Search Results for: "Martynas Starkus"
Lietuvoje veikia šimtai, o gal ir tūkstančiai Rusijos apmokamų samdinių, aktyviai ruošiančių dirvą naujai Baltijos šalių okupacijai – taip tvirtina Lietuvos, Rusijos, JAV ir Ukrainos ekspertai naujame dokumentiniame filme „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“.
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pradeda kampaniją „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!”, kurios metu nepailstantys keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kvies keliauti po Lietuvą bei dalyvauti savivaldybių organizuojamuose renginiuose.
TV3 televizija tęsia vasaros tradiciją leistis į keliones po pasaulį su nepaprastu duetu – Martynu Starkumi ir Vytaru Radzevičiumi. Du žinomi keliautojai, laidų vedėjai eteryje jau dovanojo įspūdingiausius pasakojimus iš savo kelionių senais automobiliais po Pietų Ameriką, Aziją, Australiją, o šįkart kviečia į naują paslaptingą ir nepaprastą kraštą – Japoniją.
Vasariška nuotaika spinduliuojančiame TV3 televizijos klipe „Gera kartu. Meilės vasara!“ nusifilmavo modelis, TV3 projektų dalyvė Jolanta Leonavičiūtė, Martynas Starkus, Vytaras Radzevičius, Raimundas Bingelis, Monika Šalčiūtė, Mindaugas Rainys, Linas Kunigėlis, Rokas Petkevičius, Ingrida Navickaitė, Alfas Ivanauskas, Akvilina Ubartaitė, Gabija Urniežiūtė ir Paulius Tamolė.
Daugelio vyrų svajonių simboliu tapę Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kovo pradžioje pradės naują avantiūrą. Sklinda gandai, kad vienas iš kelionės tikslų bus Kolumbija…
Nesunku nuspėti, kaip sekdami keliautojų dienoraščius vyriškosios lyties atstovai pavydi iki mėlynumo, o moteriškoji pusė daugumoje situacijų net nedrįsta savęs įsivaizduoti. Taigi apie vyriškas keliones pasakoja jau dviejose knygose savo ekstremalius kelionių potyrius užrašęs Martynas Starkus.
Kada pajutote norą, poreikį keliauti? Kaip manote, kas apskritai tai lemia?
Tokie dalykai nutinka spontaniškai. Bent jau mano gyvenime. Kelionės – ne išimtis. Čia matyt susidėjo viskas: krūva nuotykių knygų, perskaitytų vaikystėje po antklode naktimis, smalsumas, o taip pat pastangos siekti šio tikslo. Juk daugybės žmonių galvose sukasi toks noras. Tik nedaugelis ryžtasi pradėti realiai siekti šio tikslo. O juk svajonės kartais pildosi.
Žodžiai „atostogos“ ir „kelionė“ jums sinonimai?
O taip atrodo? Greičiausiai. Vis tik viskas, kas yra susiję su mūsų TV projektu, toli gražu nėra atostogos. Žvelgiant į ekraną, patogiai įsitaisius namuose, paveiksliukas, žinoma, atrodo daug romantiškiau. Tačiau pats keliavimo procesas, kaip sakė keliautojas Antanas Poška – katorga. Gal ne taip baisiai, bet tikrai ne pagulėjimas programoje „viskas įskaičiuota“. Keiksmažodžių pasitaiko.
O Lietuvoje turite mėgstamų vietų, kuriose dažnai lankotės?
Turiu tikslą, kai paaugs mano mergaitės (M. Starkus turi dvi dukrytes – aut. past.), su jomis daugiau laiko tam reikalui ir skirti. Neseniai gavau dovanų gražią knygą apie legendas ir su jomis susijusias vietas. Fantastiški dalykai. Svarstau aplankyti bent dalį jų kartu su dukromis. O kol kas, kai galimybės buvo palankios, džiaugiuosi pabuvojęs Kuršių Nerijoje. Ten nuostabu.
Teko keliauti vienam?
Neteko ir nenoriu. Esu sutikęs tokių žmonių, tačiau tai jau kitokie iššūkiai. Dvasinė būsena. Buvo nuostabių personažų, su kai kuriais palaikom ryšį iki šiol. Tačiau pasitaikydavo ir tikrų, švelniai pasakius, keistuolių. Ne man spręsti apie tokį pasirinkimą. Ne mano tai sportas ir tiek. Man kelyje būtina su kuo nors tais vargais ir džiaugsmais pasidalint. Nesu godus.
Kiek išvyką apskritai lemia kompanionas?
