Search Results for: "milanas"
Išvykus svetur, maistas – viena įdomiausių, labiausiai intriguojančių patirčių. Per jį galima ne tik pažinti šalį, bet ir iki šiol dar neatrastais skoniais ar jų deriniais nustebinti save, o gal net pasisemti įkvėpimo raciono pokyčiams namuose?
Jolanta Rimkutė – kostiumo dizainerė, „Studija LT“ viena iš įkūrėjų bei Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) „Mados dizaino“ studijų programos dėstytoja. Su kostiumo dizainere susitikome pasikalbėti VDU Šiuolaikinių menų katedroje, jos, kaip dėstytojos aplinkoje, apie madą, studentus bei augančią naujų dizainerių kartą.
Užpuolus karštiems orams, daugelis bėgimo mėgėjų įprastus miesto takelius ir gatves mielai išmaino į miško, paūpio ar jūros pakrantę. Pasak vieno iš naktinio moterų bėgimo „We Own The Night“ trenerių Vitalijaus Kozlovo, nors bėgimas paplūdimio smėliu yra labiau malonumas nei profesionali treniruotė, tačiau čia galioja įprastam bėgimui būdingos taisyklės: apšilimas, tinkama apranga bei avalynė, reikiamo kiekio skysčių vartojimas.
Merginoms visada viską daryti smagiau su draugėmis. Ne išimtis ir bėgiojimas – daug dažniau galima pamatyti kartu bėgiojančias drauges. Vis daugiau dalyvių pritraukia ir masiniai moterų bėgimai, pavyzdžiui, rugpjūtį vyksiantis naktinis moterų bėgimas „We Own The Night“. Planuojama, kad šiais metais jame dalyvaus dvigubai daugiau bėgimo entuziasčių nei pernai.
Šį savaitgalį Vilniuje – finalinis „Žiemos ekranų“ akordas. Penktadienį porą filmų žiūrovai galės išvysti kino centre „Skalvija“, o iki pat sekmadienio ŠMC kino salėje ritmingai suksis iškilios prancūzų rašytojos ir režisierės Marguerite Duras filmai. Nuo sausio 31 d. festivalis taip pat kraustosi į Klaipėdą ir Panevėžį, o nuo vasario 5 d. – Kauną bei kitus Lietuvos miestus.
Šiemet Rusijos Federacijos Tiumenės srityje išlikusius lietuvių tremties ir kalinimo vietų atminties ženklus lankys 16 žmonių ekspedicija. Jos laukia ypač atsakinga misija, tad ekspedicijos komanda atrinkta itin kruopščiai.
Lenkų prozos meistro Jerzy Pilcho apsakymų romanas „Mano pirmoji savižudybė“ (Moje pierwsze samobójstwo, 2006) kritikų laikomas brandžiausiu jo kūriniu, o pats autorius dažnai lyginamas su tokiais Vidurio Europos literatūros milžinais kaip Witoldas Gombrowiczius, Milanas Kundera ir Bohumilas Hrabalas.
Smagiam lietui skalaujant vasariškas gatves miestelėnai netruko pasinaudoti proga apsiauti „botų“. Spalvotais guminiais batais pasipuošę ne tik jaunuoliai, bet ir vyresniojo amžiaus žmonės nebijodami sušlapti drąsiai žengia per balas ir demonstruoja savo išradingą stilių.
2012 vyksiantis futbolo čempionatas pritraukia vis daugiau futbolo smalsuolių dėmesio. Ta proga, Laikas.lt siūlo Jums paskaityti apie labiausiai futbolui pritaikytus miestus. 2012 m. futbolo gerbėjų akys ir ausys kryps į Lenkiją ir Ukrainą, kur vyks svarbiausias futbolo renginys – Pasaulio čempionatas. Ta proga pateikiame jums pasaulio miestus, kurių gyventojams, atrodo, futbolas natūraliai yra kraujyje.
Futbolas atsirado dar 1800 m., o žaidimo prototipai minimi dar senovės graikų ir kinų šaltiniuose. Nors krepšinis Lietuvoje yra populiariausias sportas, turime nemažai ir futbolo gerbėjų.
Miunchenas, Vokietija
Nors 2006 m. finalinės čempionato varžybos tarp Italijos ir Prancūzijos vyko Berlyne, tikrieji futbolo fanai renkasi Miunchene. Futbolo klubas „Bayern“ 2009 m. „Forbes“ buvo išrinktas ketvirtuoju pagal turtingumą futbolo klubu pasaulyje, kurio pajamos per metus siekia apie 465 mln. dolerių. Miunchenas taip pat yra gana liūdna vieta Mančesterio „United“ klubo gerbėjams – čia 1958 m. sudužus lėktuvui žuvo net 8 žaidėjai ir keli buvo sužeisti taip, kad daugiau niekada negalėjo žaisti.
Meksikas, Meksika
Futbolo šaknys yra giliai įaugusios į Meksiko istoriją. Futbolas – čia didžiausias aistra, ypač jeigu esi vietinis. Tai miestas, kuriame legendinis Diego Maradona 1986 m. metais įspyrė „Hand of God“ („Dievo ranka“) įvartį mače su Anglijos rinktine. Ir būtent čia Pelé žaidė paskutinį tarptautinį mačą prieš Italijos komandą (Brazilijos rinktinė laimėjo 4-1).
