Search Results for: "sąskaitos"
Milžiniškų sąskaitų už gruodį įbaugintiems vilniečiams belieka laukti – kokios sąskaitos bus šįkart, kol kas neaišku. Galima tik ironiškai pajuokauti, bet tas juokas – per ašaras, ar jau reikia skubėti į banką imti vartotojišką paskolą, kad galėtum susimokėti už šildymą. Už sausio mėnesio šildymą tradicinio daugiabučio gyventojas, savo dienas leidžiantis 60 kvadratinių metrų bute, suplos galbūt apie 450 Lt.
324 litai už 39 kv. m ploto buto šildymą – tiek už lapkritį turės pakloti Aukštuosiuose Paneriuose gyvenanti vilnietė Česlava. „Ši suma astronominė!“ – piktinosi į redakciją paskambinusi moteris. Ji tikino, kad tai pati didžiausia sąskaita per visą buto istoriją.
Naujos statybos, tačiau neapgyvendintų daugiabučių geriau nesirinkti. Žiemą už šilumą galite sulaukti sąskaitos, kokią gauna trečią dešimtį perkopusio namo gyventojai. Tik jums teks dar ir pašalti – kaimynų juk neturite…
Kiek už šildymą gruodžio mėnesį mokėjo Lietuvos gyventojai? Ar labai verkė jų piniginės? Paguosti negalime, nes pirminiais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, gruodžio mėnesį nukritusi oro temperatūra vidutiniškai 2,5 karto augino šilumos suvartojimą šalies daugiabučiuose namuose, lyginant su lapkričio mėnesiu.
Laikas, kurį galite skirti sau ar savo šeimai, šiais nuolatinio skubėjimo laikas yra didelė vertybė, o pinigai – kokybiško gyvenimo dalis. Labai šaunu, jei šiuos dalykus, kurių amžinai trūksta, galite ir sugebate taupyti, o jei ne, tada reiktų gerai pagalvoti, kas daugiausiai sueikvoja jūsų laisvalaikio. Nepabaigtos užduotys darbe? O gal namų ruošos darbai?
NEatskleisk savo asmeninių duomenų, slaptažodžių ir prisijungimų – informacija, kuri daugiau mažiau per visą internetinės prekybos istoriją Lietuvoje vartotojams įkalta į galvą. Ne naujiena ir tai, kad įvairaus plauko sukčiams jau nebereikia ant sidabrinės lėkštelės padėti visų duomenų. Jie randa daugybę būdų ir landų interneto svetainėse, kaip sužinoti, pavogti ir pasinaudoti jūsų asmenine informacija.
„Kone kiekvienas internete aplankytas puslapis renka informaciją apie mus. Asmeniniai duomenys šiandien yra viena iš paklausiausių prekių, o mes ją atiduodame laisva valia, sutikdami su naršomo puslapio politika“, – teigia Nerijus Jusas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros doktorantas. Laimei, egzistuoja keletas paprastų būdų šiems duomenims apsaugoti.
Mūsų žurnalistė Greta Kojutytė, stoviniuodama eilėse laukiant staliuko kavinėje ar restorane, sumanė atlikti nedidelį eksperimentą. Ji pakalbino keletą Kaune ir Palangoje dirbančių padavėjų apie jų gaunamus arbatpinigius. Taigi, ar mūsų šalyje egzistuoja arbatpinigių kultūra?
Rasai Barčaitei Marokas buvo šalis, kurioje ji slėpdavosi nuo šalčio. Praėjusiais metais ji metė darbą Amsterdame ir išvyko žiemoti į arabų žemę. Bilietas į ją, žinoma, buvo be atgalinės datos, o kelionė, kaip Rasa sako, lemtinga. Rasa, keliaudama po šalį viena, suprato, kad nori čia pasilikti. Po kiek laiko, pinigams pasibaigus ir grįžus atgal į Olandiją, sulaukė pasiūlymo iš vieno draugo įsteigti Marakeše freelancerių rezidenciją. Taip čia atsirado „Onion place“ – vieta, kurioje taip gera, kad net bėga ašaros. Plačiau apie tai, modernėjantį Maroką, darbą neturistinių kelionių metu ir svogūnų satyras – pokalbyje su Rasa žemiau.
Šalių finansinės tradicijos arba kaip išvengti „nepatogių“ situacijų užsienyje
Turistas kaip kūdikis – gražus ir laukiamas, kol nepradeda klykti. Tad nesvarbu, ar guli po palme Havajuose, ar mankštini strėnas angliškose braškių lysvėse, ar kremti mokslus pagal mainų programas, svečioje šalyje sunku išvengti kultūrinių skirtumų bei su jais susijusių „nepatogių“ situacijų.