Kiek dviratyje yra svarbūs rėmai be dviejų ratų? Be vieno jų jis tiesiog niekam nereikalingas daiktas. Be vieno jų jis tiesiog nefunkcionuos. Tad taip ir su kompanionu. Jei jis netinkamas – nieko nebus. Jei ratai gerai subalansuoti – rieda puikiai. Jei ne – eikime kas sau.
Dėl ko dažniausiai pykstamasi su kelionės partneriu?
Kiek suprantu, klausime jau užkoduotas pykimasis, kaip faktas. Nuvilsiu. Nesipykstam mes. Išmokom taupyti energiją ir nešvaistyti jos tam, ką galima išspręsti tariantis. Problemas greitai išsprendžiam pasitelkę argumentus, gerbiam vienas kito nuomonę ir mokam pripažinti, kad ne visuomet esi teisus tik pats. Tai lengva. Ypač, kai viską galima paversti juokais.
Kelionių dienoraštis, pasiekęs mus iš Indijos, Amerikos, Afrikos, Šilko kelio, įpareigoja ar kaip tik palengvina kelionę, padeda sudėlioti įspūdžius, tolimesnius kelionės planus?..
Dienoraštis palengvina gyvenimą grįžus, nes visi, kam mes bent kiek rūpim, apie viską jau būna detaliai informuoti, todėl nelenda su tais pačiais klausimais. Praktiška. Plius tai gera informacinė įspūdžių ir faktų bazė atėjus naujos knygos laikui.
Kelionėje po Afriką, kiek pamenu, dalyvavo ir moterys. Kitose kelionėse jų jau nebuvo matyti? Galima sakyti, kad moterys apsunkina tokias ekstremalias išvykas?
Taip. Ir nesiruošiu meluot. Gal ir ne pats diplomatiškiausias atsakymas, bet atviras. Vyrų ir moterų poreikiai, komforto lygis, motyvacija ir daugybė kitų dalykų yra absoliučiai skirtingi. Tačiau visiškai kas kita, jei tektų keliauti savais tikslais, šeimomis, niekur neskubant ir panašiai. Tuomet pirmyn, jokių problemų.
Pamenate blogiausią viešbutį, kuriame nelinkėtumėte atsidurti net didžiausiam savo priešui?
Priešams man negaila nieko. O toks viešbutis buvo ne vienas, tačiau ryškiausiai tokiais atvejais prisimenu mažą kambarėlį kažkur Indijos dulkėtoj pakelėj. Naktį ten vos šeimininkui uždegus šviesą tarp taikiai miegančių tūkstančių tarakonų kilo tokia panika, kad net lovų spyruoklės girgždėjo. Žiauriai gražus vaizdas. Tik greit pasišalinome.
Kaip dažnai kelionės metu susisiekiate su Lietuvoje jūsų laukiančiais žmonėmis? Yra buvę, kad ilgą laiką negalėjote su jais susisiekti ir nerimavote, kad artimieji dėl jūsų jaudinasi?
Šiuolaikinės technologijos jau yra tiek pažengusios, kad kartais net tenka dėl to gailėtis. Nebelieka tos kelioninės romantikos dalies, kur iškeliavusysis tiesiog dingsta, o artimieji savaitėmis laukia jo laiško, ar tolimo, per trukdžius vos girdimo balso. Aišku, čia pasilikusiems dėl to ramiau, tačiau kartais nepakenktų juos grąžinti į tuos laikus, kuomet susisiekiama būdavo taip retai, kad klausimas, kur namuose padėtas raktas nuo sandėliuko, nebūtų pati svarbiausia pokalbio dalis.
Kuri kelionės dalis patinka labiausiai: pasiruošimas kelionei, situacijos reikalaujančios gerai palaužyti galvą ieškant išeities, vakarai mažai pažįstamų žmonių namuose, grįžimas pas pasiilgtus artimuosius ar kt.?
Sugrįžimai ir prisiminimai – štai kas šiame darbe gražiausia. Ir istorijos, kurios laikui bėgant apauga pasakiškomis detalėmis.
Ar tiek keliaujant nekyla noras palikti Lietuvos?
Keliaujant į Lietuvą norisi grįžti visuomet. Aš labai gerai moku atskirti savo šalį nuo jos valdžios.
Jei taip atsitiktų, kad reikėtų palikti Lietuvą, kokioje šalyje rinktumėtės gyventi ir kodėl?
Jeigu jau taip nutiktų, matyt ir rinktis nebetektų.
