Search Results for: "įvairios šalys"
Andersonų šeima susitinka po netikėtos nelaimės – tėvų žūties autoavarijoje. Broliai ir seserys nesimatę ir nebendravę kelerius metus dabar privalo išspręsti didžiausią problemą – pasidalyti žuvusių tėvų palikimą. Mažai vieni kitus pažinodami, bet turėdami stiprius įsitikinimus ir norą gauti kuo didesnę dalį turtų giminaičiai bando ieškoti kompromisų – diskutuoja, pykstasi, derasi. Kaip būdamas vienu šeimos narių elgtumeisi tu?
Baltijos auksu vadinamas gintaras netrukus gali tapti retenybe. Gintarų rinkoje verslininkai įžvelgia didelių pokyčių – jų kaina išaugo dvigubai arba net trigubai, o pati rinka sustingo.
Nors reakcija į čiaudulį įvairiose kultūrose šiek tiek skiriasi, į didelę dalį aspektų vis dėlto galima pažvelgti universaliai.
Sportas – sveikata! Turbūt šiuos žodžius kiekvienas (bent jau dauguma) girdėjo dar mokyklos laikais per kūno kultūros pamokas. Sakoma, jog sportas prailgina gyvenimą, juk sveikame kūne ir siela sveika…
Tačiau ar iš tikrųjų sportas visada užtikrina puikią sveikatą? O ir sporto šakų daugybė, ką geriausiai pasirinkti, kas būtų naudingiausia ir saugiausia? Žinoma, reikia sutikti, jog bet kurioje sporto šakoje galimos įvairios traumos, susižalojimai… Netgi nekaltai atrodantus šaškių žaidimas gali pakenkti sveikatai…
Bet kuriuo atveju, kiekvienais metais renkamos dešimt pavojingiausių pasaulyje sporto šakų. Dešimtukai kasmet nelabai keičiasi arba pasikeičia nežymiai. Tarp pavojingiausių sporto šakų daugiausia tų, kuriomis užsiima vyrai ir moterys.
Pavojingiausia moterims – palaikymo komados šokėja
Amerikoje, kur labai populiarus šis sportas, per metus suskaičiuojama apie 20000 rimtų traumų, kurias patiria komandų palaikymo šokėjos. Teigiama, jog yra didesnė tikimybė, jog per varžybas susižeis šokėja, o ne, pvz., krepšinio žaidėjas. Lūžusios kojos ar stuburo traumos – ne retenybė. Geras pasirodymas reikalauja aukų?
Regbis
Taip pat labai populiari sporto šaka Amerikoje, tačiau propaguojama ir kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tai turbūt vienas žiauriausių kontaktinių žaidimų. Čia traumos tris kartus dažnesnės nei kariniuose susirėmimuose (!).
Plyšę raumenys, smegenų sukrėtimai, lūžę kaulai – tie žaidėjai sustoja tik tada, kai jau fiziškai nebegali toliau žaisti. Žinoma, tokiame sporte neapsieisi be kūno apsaugų, tačiau ir jos ne visada apsaugo.
Futbolas
Tai sporto šaka, kurioje dažniausiai patiriami smegenų sukrėtimai. Taip pat palyginti ne retai pasitaiko staigių mirčių. Futbolas yra viena iš sporto rūšių, kuriose įtraukiama ir galva, žaidžiama galva (ir čia kalbama tikrai ne apie mąstymą…).
Automobilių/motociklų lenktynės
Čia mirtys dažnos ir neišvengiamos, nes lenktynės neapsieina be didžiulio greičio (juk kitaip ir nebūtų lenktynės). Motociklininkai turi išlaikyti pusiausvyrą, važiuodami įvairiais keliais, posūkiais ir visa tai lydi beprotiškas greitis. O esant tokiam greičiui šalmas ar kitos apsaugos ne visada padeda.
Jojimas ant buliaus
Lipti ant nugaros toną sveriančiam įsiutintam gyvūnui turbūt tikrai labai drąsus žingsnis. Drąsus arba beprotiškas. Galbūt todėl Lietuvoje ši sporto šaka neprigijo. Kai kuriems šis žingsnis gali būti ir paskutinis.
Būti numestam keletą metrų – beveik būtinybė. Nors tereikia ant buliaus išsėdėti „tik“ (mažiausiai) aštuonias sekundes, tačiau įsiutęs gyvūnas visą tą laiką iš visų jėgų stengiasi numesti nepageidaujamą „svorį“. Tikriausiai tai pavojingiausios aštuonios sekundės pasaulyje.
Žirgų lenktynės
Žirgas – ne bulius ir jis nesistengia numesti raitelio, tačiau tai irgi viena pavojingiausių sporto šakų pasaulyje. Amerikoje iš 100000 dalyvių užfiksuotos 128 mirtys (žinoma, žirgų mirtys čia neįtraukiamos…).
Galbūt galima sakyti, jog tai nėra jau toks didelis skaičius, tačiau jei palyginsime šį sportą su kita taip pat pavojinga šaka – boksu, gali tekti pakeisti savo nuomonę. Idomu, jei žirgų sporte mirčių skaičius viršija šimtą, tai bokse iš 100000 dalyvių miršta 1-2.
Nardymas povandeniniuose urvuose
Dar viena šaka, priskiriama prie pavojingiausių pasaulyje. Didžiulis gylis, ledinis vanduo, neištirti požeminiai urvai, hipotermija, atsiskyrimas nuo nardymo komandos, menkas matomumas, oro trūkumas – tai tik keletas iš pavojų, tykančių vandenynų gelmėse. Nors nardytojai ir būna puikiai pasiruošę, apmokyti, tačiau ir jie neapsaugoti nuo šių grėsmių.
