Search Results for: "koldūnai"
Į keptuvę įpilkite aliejaus, sudėkite koldūnus. Supjaustykite svogūnų laiškus arba česnakus, krapus. Sudėkite į dubenį grietinę, pomidorų padažą įpilkite truputį vandens, kad padažas pasidarytų skystesnis. Kai koldūnai truputi apskrus supilkyte paruoštą padažą, suberkite supjaustytus krapus ir svogūnų laiškus arba česnakus. (galima juos dėti į padažą ir viską kartu suversti. Keptuvę uždengti ir kepti. kai koldūnai pasidaro minkšti ir apskrudę užberti tarkuoto sūrio. Palaukti kol sūris išsilydis ir galima patiekti ant stalo.
Kiekvienas lietuvis žino traškaus kibino skonį, ne kartą yra valgęs jį su karštu vištienos sultiniu. Ar žinote, kad šis patiekalas Lietuvoje populiarus dar nuo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų? O visame pasaulyje į šį pyragėlį su mėsa panašių kepinių rasite kone kiekvienos tautos virtuvėje, tik skiriasi jų forma, pavadinimai ar sudedamosios dalys.
Geras maistas ir netradicinės pramogos vis labiau užvaldo Lietuvą ir tenkina kulinarinių įdomybių mėgėjų poreikius. Jau keleri metai kaip viena geidžiamiausių pramogų – vieno vakaro restoranai ir netradicinės vakarienės. Juos vienijantis tikslas – gražūs ir pasipuošę svečiai, įdomūs pokalbiai, gyva muzika, nuostabus maistas ir nepamirštami įspūdžiai.
Kebblogas nemiega, kebblogas nesnaudžia, kebblogas tik ėda ir naują mintį Jums audžia. Mes ir vėl grįžtame su naujų recenzijų paketuku. Apie ką šį kartą? Kadangi žurnalo, kaip Apuokas (mano buvusi lietuvių k. mokytoja) sakydavo, *pagrindinė mintelė* yra meinstrymas, kebblogo chebrytė apsitarė ir nusprendė neparsiduoti šiai politinei provokacijai. Per ilgai mes kentėme viešosios nuomonės spaudimą! Gana (ir kiti įvairūs „Bunda jau Baltija“ pobūdžio patriarchiški šūktelėjimai)! Nusimetame savo maroziškus apdarus, trumpam pamirštame rajonskas paniatkes, traukiame apskurusius senelio šliūbinius rūbelius, landsbergines beretukes, pypkutes, raginius akinukus iš stalčių ir skelbiame: „Būk hipsteriu, nevalgyk kebabo“ dieną.
„Plevėsos virtuvėlė“ ir vėl stebina bei linksmina – šįkart pristatysime, kaip pasigaminti šviežutėlius naminius koldūnus.
Balandžio 10 d. 19 val. Juozo Miltinio dramos teatras svečiuosis Vilniuje Keistuolių teatre. Panevėžiečiai pristatys daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „Hanana, KELKIS IR EIK“, pagal Germano Grekovo pjesę „Hanana“.
Sausio 25 d. 18 val. J.MILTINIO DRAMOS TEATRAS svečiuosis Valstybiniame Jaunimo teatre. Panevėžiečiai pristatys daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „HANANA, KELKIS IR EIK”, pagal Germano Grekovo pjesę „Hanana“.
Pjesės veiksmą spektaklio kūrėjai perkėlė į šiandieninės Lietuvos tikrovę, nes jo aprašyta šeimos kasdienybė tiksliai sutampa su lietuviško kaimo realijomis. G.Grekovas šia savo pjese tęsia ciklą pasakojimų apie gyvenimo posūkius, kuriuos galima sutikti ir Gorkio, ir Dostojevskio kūryboje. Pasakodami šią natūralistinę istoriją apie žmones, atsidūrusius kone ant susinaikinimo ribos, kūrėjai siekė parodyti veikėjų paveiksluose dar išlikusią emocinę šilumą, mielaširdystę, atjautą ir žmogiškumą. Todėl tragiškos buitinės scenos neretai atrodo tragikomiškai, o spektaklio pabaiga lieka „atvira“ vilčiai ir tikėjimui dvasiniu atgimimu.
