Search Results for: "ar prisimeni"
Andrius Mamontovas ką tik išleido net ketverius metus brandintą albumą „Degančios Akys“ ir džiugina gerbėjus nostalgiškos dainos „Ar Prisimeni Mane?“ muzikiniu klipu, kuriame matomi jaukūs Lietuvos pajūrio vaizdai.
Ar dažnai tenka žiūrėti į laimingas poreles ir galvoti „kokie idealūs jų santykiai“? Iš tiesų, idealių santykių nebūna. Būna tik du žmonės, mokantys nusileisti ir prisiderinti vienas prie kito. Žinoma, santykių pradžioje viskas gali atrodyti tiesiog tobula, tačiau laikui bėgant situacija keičiasi, todėl reikia išmokti keistis kartu. Jei nuoširdžiai nori būti su savo mylimu žmogumi, teks išmokti prisitaikyti, kartais nusileisti ar nekreipti dėmesio į kai kuriuos dalykus.
Lietuvos moterų futbolo rinktinės narė, įvairių salės ir lauko futbolo turnyrų nugalėtoja ir prizininkė, Vilniaus „FM-Kreontas“ komandos žaidėja Viktorija Magalinskaja Lietuvos edukologijos universitete (LEU) jau ketvirtus metus studijuoja kūno kultūrą, yra gabi ir stropi studentė. Pakalbinome Viktoriją ir paprašėme papasakoti apie save, sportą, pasiekimus, studijas ir ateities planus.
G. Skoris ir J. Milius: „Šia daina norime visiems įkvėpti optimizmo“ „Norėjome sukurti dainą, kuri būtų skirta ir kiekvienam asmeniškai, ir mums visiems kartu“, – pristatydami dainą „Ar prisimeni“ sako gerai pažįstami Lietuvos muzikos scenos žmonės Germanas Skoris ir Jeronimas Milius.
2014 metų vasaris bus santykinai ramus mėnuo. Žiemos veikiami, nepasiduokite niūriai nuotaikai, verčiau mėgaukitės vis dar trumpomis, bet jau akivaizdžiai ilgėjančiomis dienomis. Mėnesio pabaigoje pakvips artėjančiu pavasariu. Tada sustiprės džiaugsmas ir gražesnio gyvenimo viltys.
Prieš keletą metų atsargiai vieną koją į fotožurnalistiką įmerkusi Ieva Budzeikaitė dabar turi nemažą spaudoje publikuotų nuotraukų sąrašą.
Kiekvienam žmogui vasarą primena vis kiti dalykai: vieniems – tai sultingos braškės, kitiems – saulė, smėlis ar jūra… Man vasarą primena įvairūs kvapai: kai žiemą geriu močiutės sudžiovintas arbatžoles, prisimenu, kaip vasarą sėdėjau pašiūrėje, kur jos kabojo; nakties dvelksmas primena salstelėjusį vasaros nakties kvapą, kai išeidavau klaidžioti tamsiomis gatvėmis idant taip praskaidrinčiau savo mintis; mano paslaptingas dvejonių aromatas primena valandas, praleistas senoje nuo vaikystės pamėgtoje vietoje – liepos viršūnėje; bičių medaus kvapas primena mano minčių keliones… Ir viskas, ką matau, ką užuodžiu, turi savo istoriją, kelia man skirtingas emocijas ir prisimini
Ar jums teko girdėti apie LARP? O galbūt teko mieste matyti apsiaustu apsibogusį ir automatu nešiną žmogų? O galbūt jūs visada norėjote būti elfu? Atsakymai į visus klausimus interviu apie tiesioginio veiksmo vaidmenų žaidimą.
Laikas.lt artėjant žiemai pakalbino paltukų dizainerę Kristiną Narbutaitę, kuri papasakojo apie savo kūrybą ir patarė, kokius paltus geriausiai rinktis žiemą. Interviu pradėsiu nuo lokacijos klausimo – kodėl Panevėžys? Juk mokslus baigei Kaune, vėliau studijavai Vilniuje. Tad kuom patraukė Panevėžys ir ar nesunku nuolat keliauti į sostinę ar kitus miestus pristatinėti savo drabužių?
