Search Results for: "pneumonija"
Sportas – sveikata! Turbūt šiuos žodžius kiekvienas (bent jau dauguma) girdėjo dar mokyklos laikais per kūno kultūros pamokas. Sakoma, jog sportas prailgina gyvenimą, juk sveikame kūne ir siela sveika…
Tačiau ar iš tikrųjų sportas visada užtikrina puikią sveikatą? O ir sporto šakų daugybė, ką geriausiai pasirinkti, kas būtų naudingiausia ir saugiausia? Žinoma, reikia sutikti, jog bet kurioje sporto šakoje galimos įvairios traumos, susižalojimai… Netgi nekaltai atrodantus šaškių žaidimas gali pakenkti sveikatai…
Bet kuriuo atveju, kiekvienais metais renkamos dešimt pavojingiausių pasaulyje sporto šakų. Dešimtukai kasmet nelabai keičiasi arba pasikeičia nežymiai. Tarp pavojingiausių sporto šakų daugiausia tų, kuriomis užsiima vyrai ir moterys.
Pavojingiausia moterims – palaikymo komados šokėja
Amerikoje, kur labai populiarus šis sportas, per metus suskaičiuojama apie 20000 rimtų traumų, kurias patiria komandų palaikymo šokėjos. Teigiama, jog yra didesnė tikimybė, jog per varžybas susižeis šokėja, o ne, pvz., krepšinio žaidėjas. Lūžusios kojos ar stuburo traumos – ne retenybė. Geras pasirodymas reikalauja aukų?
Regbis
Taip pat labai populiari sporto šaka Amerikoje, tačiau propaguojama ir kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tai turbūt vienas žiauriausių kontaktinių žaidimų. Čia traumos tris kartus dažnesnės nei kariniuose susirėmimuose (!).
Plyšę raumenys, smegenų sukrėtimai, lūžę kaulai – tie žaidėjai sustoja tik tada, kai jau fiziškai nebegali toliau žaisti. Žinoma, tokiame sporte neapsieisi be kūno apsaugų, tačiau ir jos ne visada apsaugo.
Futbolas
Tai sporto šaka, kurioje dažniausiai patiriami smegenų sukrėtimai. Taip pat palyginti ne retai pasitaiko staigių mirčių. Futbolas yra viena iš sporto rūšių, kuriose įtraukiama ir galva, žaidžiama galva (ir čia kalbama tikrai ne apie mąstymą…).
Automobilių/motociklų lenktynės
Čia mirtys dažnos ir neišvengiamos, nes lenktynės neapsieina be didžiulio greičio (juk kitaip ir nebūtų lenktynės). Motociklininkai turi išlaikyti pusiausvyrą, važiuodami įvairiais keliais, posūkiais ir visa tai lydi beprotiškas greitis. O esant tokiam greičiui šalmas ar kitos apsaugos ne visada padeda.
Jojimas ant buliaus
Lipti ant nugaros toną sveriančiam įsiutintam gyvūnui turbūt tikrai labai drąsus žingsnis. Drąsus arba beprotiškas. Galbūt todėl Lietuvoje ši sporto šaka neprigijo. Kai kuriems šis žingsnis gali būti ir paskutinis.
Būti numestam keletą metrų – beveik būtinybė. Nors tereikia ant buliaus išsėdėti „tik“ (mažiausiai) aštuonias sekundes, tačiau įsiutęs gyvūnas visą tą laiką iš visų jėgų stengiasi numesti nepageidaujamą „svorį“. Tikriausiai tai pavojingiausios aštuonios sekundės pasaulyje.
Žirgų lenktynės
Žirgas – ne bulius ir jis nesistengia numesti raitelio, tačiau tai irgi viena pavojingiausių sporto šakų pasaulyje. Amerikoje iš 100000 dalyvių užfiksuotos 128 mirtys (žinoma, žirgų mirtys čia neįtraukiamos…).
Galbūt galima sakyti, jog tai nėra jau toks didelis skaičius, tačiau jei palyginsime šį sportą su kita taip pat pavojinga šaka – boksu, gali tekti pakeisti savo nuomonę. Idomu, jei žirgų sporte mirčių skaičius viršija šimtą, tai bokse iš 100000 dalyvių miršta 1-2.
Nardymas povandeniniuose urvuose
Dar viena šaka, priskiriama prie pavojingiausių pasaulyje. Didžiulis gylis, ledinis vanduo, neištirti požeminiai urvai, hipotermija, atsiskyrimas nuo nardymo komandos, menkas matomumas, oro trūkumas – tai tik keletas iš pavojų, tykančių vandenynų gelmėse. Nors nardytojai ir būna puikiai pasiruošę, apmokyti, tačiau ir jie neapsaugoti nuo šių grėsmių.