Spektaklyje „Hanana, kelkis ir eik“ Kauno valstybinio dramos teatro aktorė Inesa Paliulytė sukūrė Liudos Hananos personažą. Ji šmirinėja tarp apgirtusių, apkvaitusių, apkurtusių ir apakusių namiškių, murmėdama po nosimi, tuščiai berdama žodžius tarsi pati sau. Į jos vyrą, užguitą ir bebalsį stulbinamai įsikūnijo aktorius Algirdas Paulavičius. Vos porą frazių per spektaklį sumurmėjęs aktorius vienas įdomiausių veikėjų, įrodančių, kad personažo svarba priklauso ne nuo scenoje praleisto laiko. Savo kūnu ir veidu jis atskleidė daugiau nei galima pasakyti žodžiais. Sudėtingas alkoholiko ir ligoto sūnaus Stasiuko Hananos vaidmuo teko aktoriui Vidmantui Fijalkauskui. Jis išgyvena lyg ir ne savo, o perskaitytų knygų, žurnalų ir televizijos ekrano herojų likimus. Despoto vaidmenį kuriantis aktorius, nuolat siautėjantis ir gąsdinantis aplinkinius, spektaklio atomazgoje išgyvena nušvitimą.
Įnamio bei Liudos meilužio vaidmenį sukūrė Rimantas Teresas. Spalvingos ir Hananų šeimos kaimynės Janina (Lolita Martinonytė, Eleonora Koriznaitė) ir Zina (Ligita Kondrotaitė). Janina nesibaido imtis įvairiausių priemonių, kad įsikabintų į gyvenimą, o Zina taškosi keiksmažodžiais, vilki neskoningais drabužiais ir jos galvoje nuolat sukasi mintys, kaip paveržti kaimynės meilužį. Iš kalėjimo grįžęs sūnus paklydėlis – aktorius Vytautas Kupšys – su cigarete dantyse ir kalašnikovo automatu krepšyje puikiai įkūnijo „zeko“ vaidmenį. Jo atėjimas sugriauna iki šiol vyravusį gyvenimą su didžiuliu trenksmu ir atneša sumaištį bei pakeičia likimus.
Spektaklio kūrybinė komanda – tarptautinė, ryški, patyrusi, galinti pasigirti įvairių festivalių ir konkursų prizais bei apdovanojimais. Scenografiją spektakliui sukūrė Rygos Dailės teatro meno vadovas, dailininkas Martinšas Vilkarsis.
Spalio pradžioje Vilniuje rodytas šis spektaklis sulaukė puikių vertinimų. Konstantinas Borkovskis savaitraštyje „7 meno dienos“ rašė, jog “dar neteko matyti spektaklių, tokių buitiškų ir natūralistinių, kuriuose būtų tiek kepama, verdama ir geriama. Čia pat kepama ir valgoma tikra kiaušinienė, minkoma tešla, malama mėsa ir iš viso to lipdomi koldūnai, kurie verdami ir čia pat „suvalgomi“. Teatrinė „degtinė“ liejasi per kraštus, kaip pagrindiniai gyvybės syvai, kaip sakralinis vanduo, kaip suskystintas fetišas, kurį vieną išpažįsta ir kuriam tarnauja visi iki vieno šios platformos gyventojai.
Spektaklis buvo pristatytas režisierės Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalyje, kuriame autoritetinga teatralų komisija ir Dzūkijos krašto žiūrovai net 3 nominacijas skyrė Juozo Miltinio dramos teatrui už spektaklį „Hanana, kelkis ir eik“, rež. Rolandas Augustinas A.
Diplomu „Už teatrinę drąsą“ apdovanotas Germano Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“ režisierius Rolandas Augustinas A.
Diplomu „Įtaigiausias vaidmuo“ už sukurtą Liudos Hananos vaidmenį apdovanota aktorė Inesa Paliulytė.
Diplomu „Geriausias personažas be žodžių“ už sukurtą Juozo Hananos vaidmenį apdovanotas aktorius Algirdas Paulavičius.
Sausio 25 d. 18 val. spektaklis „Hanana, kelkis ir eik“ bus rodomas Valstybiniame Jaunimo teatre.
Daugiau informacijos www.miltinio-teatras.lt
Kartais pasitaiko, kad nėra laiko gaminti pietų savo šeimai. Tuomet Jus išgelbėti gali pakelis koldūnų iš šaldymo kameros. Juos galima kepti orkaitėje, paruošus padažą, ar net iš jų išvirti sriubą.
