Girnos.lt
Baltijos auksu vadinamas gintaras netrukus gali tapti retenybe. Gintarų rinkoje verslininkai įžvelgia didelių pokyčių – jų kaina išaugo dvigubai arba net trigubai, o pati rinka sustingo.
Pabrango dvigubai
Tokius pokyčius gintaro dirbiniais prekiaujantys verslininkai stebi pastaruosius dvejus trejus metus.
„Rinką iškreipė kinai. Rinka jau buvo stabili, tačiau Baltijos šalyse pasirodė kinai ir viską sujaukė. Pradėję siūlyti daug didesnę kainą už žaliavą, kinai sukėlė kainas“, – dienraščiui teigė šiuo metu gintaro kasyklose Meksikoje viešintis gintaro galerijų savininkas Kazimieras Mizgiris.
Pasak K.Mizgirio, per pastaruosius metus gintaro kaina šoktelėjo į neregėtas aukštumas.
„Dar užpernai galėdavau įsigyti eksponatų už 80 euro centų už gramą. Tačiau šiandien gramo kaina jau siekia 2 eurus“, – tvirtino K.Mizgiris.
Karaliauja Kaliningrado srityje
Prieš kelerius metus tai, kad kinai masiškai superka žaliavą ir meno dirbinius, tik džiugino lietuvius, o dabar situacija radikaliai pasikeitė.
„Kinai pirko viską. Nebuvo tokios dienos, kad nesulauktume galerijoje kinų, kurie teiraujasi, ar mes nedirbame kaip didmenininkai pardavėjai. Kinai jau kelerius metus sėdi tiek Lietuvoje, pas gintaro dirbinių gamintojus, tiek eilėse Kaliningrado srityje, kur kasamas gintaras“, – aiškino gintaro galerijos vadovė Virginija Mizgirienė.
Pasak pašnekovės, didžiausioje Baltijos šalyse gintaro kasykloje Kaliningrado srityje esančiame Jantarnyj mieste (Palvininkuose) kinai jaučiasi lyg namuose.
„Jie siūlo daug geresnę kainą už žaliavos kilogramą, todėl rusai mielai parduoda brangiau“, – tikino K.Mizgiris.
Pasak V.Mizgirienės, kinai, išsigabendami gintaro žaliavą, tėvynėje gamina dirbinius kur kas pigiau, nei tai kainuotų Europoje.
„Ten milžiniška rinka, o ir darbo jėga kur kas pigesnė. Netikiu, kad tie dirbiniai grįžtų į Lietuvą, tai tikriausiai – mitas. Negaliu kategoriškai teigti, kad kinų dirbinių Lietuvoje nėra. Tačiau jei yra, tai tik labai nedidelis procentas, ir tai tėra proceso pradžia“, – teigė V.Mizgirienė.
Rožiniai – musulmonams
Kinijoje išaugusią paklausą specialistai grindžia tuo, kad rytuose gintaras yra kur kas labiau vertinamas nei Vakarų šalyse.
„Kinija gintarą vertino nuo seno. Jie žino jo gydomąsias ir estetines savybes. Kinija turi ir savo gintarų kasyklas, tik jo iškasa labai mažai. Mums teko porą kartų būti Kinijoje ir labai norėjome patekti į jų kasyklas, tačiau negavome leidimo. Visai neseniai, po ilgų žygių, gavome patvirtinimą, kad pagaliau galėsime aplankyti tas kasyklas“, – džiaugėsi V.Mizgirienė.
Kinijoje populiariausios nedidelės esą laimę nešančios statulėlės iš gintaro. Gaminami ne tik šventųjų atvaizdai, bet ir gyvūnų, mistinių būtybių statulėlės.
Gintaro gaminių noriai įsigyja ne tik budistai, tačiau pastaruoju metu gintaro rožinių ieško ir musulmonai.
Prilygsta auksui
„Visa bėda, kad nėra kur to gintaro gauti. Lietuvoje juk jo yra Juodkrantėje – ir gana nemažai. Tačiau jis čia nekasamas ir, manau, kad teisingai. Kol kas žaliava iškasama tik Kaliningrade. Tačiau po tokių drastiškų gintaro kainos šuolių, kažin ar mes, lietuviai, begalėsime jį įpirkti“, – tikino V.Mizgirienė.
Toks rinkos pokytis skaudžiai palietė tokius dirbinius Lietuvoje pardavinėjančias meno galerijas.
„Europietis nėra pasiruošęs mokėti tokios kainos už gintarą. Gintaro kaina tuoj pasieks aukso kainą, nes paprastų apvalių, lietuvio vadinamų močiutės karolių kaina ima stebinti. Vos prieš pusmetį tokių karolių kaina ėmė siekti 7–8 eurus už gramą. Tai tikrai yra labai brangu“, – teigė V.Mizgirienė.