Glazgas, Škotija
Glazge verda įnirtingiausia klubų kova ir didžiausia konkurencija tarp didžiausių klubų: Glazgo „Celtics“ ir „Rangers“. Šie du klubai nuolatos keičiasi Škotų čempionų titulais, neįsileisdami nei vienos „pašalinės“ komandos. Kiekvienas mačas tarp „Celtics“ ir „Rangers“ yra tarsi unikalus gerbėjų atsidavimo ir žaidėju profesionalumo patirtis.
Rio de Žaneiras, Brazilija
Rio de Žaneiras gali pelnytai prašytis „Dvasinės futbolo sostinės“ vardo. Brazilijos rinktinė yra pripažinta sėkmingiausia visų laikų FIBA komanda, taip pat, vienintelė komanda, laimėjusi Pasaulio čempionatą keturiuose skirtingiuose kontinentuose ir, žinoma, garsiojo Pelé gimtinė. Tuo tarpu, už Rio de Žaneiro garbę varžosi net trys stiprios komandos. 2014 m. čia vyks Pasaulio futbolo čempionato finalinės rungtynės.
Roma, Italija
Romos Koliziejus – mistiškas gladiatorių kovų palikimas, todėl turbūt visai nekeista, kad čia nuolatos verda aistra ir įtemptos grumtynės. Tiek žaidėjai, tiek sirgaliai pasižymi visokeriopu atsidavimu žaidimui. Roma 1960 m. šeimininkavo Olimpinėms žaidynėms.
Londonas, Anglija
Iš pirmo žvilgsnio, gali atrodyti, kad už Londoną šiame sąraše yra vertesnis atsidurti Mančesteris arba Liverpulis. Tačiau tiesa ta, kad tik keli kiti miestai Pasaulyje gali pasigirti tokiu dideliu skaičiumi aukščiausios kokybės klubų, turinčių tokią turtingą istoriją, muziejų, nukrautų trofėjais, užkietėjusių aistruolių ir nuožmių kovų. Londonas turi net penkis garsius klubus: „Arsenal“, „Chelsea“, „Fulham“, „Tottenham“ ir „West Ham“. Tbe visa ko, čia dar yra visai neseniai suremontuotas legendinis „Wembley“ stadionas.
Buenos Airės, Argentina
Prieš kurį laiką bitų laikraštis „The Observer“ mačus tarp konkuruojančių Buenos Airių klubų įsirašyti į sąrašą „Ką privalai pamatyti iki mirties“. Čia žiūrint įtemptą žaidimą atrodo, kad verda tikra gyvenimo ir mirties kova. Buenos Airės turi per 65 tūkst. talpinantį „Estadio Monumental Antonio Vespucio Liberti“ stadioną.Tiesa, deja, bet daugelis žaidėjų iš darbo klasės kilusių lubų pasitraukė į turtingus Europos klubus.
Madridas, Ispanija
Madrido top futbolo lyga „La Liga“ yra viena žaviausių vietinių lygų, turinti tokius garsius ir turtingus žaidėjus kaip Lionelis Messi, Christiano Ronaldo ir Thierry Henry. Turbūt daugiau niekur kitur nepamatysite mačų, kurie prasidės vėlai vakare ir tęsis iki nakties, taip tarsi pažymėdami gyvybingą Ispanijos sostinės naktinį gyvenimą. Madride esantis „ Santiago Bernabeu“ stadionas FIBA atstovų buvo pavadintas tikra futbolo „katedra“.
Milanas, Italija
Milanas – futbolo ir madų sostinė, pritraukianti tokias įžymybes kaip Davidą Beckhamą ir jo išrankią žmoną Victorią. Milane taip pat renkasi vieni žiauriausių ir radikaliausių futbolo aistruolių (kitaip sakant, „ultrų“). Tiesa, daugelis klubų yra be galo politiški – vieną jų savo kišenėje laiko pats Silvio Berlusconi.
Barselona, Ispanija
Būtent Barseloną daugelis futbolo aistruolių vadina futbolo sostine. Barselona turi net dvi stiprias komandas – „Barseloną „ ir „Espanyol“, kurios šį katalonų miestą vadina namais. Barselonos komandos buvo pritraukusios tokias legendas kaip Johaną Cruyffą, Ronaldo ir Diego Maradoną. Net mažesnis „Espanyol“ žaidžia moderniame „ Estadi Cornellà-El Prat“ stadione.
Laikas.lt
Klaipėdiškė Rugilė Norkutė, baigusi mokyklą, pasirinko studijas prestižinėje Milano Breros dailės akademijoje (it. Accademia di belle arti di Brera). Mergina atvirauja, kad ši Italijos aukštoji mokykla studentui suteikia viską, ko jis gali norėti, tačiau pripažįsta, jog vis dėlto viskas priklauso nuo paties studento iniciatyvos ir motyvacijos.
Rugile, Milane studijuoji scenos dizainą. Gal gali trumpai papasakoti, kokios tai studijos?