Viengungio patarimas
Užšaldytus koldūnus sudėkite į keptuvę su aliejumi ir pakepinkite, kol gražiai pageltonuos. Į šį patiekalą galima įdėti česnako, svogūno ar kitokių žalumynų. Viską užpilkte grietine, ant viršaus užbarstykite tarkuoto sūrio. Keptuvę uždenkite ir kepkite, kol išsilydys sūris.
Koldūnai su padažu
0,5 kg šaldytų koldūnų sudėkite į keptuvę, įdėkite keletą lauro lapelių ir viską užpilkite padažu. Padažui paimkite stiklinę grietinės, įberkite prieskonių, įdėkite majonezo ir/arba pomidorų padažo. Ant viršaus padėliokite acte marinuotų svogūnų. Kepkite orkaitėje.
Koldūnai indeliuose
Koldūnus šiek tiek apvirkite. Dalį koldūnų sudėkite į gerai riebalais išteptus indelius, tuomet užpilkite majonezu, vėl sluoksniuokite. Ant viršaus užpilkite majonezo ir pabarstykite tarkuoto sūrio.
Kepinti koldūnai su kiaušiniais
Koldūnus apkepkite, įdėkite smulkintus pomidorus, grybus. Sudėkite į kepimo formą ir užpilkite išplaktu kiaušiniu. Ant viršaus užberkite šiek tiek sūrio ir uždėkite majonezo. Kepkite orkaitėje.
Koldūnai sultinyje su pievagrybiais
Koldūnus (geriau mažesniuosius) apkepkite ir sudėkite į molinius puodukus. Užpikite daržovių sultiniu, įdėkite apkepintus pievagrybius. Pagal skonį įberkite prieskonių. Neuždengtus indelius dėkite į orkaitę. Paruoštus koldūnus užpilkite grietine.
Koldūnų sriuba
Sultinyje išvirkite morkas, bulves, saliero šaknį bei petražoles. Išvirus daržovėms, sudėkite koldūnus, įdėkite pomidorų padažo. Galima paskaninti ir paprika. Į paruoštą sriubą įdėkite kalendros ir smulkiai supjaustytą česnaką.
Kokybę rodo gaminio rūšis. Pagal mėsos gaminių kokybę reglamentuojančius standartus mėsos gaminiai yra skirstomi į šis rūšis: aukščiausią, pirmąją ir antrąją. Ją lemia mėsos žaliavos kokybė ir jos mitybinė vertė. Standartas nustato mėsos gaminių, atsižvelgiant į jų rūšį, kokybę: mažiausią leidžiamą raumeninio mėsos audinio baltymų kiekį, didžiausią leidžiamą riebalų kiekį, drėgmės kiekį. Taip pat yra ribojamas mėsos pakaitalų, pavyzdžiui, sojos baltymų, krakmolo naudojimas produktuose, numatomi papildomi ženklinimo reikalavimai, mėsos gaminių gabenimo bei laikymo sąlygos, kad šie išliktų saugūs ir kokybiški. Taigi atsiranda garantija, kad žmogus, sumokėjęs daugiau, įsigys aukštesnės kokybės pirkinį.
Ką reiškia užrašai „pirma rūšis“, „aukščiausia rūšis” ?
Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų ar mechaniškai atskirtos mėsos. Jų maistinė vertė, palyginus su to paties terminio apdorojimo pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiais, yra daug aukštesnė.
Pirmos rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra apribotas, juose neleidžiama naudoti ir sojos miltų.
Tuo tarpu antros rūšies mėsos gaminiuose nei krakmolo, nei užpildų kiekis nėra ribojamas, bet gamintojas jų kiekį privalo nurodyti prekės etiketėje.
Pavyzdžiui, aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22%, drėgmė neturi būti didesnė nei 69%, o mėsos baltymų negali būti mažiau nei 8%. O antros rūšies virta dešra gali būti labai riebi (riebalų kiekis neribojamas), drėgmė siekti 75Į, mėsos baltymų – tik 5%. Joje gali būti iki 2% sojos baltymų ir krakmolo, kurio kiekis taip pat nėra ribojamas.
Vartotojų patogumui tam tikrų pavadinimų mėsos gaminiai (virtos „Panerio“ dešros, daktariška, pieniška virtos pieniškos dešrelės, virtas rūkytas, šaltai ar karštai rūkytas servelatas) privalo atitikti tik aukščiausiai rūšiai nustatytus maisto kokybės rodiklius. Taip pat aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius turi atitikti ir visi mėsos gaminiai, kurių pavadinime naudojami tokie žodžiai kaip „lietuviškas“, „auksinis“, „puikus“, „delikatesinis“, „prima“, „ekstra“ ar „liuks“.
