alus
Mokslininkai pagaliau išsiaiškino, ką slepia vienas seniausių pasaulyje alaus butelių, rastas sudužusiame laive. Taigi, koks alus buvo prieš 170 metų?
Nors alus žinomas jau seniai, o apynys visoje Europoje auginamas daugiau kaip tūkstantį metų, apie šį auksaspalvį gėrimą sukurta nemažai mitų. Tiesa, skanaudami jo, nepamirškite, kad piktnaudžiavimas alkoholiu kelia grėsmę sveikatai ir šeimos gerovei.
Mitas: alus nekenkia organizmui.
Faktas: apskaičiuota, kad 8 buteliai alaus per dieną suteiktų žmogui visas reikalingas kalorijas vienai dienai, bet pats grynasis alkoholis esantis aluje kenkia organizmui.
Mitas: alus neturi tiek daug alkoholio kaip kiti gėrimai.
Faktas: 0,33 litro butelis alaus turi tokį patį alkoholio kiekį kaip standartinis stikliukas stipriųjų gėrimų ar stiklas vyno.
Mitas: geriant alų gerėja apetitas.
Faktas: alus sumažina cukraus kiekį kraujyje. Jeigu geriama „tuščiu skrandžiu”, alkoholis sumažina gliukozės išsiskyrimą. Tai ir sukelia apetito pakilimą. Diabetikams toks alaus poveikis gali būti net mirtinas, o sveiką žmogų tai priverčia valgyti už du.
Mitas: Alus skatina šlapimo išsiskyrimą.
Faktas: alus skatina šlapimo išsiskyrimą, tačiau tai sukelia didesnį druskos išvalymą iš organizmo.
Mitas: Tamsesnis alus yra stipresnis nei šviesusis
Faktas: Nebūtinai. Alkoholio kiekis visiškai nepriklauso nuo jo spalvos. Alkoholio kiekį aluje lemia salyklo cukringumas, jo kiekis, įvairūs galimi priedai, dvigubas varymas, kiti technologiniai procesai.
Komentaras:
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė:
Didelis kiekis alaus kelia grėsmę tiek moteriškumui, tiek vyriškumui. Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo spiritinių gėrimų vyrai moteriškėja, o moterys vyriškėja. Iš visų gėrimų negatyviausiai vyrų ir moterų organizmo lytinius hormonus veikia būtent alus. Vyrams formuojasi moteriški požymiai, taip pat impotencija, o moterims šiurkštėja balsas, charakteris, kinta veido plaukuotumas.
Alų vartojančio vyro organizme vyrišką hormoną testosteroną pamažu pakeičia moteriškieji estrogenai. Ypač pasikeičia vyro figūra: plečiasi dubuo, riebalai kaupiasi pagal moterišką tipą – šlaunyse. Pilvo raumenys silpnėja ir atsiranda „alaus pilvas”, auga riebalų prisipildžiusios krūtys. Tiesa, pilvukas dažniausiai susiformuoja nuo užkandos. Alus turi tam tikrų dalelių, kurios iš organizmo pašalina druskas ir kitas mineralines medžiagas. Išgėrus alaus, iš organizmo pasišalina daug skysčių, net iki 30 proc. daugiau nei išgerto alaus kiekis. Taigi lieka savotiškas vakuumas, kurį paprastai užpildo maistas, valgomas kartu su alumi. Dažniausiai tai yra kaloringi patiekalai – sūrus traškučiai, riešutai, kepta duona ar riebi kiaulienos karka. Taigi storėjama, ne nuo alaus, o nuo užkandos prie jo.
Padidėja širdis, kuri priversta kiekvieną dieną perpumpuoti papildomą skysčių kiekį, gaunamą su alumi. Formuojasi išeminė širdies liga ir padidėja infarkto tikimybė. Be to, išgeriantiems 6 bokalus alaus vienu metu mirtino miokardo infarkto tikimybė padidėja net 6 kartus. Fizinis krūvis vis sunkiau pakeliamas, atsiranda dusulys. Gydytojai šį sindromą vadina „alaus” arba „Bavarijos” širdimi. ¬
Jei vasaros metu lauko kavinėje ar poilsiavietėje po ilgo žygio nusprendėte pagurkšnoti alaus, siūlytume pirmiau panaudoti turimas apsisaugojimo nuo uodų priemones. Sulauksite didžiulės kraujasiurbių atakos.