Milano Breros dailės akademijoje studijuoju scenografiją – teatro meną. Tai – spektaklio dekoracijų, rekvizitų, kostiumų, grimo, apšvietimo projektavimas.
Akademijoje šiuo metu analizuojame Verdžio operą „Trubadūras“. Kad sukurtume dekoracijas operai, visų pirma paskaitoje klausomės Verdžio muzikos, kad pajustume kūrinio nuotaiką, emocijas, atmosferą, skaitome operos tekstą, renkame informaciją, einame į susitikimus su režisieriais, kompozitoriais, žiūrime įvairius spektaklių pavyzdžius… Ir tik tada, kai jau būname pasirengę, dėstytojams pateikiame savo pirmąsias idėjas (eskizus, brėžinius – aut. pastaba). Per peržiūrą pristatome idėją, maketą, kostiumų eskizus ir visą surinktą informaciją.
Be scenografijos, turime ir kitų paskaitų: anatomija, režisūra, 3D modeliavimas, apšvietimas, kostiumai, fotografija, spektaklio istorija.
Kaip sugalvojai studijuoti būtent šį dalyką ir dar Italijoje? Ar sunku buvo įstoti?
Teatras visada mane žavėjo. Manau, norintiems pasinerti į paslaptingą teatro pasaulį ir pajusti jo prabangą bei spalvas Milanas yra tinkamas pasirinkimas. Mane įkvepia aplinka. Tiesiog užtenka nueiti kokį vakarą į operą „La Scala“ ar pasivaikščioti po Milano gatves.
Neslėpsiu, kad į Italiją patraukiau taip pat ir dėl to, kad čia studijuoja mano brolis. O įstoti man nebuvo sunku, nes prieš tai lankiau dailės kursus. Taip pat turėjau laiko pasimokyti italų kalbos.
Kuo skiriasi Italijos aukštoji mokykla nuo Lietuvos aukštųjų mokyklų? Ar pastebėjai panašumų?
Sunku atsakyti, nes pati Lietuvoje nestudijavau. Žinau tokį, kad mano akademijoje yra tik trys oficialūs studijų metai. Jei per juos nespėji išlaikyti visų egzaminų, jau esi „fuori corso“ (it. už kurso ribų). Tad prisideda dar vieneri metai, ir taip kol išlaikai visus egzaminus. Dažnai kai kuriems studentams tie treji metai pavirsta ketveriais ar penkeriais. Bet tikrai įmanoma pabaigti viską per trejus.
Kokios Italijoje gyvenimo sąlygos užsienio studentui?
Manau, kaip ir visur. Jokių stebuklų čia nėra. Jei pavyksta gauti stipendiją, gali būti ramus, o jei ne – tenka ieškotis darbelio savaitgaliais.
Ar susipažinai su lietuviais studentais, besimokančiaisiais Italijoje?
Taip, žinoma. Juk būna dienų, kai norisi pabėgti nuo italų kalbos. Mano akademijoje šiuo metu tik vienas lietuvis, bet teko susipažinti su studentais iš kitų universitetų. Taip pat kiekvienais metais vis atvažiuoja lietuvių pagal „Erasmus“ mainų programą. Jie, deja, visada turi išvykti.
Koks studento laisvalaikis?
Mokslai, mokslai… Asmeniškai mano – ramus. Savaitgalio rytais turime tradiciją nueiti pasižvalgyti iki antikvarinių ir senų daiktų turgelio. Vakarais paskanauti aperityvo (gėrimai prieš vakarienę – aut. pastaba), einame į įvairias parodas. Kai daugiau laisvo laiko, nuvažiuojam aplankyti kokio miestelio už Milano.
Ar ilgai pratintinaisi prie spartaus Milano tempo?
Tikrai ne. Esame jauni, tad greitai adaptuojamės prie daugelio aplinkybių.
Ar teko aplankyti kitus Italijos miestus?
Taip, teko. Buvau Florencijoje, Romoje, Pizoje, Torine, Venecijoje. Venecija paliko neapsakojami didelį įspūdį.
Praėjusiais metais paskaitoje analizavome V. Šekspyro „Venecijos pirklį’“, tad Veneciją pamatyti jau buvo privalu.
Ar italai – gražūs žmonės?
Gražūs, malonūs, šilti bei svetingi. Šiaip labai gražu žiūrėti į vyresnio amžiaus žmones. Visada elegantiški, tvarkingi, su šypsena veide.
Paskutinis klausimas: ar nesigaili pasirinkusi tokias studijas ir ką patartum norinčiam Milane mokytis tą patį dalyką?
Man niekada nepatinka kažko gailėtis. Juk viskas priklauso nuo tavęs ir tavo norų. Jei kas nepatinka – keisk. Manau, kad esu visur vietoje ir laiku. Tad esu patenkinta.
Hmmm… Ką galėčiau patarti… Čia, akademijoje, yra visos galimybės veikti, realizuoti save – viskas priklauso nuo mūsų pačių užsibrėžtų tikslų ir norų. Čia niekas nieko nepadarys už tave, turi pats mokėti pristatyti save ir savo darbus.