Su žinomiausiais juvelyrais dirbanti moteris tikino, kad kolekcinių, įspūdingo dydžio gintarų gabalų kaina taip pat smarkiai šoktelėjo į viršų.
„Dėl to išaugo ir dirbinių kainos. Anksčiau gerą vėrinį galima buvo nupirkti už tūkstantį litų, o dabar jis jau kainuoja du tūkstančius“, – tvirtino V.Mizgirienė.
Pasak galerijos savininkės, menininkai jau nebegamina aukso ir gintaro juvelyrinių dirbinių.
„Pats auksas tapo labai brangus, o ir gintaro kaina šitaip išaugo, todėl jie nebenori tokių darbų – Europoje tokių pirkinių niekas nebeįperka. Vakaruose vis populiarėja gintaro dirbiniai su paprastu metalu, tiesa, tai ypatingo dizaino dirbiniai. Tik taip mėginama įtikti pirkėjui “, – tikino V.Mizgirienė.
Filmai sudomino prancūzus
Nors ir vadinama gintaro šalimi, Lietuva įtakos rinkos kainai turi mažai. Be Kinijos, stiprus žaidėjas gintaro rinkoje yra Lenkija. Čia skaičiuojama per 2 tūkst. firmų, kurios tuo užsiima. Lietuvoje tėra 200 įmonių ir pavienių meistrų.
„Lenkija Gdanską pasiskelbė pasaulio gintaro sostine.Ten yra labai senos gintarų apdirbimo tradicijos. Sovietiniais laikais juk fiziniai asmenys pas mus negalėjo dirbti su sidabru, o Lenkijoje ši tvarka buvo liberalizuota“, – tvirtino V.Mizgirienė.
Kad ir kokias gūdžias prognozes numatytų verslininkai, V.Mizgirienė vis dėlto pripažino, kad gintarą atranda vis daugiau Europos šalių.
„Be vokiečių, gintarą atrado italai. Neblogai perka skandinavai. Tačiau didžiausias netikėtumas – didelis prancūzų susidomėjimas. Pradėjome analizuoti, kas galėjo daryti įtaką“, – svarstė V.Mizgirienė.
Virginijos vyras K.Mizgiris prieš metus ėmė bendradarbiauti su prancūzų autoriais ir parengė ne vieną knygą apie gintarą.
„Pasirodo, buvo nufilmuotas ne vienas dokumentinis pažintinis filmas apie gintarą. Jie buvo rodomi per televiziją. Paaiškėjo, kad prancūzai gana imlūs tokioms žinioms. Apsilankę Lietuvoje jie domėjosi ir norėjo įsigyti gintaro dirbinių“, – pastebėjo V.Mizgirienė.
Europoje didelis susidomėjimas gintaru buvo net ir po Steveno Spielbergo filmo „Juros periodo parkas“.
„Kad turistas važiuotų į šalį, kažkas juk turi pasistengti. Aš Kazimierą jau vadinu mūsų aktoriumi, nes jis daug prisidėjo prie to, kad Lietuva užsieniečio akiai būtų patraukli. O kad gintaras pakiltų iš liaudies meistrų į meninį lygį, teko dirbti dvidešimt metų“, – pripažino V.Mizgirienė.
Išveža į Aziją
Uostamiesčio bendrovė „Pajūrio gintaras“ daugiau kaip dešimtmetį tiekia įvairius gintaro dirbinius pirkėjams įvairiose pasaulio šalyse. Patys didžiausi užsakymai keliauja į Aziją.
Tačiau džiūgavę dėl besaikio kinų domėjimosi gintaru, dabar verslininkai prognozuoja, kad rinkos laukia nuosmukis.
Dirbtinai sukeltos gintaro kainos sustabdė pirkimą.
„Kinai nebeperka, nes kaina per aukšta“, – teigė įmonės vadybininkė Deimantė Kalvaitienė.
Uostamiesčio centre atidarę naują savo produkcijos parduotuvę, verslininkai vis dar viliasi, kad susidomėjimas gintaru dar neišblės tarp turistų.
„Prancūzai specialiai ieško gintaro karoliukų savo vaikams. Kiekvienas kūdikis turi karoliukus, kai tik pradeda kaltis dantukai. O mes, lietuviai, vis dar neatrandame gintaro“, – apgailestavo D.Kalvaitienė.
Įmonės atstovės teigimu, gintaro žaliavos kaina vis dar nėra stabili.
„Mums gintaras jau tampa prabangos preke. O, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje kiekviena nuotaka per vestuves gauna dovanų gintarinių papuošalų. Tikima, kad jie atneša laimę. Tik gintaras neturi būti termiškai ar kaip kitaip apdirbtas“, – teigė D.Kalvaitienė.
Ji tikino, kad šiuo metu vyrauja klasikinio dizaino ir natūralių spalvų dirbinių mada.