Norėčiau, kad pakomentuotumėte mano situaciją iš šalies. Draugauju su vaikinu beveik 3 metus, kartu negyvename. Mūsų santykius ištiko krizė, kuri tęsiasi jau metus. Nežinau ar skirtis, ar kažkaip taisyti padėtį…
Stengiuosi su draugu pasikalbėti kas negerai, jis manęs klausosi, bet atrodo, kad mano kalbos yra tuščios, jis jų negirdi, daug žada, bet niekas nesikeičia. Turime labai daug problemų. Nors draugystės pradžia buvo lyg pasaka, viskas palaipsniui keitėsi į blogą pusę. Draugas yra labai geras žmogus, protingas, sąžiningas, rūpestingas, mane labai gerbia, niekada nėra išdavęs, man padeda, tačiau yra labai pavydus.
Dėl jo pavydo atsisakiau bendravimo su vyriška lytimi net su savo bendramoksliais, nebebendrauju su senais draugais, apie išėjimą vienai su draugėmis pasilinksminti į klubą ar į kiną nėra net kalbos, bijau net pažiūrėti į šoną, nes jis iškelia scenas, o konfliktų mažiausiai norisi. Jaučiuosi labai nelaiminga ir lyg įkalinta, gali būti, kad ir jis taip jaučiasi, bet aš jam nieko nedraudžiu, viskas prasidėjo jo iniciatyva, jis nebeleidžia manęs niekur, bet ir pats niekur neeina. Antra bėda ta, kad jis viską kontroliuoja. Man 21 jam 24 metai. Jo žodis visada yra paskutinis, kad ir ką bedaryčiau jis tiesiog negali manęs nepataisyti, net ir indus plaunant, jis ateina ir pasako, kad juos plauti reikia taip, o nekitaip, dėl ko jaučiuosi nevykėle. Dar vienas dalykas, aš nesuprantu, kodėl jis iškart pasidaro nepatenkintas, kai aš susiruošiu nuvažiuoti apsipirkti drabužių į prekybos centrą, be to, jis net nepasidžiaugia mano pirkiniais, retai mane kada pagiria, toks vaizdas susidaro, kad jis net pavydi, nors pat yra net perdėtai prisižiūrintis vaikinas. Trečia bėda ta, jog jis nekontroliuoja savęs prie mano draugu ar artimųjų. Visas šventes, kurias organizavau, jis sugadino, iškėlęs sceną – jei kas nepatikdavo, jis išeidavo arba susipykdavo su manimi. Tačiau per šventes su savo draugais ar giminaičiais būdavo tiesiog šilkinis. Jis nekuria jokių mūsų ateities planų, gyventi kartu lyg ir norėtų, bet paskutiniu metu jam labiau apsimoka su tėvais. Apie santuoką nėra net kalbos.
Visas mano pasakojimas gal ir atrodo klaikiai, bet iš tikro jis tikrai puikus žmogus, turintis puikių savybių, dėl kurių man gaila jį prarasti. Jaučiuosi su juo nelaiminga, bet gal galima kažkaip išspręsti mūsų bėdas, pakeisti jo ydas?
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Prašote, kad pakomentuočiau Jūsų situaciją iš šalies – būtent tai ir ruošiuosi padaryti, nes manau, Jums būtų labai naudinga pačiai į savo situaciją pažvelgti pašalietės akimis. Susidaro įspūdis, kad matote savo situaciją kaip kreivame veidrodį – taip atsitinka, kai ilgai verdi savo sultyse ir neturi su kuo savo išgyvenimais pasidalinti. Kaip suprantu, esate uždaryta į gana ankštą futliarą, kaip pati sakote, jaučiatės lyg įkalinta, tiksliau leidotės įkalinama – jokių kontaktų su priešinga lytimi, vakarėlių su draugėmis, o Jūsų kalbos Jūsų draugui pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, pamaitina Jus tam kartui tuščiais pažadais ir toliau rikiuoja Jūsų gyvenimą. Brangioji, įsiklausykite, ką pati laiško pradžioje sakote apie savo draugą – geras žmogus, sąžiningas, rūpestingas, labai Jus gerbiantis, neišduodantis, besistengiantis padėti – tiesiog vos ne angelas. O jau sekančioje eilutėje pradedate visišką šių savybių iliustratyvų paneigimą. Galiu tiesiog papunkčiui išvardinti, kaip pati paneigiate visas šias teigiamas jo savybes:
- Jūsų draugas patologiškai pavydus, uždraudė Jums bendrauti su kitais vaikinais, vienai su draugėmis kažkur išeiti, Jūs net bijote pažiūrėti į šoną, nes jis Jums kelia scenas. Leiskite paklausti, ar taip reiškiasi jo pagarba Jums, rūpestis Jumis? Toks elgesys rodo būtent visišką Jūsų asmens negerbimą. Jo reikalas, jei pats save yra apribojęs. Čia nesiruošiu kalbėti apie Jūsų draugo psichologines problemas, kurių, kaip matosi, turi visą puokštę. Vien jau jo nepasitikėjimas savimi turi būti labai didelis, jei yra toks pavydus ir kontroliuojantis, nors Jums jis kažkokiu stebuklingu būdu atrodo labiau nei Jūs pati subrendęs ir rūpestingas žmogus. Žvelgiate į jį per kreivą veidrodį.