„Nuolat verčiuosi per galvą, todėl per mano trumpą gyvenimą labai daug ko įvyko, “, – sako jaunas mados fotografas Nerijus Paluckas. Fotosesijų užkulisiai, (ne)komercinė kūryba, pigių fotoaparatų galimybės ir kiti Nerijaus pasisakymai klausimais, aktualiais ne tik gyvenantiems mada…
Prisimeni savo pirmas nuotraukas, kurios tau padėjo apsispręsti dėl mados fotografo specialybės?
Fotografuoju labai seniai. Tačiau komercinių projektų pradžią galiu susisieti su mano žmonos įsigytu pirmuoju veidrodiniu fotoaparatu. Man užteko jį paimti į rankas ir supratau, kad jaučiu kaip fotografuoti bei galiu tai gerai daryti. O mada domėjausi nuo seno. Prašydavau draugų iš užsienio atvežti „Vogue“ ar „Elle“, kai jų Lietuvoje dar būdavo sunku gauti. Žodžiu, man nereikėjo svarstyti, ką labiausiai noriu fotografuoti.
Kaip suprantu niekur nesimokei fotomeno?
Ne. Aš esu tiksliųjų mokslų specialistas. Mokiausi ekonomiką ir informatiką, tačiau mane visuomet traukė menai. Nuo mokyklos laikų kūriau poeziją, muziką. Iki šiol tai darau. Tad nieko nuostabaus, kad susidomėjau fotografija.
Apskritai, manau, kad mokymo įstaigos sugadina menininką. Man patinka laužyti standartus, o ten kaip tik stengiamasi įkišti į rėmus.
Ar mados fotografija yra tavo pragyvenimo šaltinis?
Aš turiu verslą, kuris su fotografija visiškai nesusijęs. Tai man labiau hobis, už kurį, žinoma, taip pat gaunu pinigus. Tačiau man jie nėra svarbiausi, o tai suteikia daugiau galimybių. Jei turiu užsakymą už 1 000 litų, galiu savęs neriboti ir išleisti daugiau. Tokiu atveju nenukenčia nuotraukų kokybė.
Pinigai darbą daro techniniu, o ne idėjiniu, kas man tikrai nepatinka.
Tačiau pinigai galbūt riboja iš kitos pusės – jei neturi jų, neturi ir brangios geros technikos?
Taip, iš dalies tai tiesa. Tačiau esu girdėjęs tokį pasakymą, kuris man labai patinka – profesionaliems fotografams reikia profesionalios technikos, tačiau genijui užtenka ir pieštuko. Kartais su telefonu galima padaryti labai puikią nuotrauką, tačiau plakatas iš jos tikrai neišeis.
Dažnai jauni fotografai mano: jei turėčiau brangų fotoaparatą, visi mane samdytų. Ir dažnai nusivilia, supratę, kad ne tai svarbiausia. Pirmiausia reikia atrasti savo išskirtinumą fotografijoje ir patį save, o tada galvoti apie brangų, profesionalų fotoaparatą.
Koks fotoaparatas tavo dėkle?
„Canon EOS-1Ds Mark III“.
Kaip įvardytum savo fotografijų stilių?
Žmonės sako, kad atpažįsta mano nuotraukas. Fotografuodamas madą skaitmeniniu fotoaparatu visada stengiuosi išgauti juostos efektą arba tiesiog naudoju juostinį fotoaparatą. Dirbdamas su TV3 ar panašiais komerciniais projektais to nedarau, tačiau ir tais atvejais randu būtų savo braižui išreikšti.
Paminėjai televiziją. Ką dar fotografuoji be mados?
Mano antra aistra po mados fotografijos – įvairūs creative darbai. Dar kartais fotografuoju išskirtinį, dažniausiai otkutiur maistą.
Dirbi fotosesijose su kūrybine komanda. Ar sunku atrasti žmonių, kurie lengvai ir visapusiškai perteikia tavo idėją?
Man labiausiai patinka žmonės, kurie nori laisvės. Neįdomu dirbti, kai tavęs nuolat klausia, ką ir kaip daryti. Man patinka, kai pasakai idėja, o komanda improvizuoja. Fotosesijų metu esu atviras įvairiausiems bandymams. Smagu dirbti su jaunais, nežinomais žmonėmis, atrasti tarp jų talentų.
