Vienas žinomiausių ir geidžiamiausių Lietuvos didžėjų grįžo į antrus metus iš eilės vykstančio festivalio „Nebyliojo kino džiazas“ kūrėjų komandą. Festivalio metu Manfredas prie didžėjaus pulto įgarsina naujausios lietuvių bei garsiausius užsienio animacijos šedevrus.
Užupyje, restorano „Tores“ terasoje visą vasarą, kiekvieną antradienio vakarą vykstančiuose nemokamuose animacijos festivalio vakaruose, Manfredas, ir kiti Lietuvos didžėjai, imasi gyvai interpretuodami naujai įgarsinti didžiuliame ekrane rodomus filmus. Vakaro programa sudaryta iš dviejų dalių: pirmąją dalį sudaro tiek garsių, tiek pradedančių lietuvių animacijos kūrėjų darbai, o antrąją – pasaulinės animacijos klasika ir nebyliojo kino šedevrai.
„Visada buvau įsitikinęs, kad animacija nėra skirta tik vaikams. Galbūt pateikimo forma gali versti taip manyti, tačiau tiek suaugusieji, tiek mažieji gali rasti ir sau pritaikyti patinkančias animacijos detales, interpretuoti pagrindinę kūrinio mintį. Animaciją, kaip ir muziką, dievinu todėl, kad jos raiškos ir niuansų galimybės yra beveik neribotos – nelygu, ką būtent tuo metu nori pasakyti“, – kalbėjo Manfredas.
Per 6 jau įvykusius „Nebyliojo kino džiazo“ festivalio vakarus buvo parodyta daugiau kaip 30 lietuvių autorių filmų. Įvyko A.Selenio „Bubblegum“ premjera Lietuvoje, savo darbus pristatė 11 kūrėjų. Paminėtina ir tai, kad festivalio metu organizatoriai stengiasi apžvelgti ne tik tokių animacijos korifėjų kaip I.Bereznicko, H.Vaigausko, A.Selenio, V.Aškinio, N.Valadkevičiūtės kūrybą, tačiau ir viduriniosios kartos bei jaunųjų VSDK (Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos) bei VDA (Vilniaus dailės akademijos) diplomantų darbus.
Festivalis tęsis iki rugsėjo 14 d., todėl visi norintieji per 8 likusius antradienio vakarus dar gali suspėti nemokamai pamatyti daugiau nei pusšimtį animacinių filmukų, kuriuos kūrė 34 lietuvių autoriai.
„Kiek žinau, daugiau tokių festivalių Lietuvoje niekas neorganizuoja. Puiku, kad turiu galimybę išbandyti savo, kaip didžėjaus, profesionalumą gyvai sustiprinti ekrane žiūrovų, o tuo pačiu ir klausytojų, matomus kūrinius. Man tai šioks toks iššūkis, nes tenka interpretuoti ne savo norima, o kito menininko padiktuota tema. Negaliu pasakyti, kad tai daryti lengva, tačiau įspūdžiai – neišdildomi“, – pasakojo „Nebyliojo kino džiazo“ rezidentas Manfredas.