- Jo visapusiška kontrolė, paskutinio žodžio sindromas, Jūsų kontroliavimas net paprastose buitinėse situacijose (jo manymu, neteisingai plaunate indus), apskritai kelia nerimą dėl Jūsų pačios psichologinės būklės, jei taikstotės su tuo, nors visa laimė, kad tokia kontrolė Jus vis dar erzina, nes toks žmogaus laisvės suvaržymas ir jo vertės sumenkinimas turi erzinti ir kelti protestą. Tad vėlgi leiskite paklausti, kaip tai suderinti su Jūsų pareiškimu, kad esate labai jo gerbiama, kad su Jumis elgiamasi sąžiningai ir palaikančiai. Tai, atvirkščiai, labai nesąžiningas ir traumuojantis elgesys – juk esate verčiama, kaip pati sakote, nuolat jaustis nevykėle. Kur gi čia pagarba ir palaikymas? Nežinau kiek sąmoningai ar nesąmoningai taip elgiasi Jūsų draugas, man svarbu, kad Jūs pati tai suvoktumėte – Jūsų draugas yra autoritarinė asmenybė, kuri pati būdama sužeista ir žvelgdama į pasaulį per kreivą veidrodį, nuosekliai, nors nebūtinai sąmoningai, žaloja savo artimųjų gynimus, taigi Jūsų.
- Jo nepasitenkinimas Jūsų papildytu garderobu patenka į tą pačią puokštę – pavydas, kad galite savo gražia išvaizda atkreipti kitų vyrų dėmesį, galbūt net baimė, kad būsite žmonėms patrauklesnė už jį, jei pats dėmesio sau nepagaili. Ar tokio „dėmesio“ trokštate iš savo vaikino?
- Jo efektingas švenčių, kurias Jūs organizuojate, sugadinimas, nepagarbos Jums demonstravimas Jūsų draugų ir artimųjų tarpe, mane verčia su nerimu klausti Jūsų pačios, kaip gi Jūs turite jaustis tokiose situacijose ir kaip Jums vis dar atrodo, kad jis Jus labai gerbia ir Jums stengiasi padėti??? Labai stengiasi padėti sugadinti Jūsų šventes ir pažeminti Jus artimųjų akyse iš didelės „pagarbos“ Jums???
- Į puokštę galiausiai puikiai įsikomponuoja jokių bendrų planų nebuvimas, ir vedybos kada nors ir neaišku, ar apskritai su Jumis. O Jums net neaišku, juokauja jis, ar ne – Jūsų atsargumas ir delikatumas neleidžia tuo aiškiau pasidomėti, tad belieka spėlioti. Santykiai atšalę, bučinukų nebėra, bet viltis, kaip sakoma, miršta paskutinė.
Mieloji, man šį kartą tikrai norisi Jums gal daugiau draugiškai, nei profesanaliai tarti: „Atsipeikėkite!“ Tiesiog pabandykite realiai iš šono įvertinti savo situaciją. Tikrai, kaip sakote laiško pabaigoje, vaizdelis, kurį nupiešėte gana klaikus. Lyg pati išsigandusi to, ką parašėte, gale laiško vėl imate postringauti apie kažkokias puikias savo draugo savybes, kurių aš čia nė su žiburiu neįžvelgčiau. Žinoma, jis turi kažkokių teigiamų savybių, galbūt tikrai jų tiesiog nenusakėte, gal rašėte, pagauta nuoskaudos ar nevilties. Jums geriau žinoti. Prašėte atspindėti iš šalies Jūsų situaciją – taip ir padariau – atspindėjau tai, ką aprašėte, stengiausi pernelyg neinterpretuoti. Tenka pripažinti šis atspindys tikrai ne iš maloniųjų. Tai mano pateiktas atspindys. Gal Jums vertėtų paprašyti, kad kas nors iš artimųjų, kurie geriau Jus abu pažįsta, taip pat pateiktų Jūsų santykių atspindį. Gal Jums tai padėtų objektyviau pamatyti savo situaciją. Tiesiog svarbu reiškinius įvardinti tikraisiais vardais – kur pagarba, o kur nepagarba; kur tikras rūpestis, o kur siekis kontroliuoti; kur nuoširdus palaikymas, o kur žlugdantis nejautrumas; kur tikra meilė kitam, o kur tik egoistinė meilė sau. Sverkite savo laimingumo – nelaimingumo svarstyklėmis. Sakote, kad jaučiatės nelaiminga ir norite kažką nuspręsti – taigi ir spręskite, ar dar norite nepaleisti vilies, ar verta jos nepaleisti, ar verta puoselėti toliau santykius. Tik galiu Jus patikinti, jog pakeisti kito žmogaus ydų mes neturime galios. Tai apsprendžia tik laisva kito žmogaus valia, mes tik galime kitam žmogui padėti keistis, jei jis pats to nori. Jei žmogui su savo ydom ir žaizdom gyvenasi gerai ir keistis jis nesiruošia – nei prievarta, nei gražiuoju nieko nepakeisi. Jei Jūsų draugas rimtai (ne vien pažadais) ryžtųsi eiti bendru pokyčiu keliu, (keistis ir tobulėti turi abu žmonės santykyje), tuomet, kas žino, kur tas kelias nuvestų, gal ir į šviesią ateitį. Tačiau, jei jį tenkina dabartinis judviejų kelias, kurį jis vienašališkai kontroliuoja, tuomet jau Jums pačiai teks nuspręsti, ar Jums su juo pakeliui. Linkiu Jums šmintingų sprendimų.