.
Sakote, kad objektyvių priežasčių tokiai artumo baimei tarsi ir neturite – niekas nėra su Jumis blogai pasielgęs. Taigi, belieka manyti, kad galbūt yra kažkokios užslėptos, aiškiai nematomos priežastys, verčiančios sprukti nuo artimumo, kurio pati taip norite. Tokias priežastis atpažinti ir jas pašalinti yra sunkiau nei akivaizdžias, kaip ir įveikti drakoną, kuris slepiasi tamsoje, nei tą, kuris ištrauktas į dienos šviesą. Aš galiu tik spėlioti kokios tai gali būti priežastys – ogi, įvairios: kokia nors neįsisąmoninta traumavusi vaikystės, paauglystės patirtis (skyrybos; patirtas fizinis, seksualinis ar emocinis smurtas; vienišumo jausmas ir kt.) , kokia nors negatyvi asmenybės savybė, pvz. nepasitikėjimas savimi, nepasitikėjimas kitais žmonėmis ar galbūt, apskritai, baimingumas, kaip asmenybės savybė.
Nežinau, ar bijotės tik artimų santykių su priešinga lytimi, o gal, apskritai, baimingai žvelgiate į gyvenimą. Artimų santykių su priešinga lytimi vengimas gali būti susijęs ir su intymių santykių – tiek emocinių, tiek seksualinių, baime. Taigi, priežastys gali būti labai įvairios. Galite bandyti atrasti jas pati, bet šiuo atveju labai praverstų profesionalo – psichologo ar psichoterapeuto – pagalba. Raštiška, netiesiogine konsultacija mažai ką galiu pagelbėti šioje situacijoje, bet akivaizdžios psichologinės konsultacijos Jums galėtų padėti susigaudyti savo troškimuose ir stabdžiuose. Jei tik turite galimybę gauti tokią pagalbą, nuoširdžiai siūlyčiau ja pasinaudoti. Žinoma, tam prireiktų nemenkos dozės drąsos, betgi Jūs ir norite tapti drąsesne. Jei ieškoti profesionalios pagalbos Jums visgi pritrūktų noro, drąsos ar neturite tam galimybių, tuomet siūlyčiau pabandyti kelis paprastus būdus geriau pažinti savo baimę, o pažinus, ją palenkti savo valiai.
Pirmiausia Jums reikėtų sąžiningai ir be baimės pažvelgti į savo artumo baimę. Siūlau paprastą pratimą – tiesiog pasikalbėkite su savo baime. Vienas variantas tiesiog ją įsivaizduoti kokiu nors pavidalu, pvz. susitraukusiu, išsigandusiu žmogeliu ar jau minėtu baikštaus ir sprukti ketinančio drakono pavidalu – nutverkite jį už uodegos ir priverskite pasišnekėti su jumis. Galbūt Jums iškils koks kitas Jūsiškės baimės pavidalas.
Dažnai siūloma tą pavidalą nupiešti ir mintyse arba raštu su juo pasikalbėti – klauskite, ko jis konkrečiai bijo, ko jis konkrečiai trokšta, kokius žingsnius Jūs turėtumėt padaryti, kad jo baimė sumažėtų, kas suteiktų drąsos ir pan. Duokite laisvę savo intuicijai, fantazijai, jausmams ir minčių asociacijoms – dažniausiai tenka nustebti, kiek daug mums nori ir gali pasakyti mūsų pačių užslėptas vidinis“aš“. Baimę tuo sunkiau įveikti, kuo ji labiau neapibrėžta – „bijau kažko“. Kuo ji konkrečiau įvardijama, tuo aiškiau galima numatyti būdus kaip ją įveikti. „Bijau artimumo“ – jau konkrečiau, tačiau dar nepakankamai. Ieškokite savyje atsakymo, ko Jūs konkrečiai bijote: „ bijau atsiverti ir būti nesuprasta“, „bijau tapti emociškai priklausoma nuo kito žmogaus“, „bijau seksualinių santykių“, „bijau, kad esu neverta vaikino dėmesio ir meilės“ – tai keli pavyzdžiai, kaip gali būti sukonkretinta baimė. Kuomet aiškiau suprasite, ko bijote, tuomet bus aiškiau kaip sau padėti, o jei, suprasite, kad negalite pati sau padėti, lengviau bus nuspręsti kreiptis profesionalios pagalbos.
Antra, ką Jūs galite asmeniškai pati nuveikti savo labui – tai tiesiog išdrįsti veikti, pasielgti taip kaip iki šiol bijojote – surizikuoti nesprukti, o pasitaikius tinkamai progai ar sulaukus dėmesio verto vaikino dėmesio Jums, tiesiog įkvėpti oro, atsigręžti į žmogų ir užmegzti ryšį. Juk tai dar nereiškia, kad tai bus lemiamas Jūsų gyvenimo ryšys, tai nereiškia, kad turite atsiverti iki galo, pulti į intymius santykius ar žengti prie altoriaus. Tiesiog leiskite kažkiek save pažinti, ir pati pažinkite kitą žmogų, o toliau jau abu matysite, ar norisi pažinti giliau, ar norisi artimesnio ryšio. Nesiūlau Jums stačia galva pulti į tai, ko iki šiol bijojote, greičiau siūlau pamažu prisijaukinti savo baimę ir atverti širdį artumui su kitu žmogumi. Taip, tai visuomet rizikinga – ir ne tik Jums, bet ir kiekvienam iš mūsų. Taip, visada išlieka rizika nusivilti ar būti apviltam, ir tuomet tenka iš naujo mokytis pasitikėti, atsiverti ir vėl iš naujo rizikuoti. Ir nuo tos rizikos nei Jūsų, nei manęs, nei bet kurio iš mūsų niekas neapsaugos, bet rizikuoti verta dėl savo širdies troškimų, kurie veda į artumą su kitu žmogumi, veda į meilės patirtį.
Jūs savo troškimą nusakote tokiais gana buitiškais žodžiais „noriu turėti vaikiną“, galbūt Jums reikėtų pradėti nuo to, kad pačios savęs paklausti, o ką tai reiškia Jums – „turėti vaikiną“ – ar Jus tenkintų toks iš tiesų gana buitinis kito žmogaus turėjimas kaip kokios nuosavybės (tai gana dažnas santykių modelis), ar po šiuo buitiniu pasakymų, jei aš neklystu, slypi gilesni širdies troškimai, nukreipti ne tik į buitį, bet ir į būtį, kurioje ilgimasi meilės ir gilaus tarpusavio ryšio. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso tolesni Jūsų veiksmai, siekiant tikslo, įveikiant iškilusias vidines ir išorines kliūtis. Kaip ten bebūtų, drąsos Jums prireiks bet kuriuo atveju. Tad nuoširdžiai linkiu Jums, miela nepažįstamoji, nutverti savo baikštumo drakoną už uodegos, ištempti į dienos šviesą, priversti pasiaiškinti dėl savo elgesio, ir tuomet jau nuspręsti – kautis, prisijaukinti ar kokiu kitu būdu palenkti savo valiai.