Beveik 9 iš 10 Lietuvos vyrų mėgsta lažintis, dažniausiai – dėl krepšinio, futbolo ar teniso varžybų baigties, rodo interneto lažybų bendrovės „Unibet“ užsakymu atlikta Lietuvos vyrų apklausa. Pusė respondentų teigė lažybų dažniausiai kertantys iš bokalo alaus ar kito gėrimo.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos vyrai, kaip ir kiti europiečiai, mėgsta lažintis, ypač su draugais, artimaisiais. Dažniausiai kertama lažybų dėl sporto įvykių baigties, tačiau gyventojai lažinasi ir dėl įvairių gyvenimiškų dalykų – faktų ar istorijų teisingumo, politinių rinkimų ar „Eurovizijos“ konkurso laimėtojų, planų mesti rūkyti, būsimo vaiko lyties, orų ar netgi merginos suviliojimo. Tad lažybos daugeliui lietuvių vyrų yra smagi pramoga“, – sakė „Unibet“ atstovas Manuelis Stanas.
Kadangi lažybos dažniausiai vyksta namų aplinkoje, prizai būna taip pat įvairūs: 47,9 proc. respondentų teigė dažniausiai besilažinantys iš bokalo alaus ar kito gėrimo butelio, 22,3 proc. lažinasi iš nedidelės pinigų sumos, dar 19,2 proc. – „iš teisybės“. Tarp „buitinių“ lažybų laimikių – ir įvairūs patarnavimai laimėtojui, pica ar kiti maisto produktai, saldumynai, avantiūriškos užduotys ir pan.
Trečdalis apklaustų Lietuvos vyrų teigė besilažinantys ne tik su draugais, bet ir profesionaliau – interneto ar tradiciniuose lažybų punktuose. Remiantis tyrimo duomenimis, beveik 6 iš 10 besilažinančiųjų tai daro internetu.
Pusė besilažinančių respondentų teigia, kad paprastai vienam statymui išleidžia iki 10 litų, dar ketvirtadalis – nuo 11 iki 30 litų. „Palyginus su kitomis Europos šalimis, lietuvių statomos sumos žymiai menkesnės už bendrą vidurkį“, – komentavo M. Stanas. Vis tik, pasak jo, Lietuvos lažybininkai ryškiausiai išsiskiria meile krepšiniui.
„Jeigu praktiškai visose Europos šalyse daugiausia lažybininkų dėmesio sulaukia futbolas, kuriam tenka apie 60 proc. visų statymų, tai lietuviai maždaug 70 proc. statymų atlieka dėl krepšinio varžybų. Tokios ryškios „krepšinio tautos“ Europoje daugiau nerasi“, – įsitikinęs M. Stanas. „Unibet“ duomenimis, daugiausia lietuvių statymų susilaukusios krepšinio rungtynės buvo Serbijos ir Lietuvos dvikova 2010 m. Pasaulio vyrų krepšinio čempionate.
Kaip rodo „Unibet“ duomenys, be lažybų dėl krepšinio, lietuviai taip pat noriai lažinasi dėl futbolo, teniso ir ledo ritulio varžybų. „Įdomus faktas tas, kad nors lietuviai daugiausia lažinasi dėl krepšinio varžybų, per visą „Unibet“ istoriją absoliučiai daugiausia lietuvių statymų surinko mačas tarp Argentinos ir Vokietijos rinktinių 2010 m. Pasaulio futbolo čempionate“, – pasakojo M. Stanas.
Tyrimo metu internetu buvo apklausti 498 vyrai nuo 18 iki 45 m. amžiaus, gyvenantys Lietuvos miestuose. Tyrimas buvo vykdomas 2011 m. kovo mėnesį.
Rusijoje, dar nuo Sovietų Sąjungos griūties laikų paskelbusioje šalyje griežtą kampaniją prieš alkoholį, alus pagaliau planuojamas pripažinti alkoholiniu gėrimu.
Dienraštis „The telegraph“ skelbia, jog dabar alus Rusijoje yra klasifikuojamas kaip maisto produktas. Tai leidžia gamintojams manipuliuoti alkoholio reklama bei naktine prekyba.