Tas pats skonis, kita kokybė.
Tai yra tiesa. Tarkim, to paties pavadinimo, tačiau pagaminta skirtingų įmonių virta daktariška dešra gali skirtis skoniu, kvapu, konsistencija, sudėtimi, gamybos technologija bei kaina. Kas lemia gaminio skonį? Pirmiausia – žaliava, gamybos technologija, darbuotojų kvalifikacija, jų atidumas. Be to, skonio pojūtis priklauso ir nuo vartotojo, t.y. ko jis tikisi ragaudamas produktą. Valgydami dešrelę, turėtume jausti liesos mėsos skonį – baltymus. Tačiau, jeigu dešrelėje yra tik 30%. liesos mėsos, o visa kita – riebi mėsa, riebalinė emulsija, maistinės kiaulių odelės, pažandės, subproduktai, krakmolas, soja, gal ir manų kruopos, tai kokio skonio tuomet galime tikėtis? Produkto rūšis, sudėtis, išvaizda, tinkamumo terminas, baltymų, riebalų kiekis ir yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galime spręsti apie produkto kokybę.
Kas yra mechaniškai atskirta mėsa?
Užrašą, kad mėsos produkto gamybai panaudota mechaniškai atskirta mėsa (sutrumpintai MAM) dažnai galima pastebėti prastesnės kokybės mėsos produktų ženklinimo etiketėse. Tai piurė konsistencijos mėsos ir nuograndų nuo kaulų masė. Mechaniškai atskirta paukštiena gaunama, naudojant specialų įrenginį, nugramdant mėsos likučius nuo paukščių skerdenėlių kaulų, kurie lieka išpjovus vertingąsias jų dalis. Ši mėsa naudojama pigiuose, prastesnės kokybės mėsos produktuose. Tai gali būti virtos dešros, mėsos pastos, miltiniai produktai su įdarais (pavyzdžiui, koldūnai) ir kt. Šios mėsos negalima naudoti gaminant aukščiausios rūšies mėsos gaminius. Jei perkate labai pigų mėsos produktą, labai didelė tikimybė, kad jį gaminant panaudota mechaniškai atskirta mėsa.
Valgymas kartais tampa įdomiausia kelionės dalimi. Paragauti patiekalai dažnai visai net neprimena jūsų šalyje gaminamų jų pakaitalų. Tad jei norite sužinoti, koks tikrasis kebabo skonis, teks skristi į Turkiją, o makaronų – į Italiją. Keliautojų biblija „Lonely Planet“ paruošė turistams rekomenduojamų paragauti nacionalinių patiekalų dešimtuką.
Tapas – Barselona, Ispanija
Ispaniškas užkandis tapas – mūsų šalyje labiau žinomas, kaip vieno kąsnio sumuštinukas. Jie daromi iš įvairiausių produktų. Populiariausi – bulvės su aštriu pomidorų padažu,kepti kalmarai, ančiuviai, kumpio kroketai), kiaulienos dešra, skrudinti pipirai, mėsos kukuliai, sūriu apkepti baklažanai ir t. t.
Žodis Tapa, išvertus iš ispanų kalbos reiškia – dangtis. Taip pavadintas užkandis, nes tradiciškai ispanai jį deda ant vyno taurių, kad į jas nepatektų vabzdžių ar nešvarumų.
Lankantis Barselonoje tikrai paragausite tapų, nes tai įprastas kasdienis patiekalas. Jų valgymo metas – nusileidus saulei ir atidarius dar vieną butelį vyno…
Doner kebabas – Stambulas, Turkija
Tikras turkiškas kebabas, žinomas Doner vardu. Tradiciškai, nuo seniausių laikų jis gaminamas iš keptos avienos. Patiekiant lėkštėje greta jo visada esti ryžiai su sviestu. Tokį Doner kebabą dar tikrai įmanoma užsisakyti kai kuriuose, iš senų laikų išlikusiuose Stambulo restoranuose.