Dekompresija (slėgio sumažėjimas) gali sukelti problemų su stuburo smegenims, plaučiais, smegenims. Sakoma, jog pasisekę nardymai yra tie, iš kurių grįžtama.
Kopimas į kalnus/alpinizmas
Yra įvairių alpinizmo rūšių. Tai gali būti lipimas į uolas, snieguotais kalnais, taip pat kopimas, nešantis su savimi bagažą arba be jo ir pan. Galima ne tik paslysti, bet pavojų sukelti gali ir pasikeitusios oro sąlygos.
Būnant tokiame aukštyje, pagalbos gali tekti ir ilgiau palaukti, juk, pvz., medikų sraigtasparniui nusileisti ant uolos būtų sudėtinga. Hipoksija (deguonies trūkumas), hipotermija, nušalimai, pneumonija (plaučių uždegimas) – tai dažniausios alpinistų nelaimės. Net 179 alpinistai (iš 1300) žuvo, norėdami įkopti į garsųjį Everestą.
Ledo ritulys, golfas, slidinėjimas…
Čia tik gali sužeisti lazda, ar pastumti, bet gali trenkti žaidėją ir į apsauginę sienelę. Galbūt truputį keista, tačiau prie pavojingų šakų priskiriamas ir golfas. Nors atrodytų, jog nėra kontakto su kitu žaidėju, taigi ir traumų būtų galima išvengti.
Amerikoje per metus įvyksta apie 4000 mirčių golfo lauke. 5% dėl blogo oro (dėl žaibų!). Pavojingas yra ir banglenčių sportas (ne visada pasiseka „suvaldyti“, pvz., 6m. aukščio bangą), ir slidinėjimas, ir… tikriausiai visos sporto šakos.
Netgi begalinis noras turėti gražias kūno formas gali būti pavojingas, ne tik dėl galimų traumų, pvz., treniruoklių salėje, jei neteisingai atlieki pratimus, tačiau ir dėl per didelio noro pasiekti tobulybę. Juk kas per daug, tas irgi nesveika…
Taigi sportas ne visada suteikia sveikatos, kartais jis gali būti netgi labai pavojingas sveikatai. Net ir pati paprasčiausia ir nesudėtingiausiai atrodanti sporto šaka gali sukelti pavojų (dėl daugybės, galbūt kartais sunkiai paaiškinamų priežasčių). Tačiau, jeigu jau pasirenkate kažkokią sporto šaką, tuomet žinokite, „į kokią galerą jus velnias neša“ ir būkite atsargūs! Gerų rezultatų!
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų. Specialistai primena, kad viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad nuo kai kurių infekcijų, sukeliančių plaučių uždegimą, galima apsisaugoti skiepijantis.
Gydydamiesi plaučių uždegimą lietuviai pernelyg pasitiki antibiotikais, taip pat ligos neišgydo iki galo, o persirgę, nestiprina imuniteto – tai tik kelios gyventojų daromos klaidos, kurias įvardijo vaistininkai ir gydytojai.
Rugsėjo 26 d. į medikus kreipėsi karščiuojantis Vilniaus rajono gyventojas. Vyrui buvo diagnozuota difterija. Paskutiniai šios užkrečiamos retos ligos atvejai Lietuvoje buvo nustatyti 2008 m.
Vos tik sunegalavę griebiamės vaistų, nors mūsų imuninės sistemos stiprinimui ir apsaugai nuo ligų gali padėti dar senolių patikrintos sveikatos išsaugojimo priemones. Dabar lietuviai pamažu vėl atranda naudingas gintaro savybes, padedančias apsaugoti save ir vaikus, tačiau daugiausia jo išvežama į užsienį.
Gamtos stebuklas
Šiandien gintaras tebenaudojamas gydant bronchitą, skydliaukę, šlapimo pūslės, skrandžio ligas. Taip pat kosmetikos gamybai Rusijos Kaliningrado srityje, Lenkijos miestuose Lodzėje ir Krokuvoje, kur gintaras panaudojamas įvairių preparatų sudėtyje.
Nors visuomenės sveikatos specialistai jau keletą metų nerekomenduoja naudoti gyvsidabrio termometrų, vis dar nemažai žmonių Lietuvoje juos naudoja ir neskuba atsisakyti. Gyvsidabrio termometrų problema dažniausiai paaštrėja šaltuoju metų laikotarpiu, kuomet daugiau žmonių užpuola įvairios peršalimo ligos. Pastaruoju metu Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai ne kartą gyventojams teikė konsultacijas apie tai, kaip elgtis ir kur kreiptis sudužus ar įskilus gyvsidabrio termometrui. Į dažniausiai užduodamus klausimus atsako Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Gedvilienė.