Dekompresija (slėgio sumažėjimas) gali sukelti problemų su stuburo smegenims, plaučiais, smegenims. Sakoma, jog pasisekę nardymai yra tie, iš kurių grįžtama.
Kopimas į kalnus/alpinizmas
Yra įvairių alpinizmo rūšių. Tai gali būti lipimas į uolas, snieguotais kalnais, taip pat kopimas, nešantis su savimi bagažą arba be jo ir pan. Galima ne tik paslysti, bet pavojų sukelti gali ir pasikeitusios oro sąlygos.
Būnant tokiame aukštyje, pagalbos gali tekti ir ilgiau palaukti, juk, pvz., medikų sraigtasparniui nusileisti ant uolos būtų sudėtinga. Hipoksija (deguonies trūkumas), hipotermija, nušalimai, pneumonija (plaučių uždegimas) – tai dažniausios alpinistų nelaimės. Net 179 alpinistai (iš 1300) žuvo, norėdami įkopti į garsųjį Everestą.
Ledo ritulys, golfas, slidinėjimas…
Čia tik gali sužeisti lazda, ar pastumti, bet gali trenkti žaidėją ir į apsauginę sienelę. Galbūt truputį keista, tačiau prie pavojingų šakų priskiriamas ir golfas. Nors atrodytų, jog nėra kontakto su kitu žaidėju, taigi ir traumų būtų galima išvengti.
Amerikoje per metus įvyksta apie 4000 mirčių golfo lauke. 5% dėl blogo oro (dėl žaibų!). Pavojingas yra ir banglenčių sportas (ne visada pasiseka „suvaldyti“, pvz., 6m. aukščio bangą), ir slidinėjimas, ir… tikriausiai visos sporto šakos.
Netgi begalinis noras turėti gražias kūno formas gali būti pavojingas, ne tik dėl galimų traumų, pvz., treniruoklių salėje, jei neteisingai atlieki pratimus, tačiau ir dėl per didelio noro pasiekti tobulybę. Juk kas per daug, tas irgi nesveika…
Taigi sportas ne visada suteikia sveikatos, kartais jis gali būti netgi labai pavojingas sveikatai. Net ir pati paprasčiausia ir nesudėtingiausiai atrodanti sporto šaka gali sukelti pavojų (dėl daugybės, galbūt kartais sunkiai paaiškinamų priežasčių). Tačiau, jeigu jau pasirenkate kažkokią sporto šaką, tuomet žinokite, „į kokią galerą jus velnias neša“ ir būkite atsargūs! Gerų rezultatų!
Dešrainio receptų variacijų įvairiose šalyse yra nesuskaičiuojama galybė. Nors įprastai dešrainiai, kaip ir mėsainiai, priskiriami greito ir paprasto maisto kategorijai, jų renesansas šiek tiek pakoregavo ingredientų sudėtį ir šiam patiekalui iškovojo vietą gurmaniškų restoranų meniu.
Jei kas dieną nedirbate su keliomis logistikos kompanijomis, greičiausiai šių faktų tikrai nežinosite. O vertėtų. Juk logistikos rinka Lietuvoje yra išvystyta itin aukštu lygiu. Esame žinomi visoje Europoje dėl savo puikios geografinės padėties ir kvalifikuotų vežėjų. Dėl šių priežasčių turėtume daugiau domėtis krovinių pervežimu.
Vakarų šalyse jau seniai populiarus aprangos kodas („dress code“) šiandien nurodomas beveik kiekviename vakarėlio, pobūvio ar kito renginio kvietime (be to, tokie kultūriniai renginiai kaip opera, teatras ir pan. savaime diktuoja tam tikrą aprangos stilių): White Tie, Black Tie, Coctail Dress ir kt. Tad, jei gavai kvietimą su nurodytu aprangos kodu ir nežinai jo šifro – šis straipsnis kaip tik tau.
Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti. Tarptautinių kelionių organizatoriaus „Eurolines“ vadovas ir patyręs keliautojas Edmundas Pavlovas tikina, kad planuotis kelionę ankstyvą pavasarį verta dėl kelių priežasčių.
Vyrauja nuomonė, kad su IT susijusios profesijos yra gan vyriškos. Tam tikrai yra pagrindo – užtenka pažiūrėti, kas daugiausia šiuo metu studijuoja IT universitetuose ar eina vadovaujančias pareigas IT įmonėse Lietuvoje. Tad stereotipai vis dar gajūs. Vis dėlto situacija gerėja: vis daugiau moterų įsidarbina IT sektoriuje ir užima vis įvairesnes ir aukštesnes pozicijas. Savo ilgo kelio pradžią IT sektoriuje prisimena prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjusi Anja Monrad, tarptautinės technologijų bendrovės „Dell“ viceprezidentė ir generalinė direktorė Vidurio ir Rytų Europai. Drauge A. Monrad pateikia sprendimą, kaip gerinti moterų situaciją IT sektoriuje.
Mantas Kuzmarskis – sportininkas, varžybų organizatorius ir drifto teisėjas, teisėjaujantis varžyboms jau beveik 12 metų. Per šį laiką jis buvo pastebėtas ir pakviestas teisėjauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Mantas neabejoja, kad drifto teisėjo darbas – sunkus ir skirtas tikrai ne kiekvienam. Šis interviu Lietuvos automobilių sporto federacijos iniciatyva, kuria siekiama supažindinti visuomenę su profesionaliais automobilių sporto teisėjais ir jų darbo specifika.