Nuotraukos Facebook.com/tvkeliones
Holivudo patrakėlė Michelle Rodriguez („Greiti ir įsiutę“, „Įsikūnijimas“, „Absoliutus blogis“), kurią jau nuo šio penktadienio turėsime galimybę pamatyti viso pasaulio kino teatruose vienu metu startuosiančiame veiksmo filme „Pasaulinė invazija: mūšis dėl Los Andželo“, mano, jog ateiviai yra geresni ir protingesni už žmones. Aktorė įsitikinusi, kad jie turi gražesnes figūras ir spinduliuoja meile. O ką apie tai mano mūsų šalies įžymybės? Ar ateiviai egzistuoja? Kaip jie atrodo? Pafantazuokime.
Televizijos laidų vedėjas ir keliautojas Martynas Starkus teigia, kad ateivius jau kurį laiką galima pamatyti televizoriuose: „Kai tik pasižiūriu kai kurias lietuviškas aktualijų ir glamūro laidas, dažniausiai vėl ir vėl įsitikinu, kad jie tarp mūsų gyvena jau seniai. Atrodo lyg ir taip pat, bet – ufonautai, nors tu ką. Labai sunku tiksliai nusakyti, kokie yra jų skiriamieji bruožai, nes charakteriai vis dar yra įdieginėjami, ieškoma tobulesnės programos (kol kas tik bandomosios versijos). Jie taip ir atrodo – eksperimentiniai“.
„Ateiviai yra būtent tokie, kaip Johno Carpenterio filme „They Live“. Atrodo kaip eiliniai žmonės, tik užsidėjus specialius akinius matai, kur žmonės, o kur ateiviai. Taigi – žmogaus pavidalu, bet be odos sluoksnio“, – įsitikinęs „G&G Sindikato“ narys DJ Mamania. Jo manymu, kitų planetų gyventojai yra draugiški ir žmogiški, niekuo neišsiskiriantys iš kitų, tačiau kažką vis rezgantys. „Tikriausiai, pasaulio pabaigą“, – spėja muzikantas.
Komikas, aktorius bei politikas Artūras Orlauskas tikina, kad ateiviai neegzistuoja. „Skraidančios lėkštės yra žmonių sukurtos mašinos“, – neabejoja vyras.
„Manau, kad ateiviai visada gerai maskuojasi, todėl atrodo kaip mes, elgiasi kaip mes, kvepia kaip mes, tačiau jie yra ne tokie kvaili, tušti ir godūs, kaip mes. Žodžiu, jei sutikai neįtikėtinai protingą, įdomų ir gerą žmogų, siūlau būti atsargiam. O dar manau, kad grybai yra ateiviai, jie tyliai visur tupi ir laukia, kol išmuš jų keršto valanda. Ot gausim už visus grybavimus tada“, – mano žurnalistė Skaiva Jasevičiūtė.
Choreografas bei šokėjas Paulius Šinkūnas įsitikinęs, kad ateiviai yra poros metrų ūgio violetiniai žmogėnas su antenomis vietoje ausų, didelėmis akimis ir vietoje nosies turi dvi duobutes. Be to, jų pirštai – pusmetrio ilgio ir maskatuoja besisveikinant: „Neabejoju, kad jie techniškai už mus labiau pažengę flegmatikai, tačiau tikrai labai draugiški. Spėju, kad jie ambicingi, turi gerus tapkultūrinio bendravimo įgūdžius, linkę į draugiškus santykius, mėgstantys gerą kompaniją ir pilni nepriekaištingų oratoriškų įgūdžių“.
„Ateiviai yra tokie žali bičai be antakių bet su didelėmis akimis. Jie nepikti ir labiau pažengę, nes mus surado, o mes jų kol kas – ne“, – neabejoja Maksas Melmanas, grupės „Biplan“ vokalistas. Jo manymu, ufonautai valgo žalios ir mėlynos spalvos masę, panašią į vaikų taip mėgstamą želė.
Net 100 milijonų dolerių kainavęs nepakartojamų specialiųjų efektų veiksmo filmas “Pasaulinė invazija: mūšis dėl Los Andželo” kino teatruose jau nuo kovo 11 dienos.
Antroji žurnalisto ir keliautojo Martyno Starkaus knyga – apie ekstremalių kelionių mėgėjų atliktą žygį ankštu indišku automobiliuku. Kaip ir pirmoji „Šilko kelias, arba 10 000 kilometrų su „Pagieža“, antroji knyga „Tuk tuk Indija“ parašyta kelionės dienoraščio forma. Ji tokia pat sąmojinga, kiek mažiau nutrūktgalviška ir išsamesnė – absoliuti tekstų dauguma parašyta specialiai knygai, niekur neskelbta.
„Vyrai gamina, moterys vartoja“, – teigia garsus posakis, kurį puikiai atspindi ir žiniasklaida, ypač popierinė, kurios dauguma skirta moterims. Būtent moterys daugiau perka, būtent joms reikia daugiau reklamos.