Pavyzdžiui, paskutinė mano įsimintinesnė fotosesija buvo su drabužių dizainere Jurgita Žiugždiene. Fotografavome jos kolekciją pristatytą per šių metų „Mados infekciją“. Žinoma, pačią fotosesijos idėją padiktavo patys mistinį atspalvį turintys drabužiai. Ši fotosesija dar nepasirodė, tad nenoriu per daug apie ją šnekėti. Tačiau esmė ta, kad Jurgita iš oro daro stebuklus. Fotosesijos metu tam pačiam drabužiui ji sugeba suteikti visai kitą „veidą“. Su tokiais žmonėmis labai gera ir įdomu dirbti.
Pats sakei, kad „Lietuva fotografų ir krepšininkų šalis“. Mados fotografija šiuo metu vis labiau populiarėjanti specialybė. Kaip išsiskirti iš minios, kad būtent tave pasirinktų dizaineris, televizijos laidos prodiuseris ir pan.?
Negaliu tiesiogiai atsakyti į šį klausimą, padiktuoti kažkokio recepto. Svarbiausia turėti išskirtinį tikslą ir jo siekti.
Galiu paminėti, kad apie 30 mano nuotraukų išspausdino Amerikoje populiarus mados žurnalas „Runway“. Jie mane pastebėjo ir susirado patys. Nuo šiol esu vienas iš jų žurnalo fotografų ir planuoju nemažai su jais dirbti. Nusiunčiau savo foto-ciklą „Režisūriniai mados portretai“ portalui „behance“, o jo komisija išrinko ir patalpino mane prie garsiausių pasaulio mados fotografų portale „Fashion served“, per ten mane ir susirado „Runway“.
Ar fotografuoji vestuves, krikštynas, asmenines fotosesijas? Ir kiek tai kainuoja?
Vestuvių ir krikštynų tikrai – ne. Žinau, keletą gerų vestuvių fotografų, bet jie užsiima tik tuo, tad jų darbai dar verti dėmesio.
Asmenines fotosesijas, žinoma, fotografuoju. Bet jas stengiuosi susieti su mada ar creative stiliumi. Paprastų nemėgstu.
Kaina priklauso nuo to, ko žmogus nori. Pavyzdžiui, už 400 litų galima užsisakyti fotosesiją, bet ji bus be jokios kūrybinės komandos. O po to kaina gali kilti atsižvelgiant į daugelį niuansų – drabužius, makiažą, dekoracijas ir kt. Tačiau jei žmogus sutinka dalyvauti tokioje fotosesijoje, kokios aš noriu, galiu ją tiesiog padovanoti ar fotografuoti už itin mažą sumą.
Dar labai svarbu atrinkti kuo mažiau geriausių nuotraukų – kokias 5–10, kurias žmogus tikrai pasikabins ir kitiems parodys. Juk fotografuoji ne modelius, o paprastus žmones, tad natūralu, kad ne visos jų nuotraukos bus geros. Baisu, kai už 100 litų mergina gauna 100 nuotraukų, jas visas suslepia, įteigia sau, kad yra nefotogeniška ir daugiau nebesifotografuoja, o gal net atsisako savo svajonės būti modeliu.
Ką veiki, Nerijau, kai nedirbi?
Kai žmona pasako, kad manęs nebemato, sustoju ir leidžiu sau atsipūsti. Gal ir juokinga, bet man labai patinka, prie savo namų pjauti žolę. Po to išsinešu į kiemą sulankstomą kėdutę, atsidarau alaus ir ilsiuosi. Leidžiu laiką su savo 3,5 metų dukra, augančia fotomodeliu (juokiasi). Šįvakar kaip tik einu į darželio šventę tėveliams…
Mūsų pažintis su Nerijumi šiuo interviu nesibaigia. Savo dviem skaitytojams norime suteikti galimybę pabūti fotomodeliais šio fotografo mados fotosesijoje. Apie konkursą „Mano vasaros stilius“ skaitykite čia.