Tačiau naujasis įstatymo projektas, pristatytas žemuosiuose Rusijos parlamento rūmuose, gali būti panaikins iki šiol galiojusį alaus statusą.
„Alaus rinkos normalizavimas ir alaus klasifikavimas yra teisingas žingsnis, pagerinsiantis mūsų gyventojų sveikatos būklę“, – teigė šalies Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas Jevgenijus Briunas.
„Mes apie tai dažnai kalbėdavomės ir norėjom tokios priemonės jau seniai. Nukeliu kepurę prieš Parlamentą“.
Naujasis įstatymas apribos alaus pardavimus nakties metu, uždraus alaus pardavimus viešose vietose tokiose kaip mokyklos teritorija ar teritorija netoli jų, taip pat sumažins alaus skardines bei butelius iki mažiausio – 0,33 litro dydžio.
Pasak „The telegraph“, nors tradicinis rusų svaigusis gėrimas vodka šalyje yra nepaprastai populiarus, Rusijoje alaus vartojimas per paskutinius 15 metų dėl šio gėrimo nedidelės kainos, prieinamumo bei negriežtų reglamentavimo taisyklių patrigubėjo.
Pramonės šaltinių teigimu, šiuo metu Rusija yra trečioji arba ketvirtoji šalis alaus rinkoje pagal grynojo svorio alaus suvartojimą. Pirmaujančios šalys tuo tarpu yra Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Kremlius susirūpinęs dėl beveik epideminį mastą pasiekusio alkoholizmo ir nepilnamečių svaiginimosi alkoholiu šalyje.
Didžiulis alaus suvartojimas daro įtaką rusų populiacijos augimui. Rusijos populiacija tarp 1991 ir 2009 krito 6,4 milijonais žmonių. Federalinė statistikos agentūra spėja, kad Rusijos populiacija gali kristi iki maždaug 127 milijonų gyventojų (dabar Rusijoje gyvena apie 142 milijonus gyventojų) iki 2031 metų.
Rusų skaičiavimais, Rusijoje kasmet dėl sus alkoholiu susijusių priežasčių 500 tūkstančių žmonių. Esanti padėtis paskatino prezidentą Dmitrijų Medvedevą šalies alkoholio suvartojimą paskelbti kaip „nacionalinę nelaimę“.
Penktadienį sostinėje duris atverė unikali šviežio alaus parduotuvė „Didžioji krautuvė“, kurios lankytojai galės įsigyti daugiau nei 20 daryklos „Vilniaus alus“ pilstomo alaus rūšių, taip pat vokiško, latviško ir lietuviško alaus buteliuose.
Per pastaruosius penkerius metus Didžiojoje Britanijoje išgeriamojo vyno skaičius žymiai padaugėjo. Kalbant skaičiais, jei anksčiau taurę vyno kartą per mėnesį išgerdavo 22 milijonai žmonių, tai dabar jau 27 milijonai, o tai yra 54 procentai suagusiųjų britų.
Viena iš priežasčių, sumažėjusios vyno kainos. Vis labiau populiarėjantis vynas Didžiojoje Britanijoje tampa rožinis, jį vis dažniau renkasi moterys. Kita vertus – rožinis vynas dažnai tampa kompromisu raudono ir balto vyno mėgėjų tarpe.
1980 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad vienas žmogus per metus išgeria vidutiniškai 10 butelių vyno , o dabar šis skaičius galėtų siekti 28.
Tačiau, nors statistiniai skaičiai leistų manyti, jog vyndariams ir vyno teikėjams Didžiojoje Britanijoje tampa lengviau įsitvirtinti, tačiau finansinės krizė juos palietė taippogi. Nors ir siūlomi vynai near aukštos kainos, tačiau perkamumas yra sumažėjęs.
Lyginant alaus ir vyno vartojimą, britai vynui išleidžia kur kas daugiau pinigų, tačiau tai nereiškia, kad vynas išspiria alų iš rinkos. Alus vis dar lieka alkoholinių gėrimų lyderiu šioje šalyje. Vidutinis suaugęs žmogus išgeria 133 bokalų alaus per metus. O tai yra beveik triskart daugiau, nei vyną.