Ką reikia daryti sudužus gyvsidabrio termometrui?
Pirmiausiai iš patalpos reikia kuo greičiau išvesti vaikus, nevaikščioti po ją. Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link. Jeigu gyvsidabrio lašelių patenka į kokius nors plyšius, juos iš ten ištraukti galima su gumine kriauše. Gyvsidabrį galima rinkti drėgnu, klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa. Nepatartina gyvsidabrio siurbti siurbliu, nes siurblio variklis skleidžia karštį ir gyvsidabris dar greičiau garuoja. Atliekant valymą, reikėtų dėvėti medicinines kaukes, gumines pirštines. Visą surinktą gyvsidabrį supilti į butelį su vandeniu, nes gyvsidabris vandenyje negaruoja ir sandariai uždaryti. Surinkę matomą gyvsidabrį, patalpas išvalykite su kalio permanganato ar chlorkalkių tirpalu ir gerai išplaukite keletą kartų (rekomenduojama naudoti paprastą ūkinį muilą). Išplautas patalpas gerai išvėdinkite.
Kur dėti surinktą gyvsidabrį?
Jokiu būdu negalima gyvsidabrio išmesti į buitinių atliekų konteinerį! Indą su vandeniu, į kurį surinkote sudužusio termometro gyvsidabrį, galite nuvežti į pavojingas buitines atliekas surenkančias įmones.
Pavyzdžiui, Kaune – UAB „Kauno švara”. Čia gyvsidabrio saugojimo patalpose (Ašigalio g. 20, Kaunas) iš gyventojų ir įmonių laikinam saugojimui priima gyvsidabrio turinčias atliekas, avarijų vietose surinktą gyvsidabrį ir gyvsidabriu užterštą gruntą. Pristatyti surinktą gyvsidabrį ar nenaudojamus prietaisus, kuriuose yra gyvsidabrio galima adresu Statybininkų g. 3, Kaunas. Iš gyventojų gyvsidabris surenkamas NEMOKAMAI. Prieš atvežant į UAB ,,Kauno švara“ gyvsidabrio turinčias atliekas, geriausia pasiskambinti. Informacija pasiteiravimui tel. (8 37) 490 742, mob. tel. 8 68791797.
Ar pavojingas įskilęs gyvsidabrio termometras?
Pavojingas, nes gyvsidabris garuoja, o jo garais galima apsinuodyti. Tokį termometrą taip pat reikėtų atiduoti įmonei, surenkančiai gyvsidabrio turinčius prietaisus.
Kaip apsinuodijama gyvsidabriu?
Gyvsidabris gali patekti į organizmą per odą, virškinimo traktu, per kvėpavimo takus (įkvepiant), tuomet gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą. Dažniausiai apsinuodijama gyvsidabriu per kvėpavimo takus. Gyvsidabris yra skystas, sidabro baltumo, sunkus metalas, kuris yra toksiškas visoms gyvybės formoms. Ši medžiaga yra laki ir greitai garuoja kambario temperatūroje. Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie yra bespalviai ir bekvapiai, todėl kartais žmonės tiesiog gali nežinoti, kad apsinuodijo gyvsidabriu. Apsinuodyti galima net nuo vieno sudužusio termometro.
Kas atsitinka apsinuodijus gyvsidabriu?
Pirmieji ūmaus gyvsidabriu apsinuodijimo požymiai yra galvos skausmas, silpnumas, sutrinka miegas, pykina. Atsiranda metalo skonis burnoje, vėmimas, seilėtekis, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Gyvsidabrio garai sukelia ūmią pneumoniją. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu.
Esant lėtiniam apsinuodijimui gyvsidabriu, žmogus dažniausiai skundžiasi galvos svaigimu ir skausmais, metalo skoniu burnoje, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, pablogėjusia atmintimi, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, vystosi toksinė encefalopatija. Sunkūs apsinuodijimai gyvsidabriu gali baigtis mirtimi. Todėl ypač atsargiai reikia elgtis su bet kokiu prietaisu, kuriame yra gyvsidabrio metalo.
Gal iš viso reikėtų atsisakyti gyvsidabrio termometrų?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, siekiant uždrausti naudoti pavojingas medžiagas, gyvsidabrio termometrai į rinką nebetiekiami. Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti termometrų be gyvsidabrio, skaitmeninių ir infraraudonųjų spindulių termometrų, kurie greitai ir tiksliai matuoja kūno temperatūrą.