Dabar turkiškas kebabas laikomas nebe patiekalu, o greito maisto pusbroliu. Gaminamas jis daugiausia iš marinuotos mėsos, pjaustant ją nuo besisukančio iešmo, ir įsukant į pitą duonelę kartu su salotomis ir specialiu jogurtiniu padažu. Jį turkai, žinoma, irgi moka išskirtinai paruošti. Tad, kai būsite Stambule, nusipirkite iš vietinių turkų kebabą ir nesivaržydami tęskite ekskursiją po miestą su varvančiu per smakrą padažu.
Makaronai – Neapolis, Italija
Maisto istorija teigia, kad XVIII amžiuje neapoliečiai miltus su vandeniu sumaišė taip, kad tas mišinys tapo populiarus visame pasaulyje. Jie taip pat pirmieji supažindino makaronus ir pomidorų padažu. O tada jau prasidėjo rimtieji virtuvės bandymai. Taigi vaikščiodami Neapolio istorinėmis gatvėmis, būtinai užsukite į itališką tratoriją ir užsisakykite dubens makaronų „Pasta Napolitana“.
Virti koldūnai – Šanchajus, Kinija
Kiniški koldūnai atrodo visai nieko neišsiskiriantis tol, kol jų neparagauji. Tik darykite tai atsargiai, nes galite nusideginti. Prieš valgant koldūną iš pradžių jį lengvai prakąskite, kad iš jo išbėgtų skystis. Jis ir yra šių pyragėlių su malta kiauliena, krabų mėsa, daržovėmis ir aštriu sultiniu paslaptis. Į koldūnų įdarą dedamas kietas želatinas, kuris suskystėja kai koldūnas verdamas.
Feijoada – Rio de Žaneiras, Brazilija
Tai iššūkis Brazilijos turistams. Paskanavus šio kiaulienos ir juodųjų pupelių troškinio labiau patariame prigulti ant sofutes, o neiti maudytis į taip viliojantį žydrą vandenį. Šis patiekalas itin populiarus žymiojo Rio de Žaneiro karnavalo metu. Tikriausiai, dar verta paminėti, jog dažniausiai šį troškinį brazilai gamina iš kiaulių kojų, kartais – ausų, liežuvių ar uodegėlių.
Gumbo – Naujasis Orleanas, JAV
Gumbo – tai tiršta sriuba su jūros gėrybėmis ir rūkyta mėsa. Patiekiama ji su ryžiais. Naujojo Orleano virtuvė garsėja ne tik šiuo patiekalu, bet ir jo rūšių įvairove. Gumbo valgymas Naujajame Orleane yra toks pat svarbus kaip ir džiazo klausymasis.
Kuskusas – Kasablanka, Marokas
Atvykę į Kasablanką, nusipelnėte minutės poilsio. O praleisti ją patariama vietinėje kavinukė užsisakius puodelį mėtų arbatos ir lėkštę kuskuso. Marokietiškas kuskusas gaminamas iš garintų kuskuso kruopų, pasirinktinai – su vištiena, aviena ar žuvimi. Patiekamas su daržovėmis. Tikėtina, kad kitą dieną vėl valgysite tą patį patiekalą. O gal net šiandien…
Nasi Goreng – Penang sala, Malaizija
Tai tradiciniai šios šalies kepinti ryžiai. Jie apkepinami su vištiena, daržovėmis, kiaušiniais ir saldoku sojos padažu. Kartais į ryžius įdedama čili. Tad nemėgstantiems aštraus maisto, prieš užsisakant Nasi Goreng, patariama pasiklausti – jis su čili ar be.
Karis – Bombėjus, Indija
Kario patiekalai – tai Azijos fenomenas, juos gamina nuo Pundžabio iki Japonijos. Tačiau kario tikroji gimtinė yra Indijos miestas – Bombėjus. Tipiškas jo karis gaminamas iš jūros gėrybių, kokoso su masala (prieskonių mišiniu). Tradicinį prieskonių mišinį sudaro ciberžolė, kalendra, imbieras ir raudonasis čili.
Dešrainis – Niujorkas, JAV
Nors Niujorke laukia didžiulė pasiūla įvairiausių pasaulio virtuvių, tačiau būtinas ritualas čia atvykus yra susirasti metalinę apšiurusią prekyvietę su skėčiu ir užsisakyti dešrainį su kečupu, garstyčiomis, svogūnais bei įvairiais padažais. O jei norite iššūkio – liepos 4 d. nuvykite į Coney salą ir sudalyvaukite garsiose dešrainių valgymo varžybose. Jų rekordas – 53.5 dešrainiai per 12 minučių.
Skanių įspūdžių!